SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Pranas PLIUŠKA

APŽVALGA IR ĮŽVALGOS

Birželio 4 dieną Vilniuje vyko XXVI LASS suvažiavimas, į kurį susirinko 76 delegatai. Didžiąją dalį susirinkusiųjų sudarė LASS miestų ir rajonų filialų pirmininkai. Įžanginį žodį tarė LASS pirmininkas Sigitas Armonas. Suvažiavimo dalyviai galėjo pasidžiaugti mūsų bendruomenei garbiu ir reikšmingu svečiu - Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Jonu Ruškumi, kuris, remdamasis Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis ir savo patirtimi, šioje komisijoje stengėsi perteikti susirinkusiems, kaip suprasti neįgalumą iš žmogaus teisių perspektyvos. Šis pranešimas nemenkai daliai delegatų sukėlė savotišką šoką ir net pats LASS pirmininkas S. Armonas prisipažino, jog jo galvoje po J. Ruškaus kalbos kilo minčių audra, kurią jis pavadino revoliucija galvoje. Konvencijos suvokimo filosofija daug ką apverčia aukštyn kojomis ir net patiems neįgaliesiems reikia keisti savo mąstymą, lyg perinstaliuoti kompiuterį įdiegus naują programą. 

Po svečio pranešimo, posėdžio pirmininko, sekretoriaus bei balsų skaičiavimo komisijos ir darbotvarkės patvirtinimo prasidėjo ataskaitiniai pranešimai. 

Suvažiavimo išvakarėse buvo gauti 2 raštai, kurių svarstymą buvo prašoma įtraukti į darbotvarkę, bet tai nebuvo padaryta, nes dauguma suvažiavimo delegatų balsavo prieš darbotvarkės, kuri buvo patvirtinta paskutiniame LASS centro tarybos posėdyje, pakeitimą. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad ateityje LASS nariai, teikiantys siūlymų dėl suvažiavimo darbotvarkės, turi laikytis LASS įstatuose ar norminiuose aktuose numatytų terminų. LASS veiklos 2014 metų ataskaitos sutrumpintą variantą (su visa ataskaita galima susipažinti LASS svetainėje) perskaitė LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė. Daug gerų darbų padaryta 2014 metais, daug reikšmingų pasiekimų, kuriais galime pasidžiaugti, o juk kiekvieną darbą atliko, kiekvieną ataskaitose paminėtą ar nepaminėtą rezultatą pasiekė konkretus žmogus ar žmonių grupė. Aktyvūs, darbštūs, pareigingi, kūrybingi žmonės yra mūsų organizacijos aukso fondas, kurį reikia branginti. Nenuostabu, kad visi delegatai ėmė nuoširdžiai ploti paminėjus vietos savivaldybių ir regionų valdžios gerai įvertintų Janinos Samušienės, Stasės Mažuolienės ir Irenos Karsokaitės pavardes. Jei netyčia pasitaikytų koks skaitytojas, kuriam nežinoma bent viena ši pavardė, patikslinsiu, kad tai yra LASS Kelmės, Švenčionių ir Prienų rajonų filialų pirmininkės. Išsami informacija apie LASS veiklą praėjusiais metais jau yra ne tik organizacijos interneto svetainėje, bet ir jos "veidaraštyje". Ūkinę - finansinę atskaitomybę, pažėrusi gausybę skaičių, pateikė LASS respublikinio centro vyriausioji buhalterė Zita Tarailienė. 

Revizijos komisijos pirmininkė Gemutė Padribonienė supažindino delegatus, ką per 2014 metų pusmetį nuo naujos komisijos išrinkimo nuveikė jos vadovaujamas visuomeninis organas. Pati komisijos pirmininkė dalyvavo visuose LASS centro tarybos posėdžiuose, žino visus priimtus sprendimus. LASS revizijos komisija tikrino finansines bei kitas Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro, UAB "Kregis" ir "Aksida" veiklas. 

