PARODOS

Lina NORKIENĖ

ATKELIAVOME IKI SEIMO


Septyniasdešimt - daug ar mažai? Jei tai laimės akimirkos, tai jų, lyg pro pirštus byrančio smėlio, visada labai nedaug. O septyniasdešimt parodų? Manau, tai nemenkas skaičius. Tiek skirtingų ekspozicijų įvairiose Lietuvos erdvėse jau suruošė Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro (VBSPC) amatų būrelių dalyviai. Prisiminus jų istoriją, viena didžiausių ir įspūdingiausių būtų ta paroda, kurią surengti mus pakvietė Lietuvių namų pedagogės. Jos savo rankomis išglostė ir išdėliojo mūsų darbelius, o mokinių nuoširdus domėjimasis ir bendravimas stebino ir džiugino mūsų būrelių nares. Gražių atsiliepimų respublikinėje spaudoje sulaukė paroda Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose - muziejuje. Ši kultūrinė Vilniaus erdvė visada žavi savo kameriškumu bei gera aura. Įsimintinos proginės parodos - mugės Vilniaus savivaldybėje bei Lietuvos Respublikos Seimo Europos Sąjungos informaciniame biure. Visuomenei kasmet savo gaminius pristatome Sostinės dienų renginyje, neįgaliųjų organizacijų mugėje "Tau, Vilniau". 

Laukti ir ruoštis šiai, septyniasdešimtajai, parodai pradėjome jau pernai rudenį, kai mūsų išrinkto Seimo nario Algio Strelčiūno padėjėja Gitana Kepalaitė, mačiusi mūsų kūrybą ne viename Vilkpėdės BSPC lankytame renginyje, pakvietė pateikti paraišką Seimo kanceliarijai dėl parodos rengimo. Paaiškėjus, kad esame pakviesti, apėmė nemenkas jaudulys. Norėjosi mūsų bendruomenę reprezentuojančiai parodai atrinkti ir naujai pagaminti kuo įspūdingesnių eksponatų. Susirinkusios aptarėme, ką geriausiai mokame, kokie dirbinukai ar jų atlikimo technika kuriai autorei arčiausiai širdies. Artėjant numatytai datai, atrinkome vertingiausius dirbinius ir ėmėmės stendų parengimo. Segdama adatėle eksponatą prie stendo, tyliai sau pamąsčiau: įdomu, keliasdešimtą kartą ši adatėlė atsiduria mano rankose? Ką ji mums paporintų, jei galėtų prabilti? (Atsiduria - tai ne kiekvieną kartą reiškia įduria, nors neretai neapsieinama ir be šito.) 

Parodose man visada būna labai smagu pristatyti mūsų klubo nematančių narių darbus. Kaip, tikriausiai, daugelis skaitytojų spėjo pajusti, dažnam reginčiajam, nesusidūrusiam su aklumo problema, būna nemenka naujiena sužinoti, kad šie žmonės užsiima dar ir rankdarbiais. 

LR Seimo rūmų parodos atidaryme buvo kiek kitaip. Malonu pripažinti, kad lietuviai įstatymų leidybą patikėjo išprususiems ir gyvenimo mačiusiems žmonėms. Ne vienas parodos atidaryme apsilankęs Seimo narys sakėsi tarp artimųjų bei pažįstamų ar giminių turįs regėjimo neįgaliųjų. O gal būtent šis bendrumas ir paskatino juos apsilankyti parodoje? Gal žinia, kad parodoje pristatomi regos negalią turinčių autorių darbai dar labiau sudomino? 

Atidarymo metu šiltą sveikinimo žodį tarė Algis Strelčiūnas. Jis pažymėjo, kad nėra lengva nugalėti savo negalią, o kiekvienas atkakliai tikslo siekiantis ir kūrybinį potencialą realizuojantis žmogus vertas didelės pagarbos. Autores labai sujaudino A. Strelčiūno padovanoti padėkos raštai ir įteikti vardiniai plunksnakočiai. 

