TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI

Vytautas GENDVILAS

ŠĮ KARTĄ UKMERGĖJE


"Aklieji mokomi vaikščioti, naudojantis baltomis lazdelėmis, todėl jiems skirta diena pavadinta šiuo vardu. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare", - tokį tekstą galima rasti viename iš apie datas ir įvairius įvykius rašančių interneto puslapių. Gal ir gerai, kad rašoma. Tačiau aklieji ne tik mokomi, bet ir vaikšto su baltosiomis lazdelėmis. Minėti niekas nedraudė ir anksčiau, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dar nebuvo. Tekste yra malonus žodis "minėti", kitur yra žodis "švęsti". Sakyčiau, kad pirmasis yra geresnis, atitinkantis esmę. Anokia čia šventė, kai turi vaikščioti su baltąja lazdele. Pasauline baltosios lazdelės dieną džiaugtis turėtų visuomenė, nes ji dar išsiverčia be baltosios lazdelės. 

Nesvarbu, kas ir kokiais žodžiais yra rašoma apie šią dieną. Svarbu, kad ji yra minima. Svarbu, kad yra proga visuomenei priminti apie akluosius, silpnaregius, jų bėdas ir laimėjimus. 

Akluosius ir silpnaregius sveikina meras R. JanickasŠiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga apie baltąją lazdelę garsiau priminti nutarė ukmergiškiams. Čia spalio 8-11 dieną surengtos tradicinės LASS dienos "Susitikimai". O ir LASS Ukmergės rajono filialas šiais metais švenčia 50 metų jubiliejų. 

"Susitikimai" prasidėjo bendravimu su moksleiviais. Su neregių gyvenimu supažindinti Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijų moksleiviai. Jie mokėsi brailio raštu parašyti savo vardus. Informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna parodė, kaip "kalba" mobilusis telefonas, kompiuteris. Su bendraamžiais bendravo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleiviai Hermis Kasperavičius ir Aistė Vilkišiūtė. A. Vilkišiūtė džiaugėsi laisvu ir geranorišku gimnazistų bendravimu su ja tiek meninės raiškos, tiek brailio rašto pamokose. H. Kasparavičius sakė: "Meninės raiškos pamokoje aš, neregys, vedžiojau mergaitę su raiščiu ant akių, ir ji manimi pasitikėjo. Brailio rašto pamokoje parodžiau, kaip naudotis kompiuterinėmis programomis, sulaukiau daug įvairių klausimų." 

Meninės raiškos pamokas - Pojūčių teatro kūrybines dirbtuves - minėtose gimnazijose vedė režisierė Karolina Žernytė. "Užrištomis akimis moksleiviai turėjo pajusti kito žmogaus prisilietimą, bandė vaikščioti kito žmogaus vedami, stengėsi liesdami pažinti įvairias medžiagas ir daiktus", - sakė užsiėmimų vadovė. 

Dar iki susitikimo su neregiais Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviai kūrė eiles ir rašinius neregystės tema, bandė aklumą užfiksuoti fotografijose. Renginio dalyviams jie padovanojo kompaktinę plokštelę su fotografijomis ir pačių įgarsintais literatūriniais bandymais. 

Popietę Ukmergės kultūros centre parodytas režisierės K. Žernytės spektaklis "Akmuo vanduo geluonis". Atėjusiems pasižiūrėti ukmergiškiams labai pasisekė, nes jie pamatė šių metų Dalios Tamulevičiūtės premija apdovanotą spektaklį. Apie publiką jaunoji režisierė sakė: "Žiūrovai buvo labai susikaupę. Rimta publika. Jautėsi pagarba spektakliui." 

Diskusijos dalyvės bando gerti kavąSpalio 9 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje surengta apskrito stalo diskusija "Neregys nūdienos pasaulyje". Į ją pakviesti Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ir specialistai, LASS, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro specialistai, spaudos atstovai. Diskusiją vedė LASS pirmininkas Sigitas Armonas. Jis trumpai pristatė neregių gyvenimo aktualijas. LASS pirmininkui antrino Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro veiklą pristatė centro Švietimo pagalbos, vertinimo ir konsultavimo skyriaus vedėja Jūratė Maskoliūnienė. "Labai svarbu, kad sprendžiant suaugusių neregių problemas, randama laiko ir aklų bei silpnaregių vaikų ugdymo, tokius vaikus auginančių šeimų problemoms aptarti. Glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais gerina pagalbos akliems ir silpnaregiams organizavimo procesą", - sakė ji. Savivaldybės atstovai supažindino su Ukmergės rajone vykdoma socialine politika. 

Beje, renginio pradžioje diskusijos dalyviams pasiūlyta užrištomis akimis savarankiškai iš gatvės pasiekti mažąją savivaldybės posėdžių salę, susirasti vietą ir išgerti kavos su pyragaičiais. Visi geranoriškai nusiteikę mielai dalyvavo šioje akcijoje. Greitai tapo aišku, kad žmonėms su regos negalia savivaldybės paradinis įėjimas yra labai nepatogus. 

"Ėjimas užrištomis akimis į savivaldybės pastatą buvo nelengvas. Ir kava sunkiai gėrėsi", - sakė Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova. Ji pabrėžė: "Labai džiaugiamės renginiu ir šaunia iniciatyva. Manau, kad "Susitikimai" Ukmergėje - labai svarbus ir naudingas renginys. Didžiausia nauda jauniems žmonėms. Pabuvome neregiais penkias minutes, o savivaldybės laiptai dabar atrodo jau kitaip. Manau, kad bus ir apie kitas erdves kitaip galvojama. Konsultuosimės ir darysime viską, kad Ukmergė neregiams būtų patogesnė." Paklausta, kaip vertina LASS Ukmergės rajono filialo veiklą, pašnekovė sakė: "Tai stipri nevyriausybinė organizacija. Savivaldybei teikiami jų projektai yra labai solidūs. Teko dalyvauti projektų vertinimo komisijos darbe ir vertinti juos. Projektai - labai geri, profesionaliai parengti. Neblogai dirba ir Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialas." 