Pagal A. Mozerio ir J. Miliausko kreipimąsi perskaičiavo LASS XXV suvažiavime vykusių rinkimų į centro tarybą balsus ir nurodė ateityje užtikrinti, kad balsų skaičiavimo komisijai skaičiuojant balsus nebūtų pašalinių asmenų. Kaip revizijos komisijos pirmininkei ir kaip radijo laidų neįgaliesiems vedėjai, G. Padribonienei dažnai tenka išgirsti apie visokius skaudulius tiek iš darbuotojų, dirbančių su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, tiek iš pačių neįgaliųjų, todėl savo pranešime ji įvardijo kelias aktualiausias problemas. Viena svarbiausių - būtinybė visais įmanomais legaliais būdais, įtraukiant politikus, teisininkus, lobistus, siekti vieningos ilgalaikės socialinės reabilitacijos modelio sukūrimo ir įteisinimo. Revizijos komisijos nuomone, nors LASS RC vykdė rimtą europinį projektą, leidusį įdarbinti nemenką būrelį aklų ir silpnaregių, neišnaudojamos visos galimybės padėti įsidarbinti darbingo amžiaus regėjimo neįgaliesiems. Dar vienas "galvos skausmas" - nenaudojamos ir apleistos organizacijai priklausančių įmonių ir įstaigų patalpos. Pranešime paminėtas ir ilgus metus "kraujuojantis" socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų finansavimo netolygumas, kai paslaugas reikia teikti nuo sausio pirmosios, mokėti privalomus mokesčius, dirbantiesiems - atlyginimus, o pirmieji pinigai iš savivaldybės ir Neįgaliųjų reikalų departamento atkeliauja tik kovo ar net balandžio mėnesį. Pati revizijos komisija gavo pastabą: suvažiavimo delegatai, skirtingai nei su kitomis LASS internetinėje svetainėje pateiktomis ataskaitomis, neturėjo galimybės susipažinti su šios komisijos ataskaita prieš suvažiavimą. Po diskusijų visos pateiktos ataskaitos balsų dauguma buvo patvirtintos. Vėliau vykusiose diskusijose kelti, galima sakyti, tie patys "amžinieji" klausimai: aplinkos pritaikymas, aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis, integruotai besimokančių moksleivių aprūpinimas vadovėliais. 

LASS Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas dar kartą kėlė klausimą dėl aplinkos pritaikymo regėjimo neįgaliesiems standartų įteisinimo. Šiuo metu yra tik rekomendacijos ir jos neprivalomos nei statant naują, nei rekonstruojant seną pastatą, nei tvarkant kitą viešą aplinką. A. Vilimas konstatavo tragišką padėtį dėl vadovėlių, kurie būtini integruotai besimokantiems moksleiviams brailio raštu. Kadangi ši problema jau tokia sena, apsamanojusi ir apkerpėjusi, tai buvo siūlymų kreiptis į teismą, tik būtų geriausia, jei tai padarytų patys mokinių tėvai. Bandau prognozuoti situaciją. Dėl vadovėlių stygiaus kalta Švietimo ir mokslo ministerija, bet ji "permestų" atsakomybę mokyklai, kurioje ir mokosi mokinys be vadovėlių. Vargu, ar tėvai pasiryžtų tokiam žingsniui, bloginančiam santykius su mokykla, kurioje mokosi jų vaikas. Reikia ieškoti diplomatiškesnių problemos sprendimo būdų. Trečias daugeliui aktualus klausimas, kurį A. Vilimas iškėlė, - tai aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, kai jų žmogui reikia laukti net kelerius metus ir pasitaiko, jog net baltosios lazdelės Techninės pagalbos neįgaliesiems centras neturi visus metus. Delegatas teisininkas Giedrius Stoškus kalbėjo apie akliesiems nepritaikytas valstybinių institucijų internetines svetaines. Į klausimus pagal savo kompetencijos sritį atsakinėjo LASS respublikinio centro pirmininkas S. Armonas, jo pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė bei informacinės aplinkos pritaikymo specialistas Arvydas Juchna. Sprendžiant iš gausybės klausimų, pateiktų A. Juchnai, galima daryti išvadą, kad LASS XXV suvažiavimo delegatai pasielgė labai pragmatiškai organizacijos veiklos prioritetu pasirinkdami fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą. LASS Pasvalio rajono filialo pirmininkė Rasa Rimkūnaitė siūlė siekti, kad į socialinės reabilitacijos neįgaliesiems aprašą būtų įtraukta ir viena kita socialinė paslauga, nes dabar net susirgusį akląjį pagal aprašo reikalavimą reikia tempti į vaistinę, maisto prekių parduotuvę ir jokiu būdu negalima jam nieko nupirkti bei atnešti į namus, nes pagal esamą situaciją jam socialinis darbuotojas nepriklauso. 

LASS pirmininkas S. Armonas supažindino delegatus su organizacijos veiklos aktualijomis ir perspektyvomis. Vėliau buvo išklausytas A. Juchnos pranešimas "Pokyčiai informacinėje aplinkoje 2014 - 2015 metų sandūroje". Pasidžiaugta, kad jau turime geros kokybės lietuvišką sintezatorių ir jo tiek vyriško, tiek moteriško balso bandomąją versiją galima nemokamai atsisiųsti iš www.lass.lt svetainės skyrelio "neregiams ir silpnaregiams". Yra galimybė lietuvišką balsą "Gintaras" įsidiegti ir į išmaniuosius telefonus. 

Tiek būtų svarbesnių LASS XXVI suvažiavimo naujienų. Norintys jų rasti daugiau, turėtų ieškoti suvažiavimui pateiktose LASS centro tarybos ataskaitose, interneto svetainėje lass.lt.