Džiaugėmės sulaukę ir visų vilkpėdiečių mylimo, ilgą laiką buvusio seniūnu Pauliaus Rutkausko sveikinimo ir gražiausių linkėjimų. Parodos atidarymą papuošė ir programą paįvairino VBSPC folkloro ansamblio "Versmė", vadovaujamo Dariaus ir Dalios Mockevičių, dalyviai. Kaip jau minėjau, ne vienas Seimo narys rado minutėlę ir, nepaisydamas vykstančio posėdžio, apsilankė mūsų renginyje. O Stasys Šedbaras mums pademonstravo ir grojimo armonika įgūdžius, ir "Versmei" pritariant padainavo savo jaunystės vakaruškų dainą. Spėjome seimūnus įsukti ir į liaudiško šokio sūkurį. Po renginio buvome pakviesti į ekskursiją po Seimo rūmus. 

"Versmei" talkino seimūnas S.Šedbaras

Noriu skaitytojams trumpai pristatyti parodą. Ką gi joje pamatė lankytojai? 

Pynimo iš vytelių ir medžio dirbinių būreliai, vadovaujami tradicinių amatų meistro Eligijaus Rimkaus, eksponavo pintus krepšius, išradingai, su dideliu išmanymu ir meile pagamintus medinius šaukštus, šukas, grūstuvus, pjaustyti ir maistui pateikti skirtas lentas. Bene įspūdingiausias eksponatas - iš medžio drožtas inkaras, parištas stora kanapine virve. 

Keramikų būrelis, vadovaujamas menų magistrės Jurgitos Jasinskaitės, parodoje eksponavo lipdytus angelus, žvėrelius, ąsočius, vazas. Labai jaukiai ir nuotaikingai atrodė trijų masyvių vėžlių kolekcija. Rankdarbių klubas "Vaivos juosta", vadovaujamas tautodailininkės Linos Norkienės, nepraleido progos pasididžiuoti savo narių tautodailės išmanymu ir meistryste. Stasės Puriuškytės mezginiai, Elenos Zolubaitės pintos tautinės juostos, nerti ir siuvinėti bei šios rankdarbių žinovės labiausiai mėgstami peltakiuoti eksponatai. Birutė Janušonytė pademonstravo iš tremties laikų pamėgtus ir gimtinę priminusius nėrinius. Visos autorės džiugino brandžiais darbais. 

Atskiro aptarimo nusipelno taktilinių, arba dar kitaip vadinamų liečiamosiomis, knygelių ekspozicija. LR Seime pristatytos ir anksčiau pagamintos, kas antri metai Lietuvos aklųjų bibliotekos skelbiamame konkurse pirmąsias vietas pelniusios knygelės ir pačios naujausios, dar nuo adatos nepailsėjusios, smalsių vaikučių pirštų bemaž neliestos knygelės. Mano įsitikinimu, tai vienas prasmingiausių darbų rankdarbių srityje. Tai mano mėgstama viena sunkiausių, daugiausia išmonės, kantrybės bei ivairių technikų išmanymo reikalaujanti sritis. Džiugu pripažinti, kad pastaruoju metu šiems darbams atlikti turiu ir pagalbininkę - dukrą Gluosnę. Be nuolatinio šeimos palaikymo, skatinančio dėmesio bei pasidžiaugimo jau pasiūtomis knygelėmis daugumos darbų tikriausiai nebūtų. Nors sunkiai dirbdama prie nepatogių knygelių įrišimo darbų, Gluosnė yra pasakiusi: mama, gal tu jų daugiau jau nebesiūk? Bet sunkumai palengva užsimiršta, lieka džiaugsmas, kad dar vienas įdomus sumanymas įgyvendintas. Guodžia mintis, kad šios žaismingos knygelės ne vienam vaikučiui padės pažinti pasaulį, padės susidraugauti su knyga, pamilti fantazijų ir pasakų karalystę. Stengiuosi nepraleisti progos papasakoti kuo didesnei auditorijai apie šią gražią iniciatyvą. Turiu svajonę, kad ateityje sulauksiu bendraminčių, užsikrėtusių ta pačia idėja. 

Noriu padėkoti visiems, aplankiusiems šią parodą. Jūsų dėmesys, geri žodžiai teikia daug džiaugsmo ir įkvepia tolimesnei kūrybai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]