Įspūdžiais pasidalino ir akcijoje dalyvavusi savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Eglė Bernadeta Štarienė: "Būnant užrištomis akimis lydėjo nerimas, nesaugumo jausmas. Kai tu nieko nematai, neramu. Šis sumanymas - geras postūmis ne tik socialinėje srityje dirbantiems specialistams, bet ir kitų sričių darbuotojams. Po šio renginio jau kitą dieną ant pagrindinio įėjimo į savivaldybę laiptų atsirado geltona laiptus ženklinanti juosta. Fizinė aplinka bus pritaikoma ten, kur prašė LASS Ukmergės rajono filialo žmonės. Kitiems metams jau ir pinigų numatyta. Ši akcija mums - didelis postūmis darbams." 

Tą pačią dieną įvyko LASS Ukmergės rajono filialo ataskaitinis susirinkimas. Jis - šventinis, nes organizacija mini 50 metų jubiliejų. Nueitą kelią savo pranešime priminė LASS Ukmergės rajono filialo pirmininkė Audronė Kreizienė. Ji minėjo, kad filialo istorijoje yra toks įrašas: "1965 metų spalio 19 d. LAD Vilniaus tarprajoninės valdybos prezidiumo nutarimu Nr. 68 patvirtinama LAD Ukmergės rajono pirminė organizacija ir jos biuro sudėtis. Pirmininku (dar neetatiniu) išrenkamas Jonas Gleiznys, sekretoriumi - Steponas Gogys, kontrolieriumi - Jonas Grigalionis." A. Kreizienės žiniomis, nuo 1969 iki 1978 metų organizacijai vadovavo Kazimieras Kačinskas. Į šį darbą jis dar grįžo 1999-2003 metais. Nuo 1982 m. net šešiolika metų organizacijos pirmininkė buvo Jūra Elena Mockevičienė. 1968 metais įsikūrė ir Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialas. Pradžioje glaudėsi pirmosios bibliotekininkės J. Rinkevičienės rūsyje. 1976 metais prasidėjo Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybinio mokymo kombinato Ukmergės baro veikla. 1982 metais barui pastatytas gamybinės paskirties pastatas. Mūsų šalyje pasikeitus santvarkai ir ekonominei situacijai ukmergiškiai buvo priversti gamybinės veiklos atsisakyti. Šiuo metu LASS Ukmergės rajono filialas vienija per 120 narių. 

Kadangi susirinkimas - šventinis, tai ir apdovanojimų nestigo. Padėkas ir dovanas įteikė Ukmergės meras Rolandas Janickas, Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius, buvusio LAD Vilniaus gamybinio mokymo kombinato (dabar - UAB "Liregus") direktorius Leonas Kirkilovskis. Šventinės nuotaikos renginiui suteikė Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro liaudiško muzikavimo grupė "Atgaja". 

Vakare į koncertą pakvietė Lietuvos aklųjų choras "Feniksas". Aklieji ir silpnaregiai dainininkai, šių metų televizijos projekto "Chorų karai" nugalėtojai, sulaukė gausaus klausytojų būrio. Koncertas vyko Ukmergės kultūros centre. 

Spalio 10 diena paskirta aklųjų ir silpnaregių sportinėms galimybėms visuomenei pristatyti. Ukmergės sporto centre surengtas šoudauno - aklųjų teniso - turnyras. Į jį savo jėgų išbandyti, naujų potyrių išgyventi susirinko jaunieji centro stalo tenisininkai. Jiems šią neregių sporto šaką pristatė Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Linas Balsys, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleiviai bei pedagogai. Vilniečiai varžyboms atsivežė specialius šoudaunui žaisti skirtus stalus. Sportininkai padalinti į keturias komandas. Kiekvienoje jų buvo po vieną neregį moksleivį. Komandos rungėsi viena su kita. Turnyre nugalėjo stipriausieji. Tačiau didžiausias nugalėtojas - žmogaus smalsumas, noras patirti nauja. LASF prezidentas L. Balsys minėjo, kad į varžybas susirinko per dvidešimt sportininkų. Jis sakė: "Kai kurie į pabaigą visai neblogai ėmė žaisti. Šį žaidimą visi matė ir žaidė pirmą kartą. Varžyboms netrūko nei azarto, nei sportinės kovos". 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių dienos "Susitikimai" baigėsi sekmadienį mišiomis už aklųjų ir silpnaregių bendruomenę Ukmergės Švenčiausios trejybės bažnyčioje. 

Belieka paminėti, kad šį margą renginių vėrinį į laiko juostą supynė LASS respublikinio centro sociokultūrinio darbo vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė. LASS pirmininkas Sigitas Armonas, apibendrindamas "Susitikimus" Ukmergėje, sakė: "Renginys buvo prasmingas, atitiko mūsų lūkesčius ir viltis. Labai malonu, kad Ukmergės rajono savivaldybė geranoriškai pažiūrėjo į mūsų keliamas problemas ir visas jas artimiausiu metu spręs." 

Baltosios lazdelės dieną taip pat minėjo ir LASS rajonų filialai, kitos su neregiais susijusios institucijos. Bet tai jau kitų rašinių tema. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]