PORTRETAS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

LENGVŲ LAIMĖJIMŲ NEBŪNA


Šventinę akimirką Kauno meras V. Matijošaitis (dešinėje), E. Matakas ir J. MiliauskasMėgstantis iššūkius, veržlus, optimistas, beprotiškai užsispyręs, atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo. Kas jis? Ogi septyniolikmetis vaikinukas, Kauno miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubo "Parolimpietis" plaukikas Edgaras Matakas. Žurnale "Mūsų žodis" perskaičiusi trumpą žinutę, kad Kroatijoje vykusiose Europos parolimpinėse jaunimo žaidynėse šis plaukikas pagerino tris Lietuvos aklųjų ir silpnaregių plaukimo rekordus ir paakinta "Parolimpiečio" klubo vadovo Juozo Miliausko, panorau artimiau susipažinti su šiuo jaunatviško maksimalizmo kupinu sportininku. Ir neapsirikau - pašnekovas pasirodė ir įdomus, ir turintis ką pasakyti. 

Gimė ir augo Kaune. Buvo silpnaregis nuo vaikystės, o šių metų pradžioje patyręs sunkią traumą visai neteko regėjimo. Pokalbį ir pradedu nuo klausimo, kaip jį paveikė šis skaudus įvykis. 

- Mokiausi Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Kaip silpnaregis buvau pakankamai savarankiškas. Kai praradau regėjimą, man daug ir nuoširdžiai padėjo mokyklos direktorė Janina Stuopelienė. Kantriai mokė vaikščioti su baltąja lazdele - valandų valandas vaikščiojome ne tik po mokyklos teritoriją, sukome į aplinkines gatves, požeminę perėją. Įgijau daugiau savarankiškumo, tapau mobilesnis. Dėmesio sulaukiau ir iš kitų mokytojų. Direktorė padėjo tobulinti brailio rašto įgūdžius. Esu jai dėkingas už jautrumą, geranorišką pagalbą. Visa tai padėjo - pradėjau dar labiau pasitikėti savo jėgomis, atsirado daugiau noro nuveikti gyvenime kažką reikšminga. Nesu iš tų, kurie ištikus nesėkmei puola į paniką, praranda viltį. 

- Kas paskatino šokti į plaukimo baseiną? 

- Į ugdymo centrą ieškoti jaunų, gabių ir perspektyvių sportininkų atėjo Juozas Miliauskas. Įkalbino pabandyti. Didelio noro plaukti neturėjau - norėjau išbandyti jėgas lengvojoje atletikoje. O ir įšokus į baseiną pirmosios treniruotės nesužavėjo. Niekaip negalėjau apsispręsti, kuria linkme pasukti, kuri sporto šaka žada didesnes perspektyvas. Nenorėjau veltui švaistyti laiko baseine, norėjau siekti gero rezultato. Vis dėlto nugalėjo plaukimas, bet... Pirmasis treneris neatitiko mano lūkesčių - užduotys atrodė per lengvai įveikiamos. Už kai ką esu jam dėkingas - išmokė pradinės technikos, bet man atrodė, kad krūviai per maži, kad trenerio ir mano požiūriai nesutampa. Po ilgų ieškojimų Juozas Miliauskas surado trenerį Ramūną Leoną. Manau, kad mano pirmasis mokytojas, neturėdamas patirties dirbti su neįgaliaisiais, neįvertino mano galimybių, gal netikėjo, kad neregys apskritai gali ką nors rimta pasiekti. Su Ramūnu Leonu buvo kitaip - supratęs, kad turiu nemenkų galimybių, sutiko treniruoti. Pamažu didėjo reikalavimai. Esu užsispyręs, motyvacijos, ištvermės ir jėgų nestinga. Užteko pusės metų ir aš jau startavau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių individualiame čempionate. Ir pats gerokai nustebau - tapau čempionu ir rekordininku. Tiesa, tuo metu dar buvau silpnaregis. Pirmasis rimtas startas netekus regėjimo - 2015 m. Baltijos šalių aklųjų ir silpnaregių vasaros žaidynės. Lydėjo sėkmė - laimėjau tris aukso ir vieną bronzos medalį. Rezultatais likau patenkintas ir pradėjau rimtai rengtis Europos parolimpinėms jaunimo žaidynėms Kroatijoje. Tai buvo išties rimtas išbandymas, bet pavyko. Neregių grupėje pagerinau tris Lietuvos aklųjų ir silpnaregių rekordus. 

- O kaip leidai atostogas? Gal skyrei atokvėpiui, poilsiui? 

- Treneris atostogavo, tad trumpai teko atidėti treniruotes baseine, nors to labai nenorėjau. Kad neprarasčiau sportinės formos, stiprinau fizinę ištvermę sporto salėje. Lengvų laimėjimų nebūna - nori ką nors pasiekti, dirbk nesustodamas, tada gal ir pavyks. Tai, ką jau pavyko padaryti - tik pradžia. Noriu kur kas daugiau, tuo troškimu ir gyvenu. Daug dirbu ir siekiu, kad rezultatai gerėtų. Artimiausi planai - gerai pasirodyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių komandiniame čempionate ir Lenkijoje vyksiančiame atvirame žiemos plaukimo čempionate. Rezultatai Lenkijoje lems, ar pavyks įvykdyti A lygio parolimpinius normatyvus. Jie atvertų kelią į parolimpines Rio de Žaneiro žaidynes. 

- O kaip sekasi mokslas? Žinau, kad integruotai mokaisi Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje. Ar buvo sunku adaptuotis? Ir kokie tavo santykiai su bendramoksliais? 

- Esu vienuoliktokas, tad man labai svarbu sėkmingai baigti mokyklą. Turiu savų tikslų - esu numatęs studijuoti Lietuvos sporto universitete. Svarstau, ko labiau norėčiau, kuriame sporto bare manęs lauktų geresnės perspektyvos. Mokykloje jaučiuosi laisvai, pažįstu ne tik savo bendraklasius - bendrauju su kitų klasių mokiniais. Didelių problemų integruojantis į šią bendruomenę nebuvo. Turiu draugų, su kuriais ne tik pasišnekame. Kai prireikia pagalbos, jie visada padeda, neišskiria manęs, kaip neįgaliojo, iš kitų. Jokio diskomforto. 

- Grįžkime prie plaukimo. Tavo rezultatai ir sėkmingi pasirodymai respublikinėse ir tarptautinėse varžybose jau sulaukė įvertinimo. Kauno miesto tarybos posėdyje tave pasveikino meras Visvaldas Matijošaitis, įteikė padėką ir stilingą skulptūrėlę, kurioje vaizduojami istoriniai Kauno miesto statiniai. O šių metų rugsėjo 16 dieną sulaukei padėkos iš Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Joje linkima "ilgo pergalių kelio, ištikimų gerbėjų, dosnių rėmėjų ir įsimintino olimpinio sezono". Ne kiekvienam jaunam sportininkui tai pavyksta. Jautiesi laimingas? 

- Be abejo, jaučiuosi laimingas - kiekvienas tokiu dėmesiu džiaugtųsi. Man tai ne tik paskatinimas, bet ir didelis įpareigojimas. Dar laukia sunkios treniruotės, į kurias mane visada lydi ir visaip kitaip remia "Parolimpiečio" klubo prezidentas Juozas Miliauskas. Be to, negaliu nuvilti olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės, kuri ne tik man, bet ir daugeliui plaukikų yra sektinas ir įkvepiantis pavyzdys. Be galo džiaugiuosi išskirtine dovana - profesionalaus plaukimo inventoriumi, kurį dovanojo Rūtos Meilutytės startus remianti ekipuotės gamintoja "Arena". 

- Dėkoju už pokalbį. Tikiu, kad likimas neatsuks tau nugaros, kad būsimi startai nenuvils gerbėjų, kad tave išvysime Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]