NEREGYS DARBO RINKOJE

AKCENTAS - GAMINIŲ SEZONIŠKUMAS

Kinijoje iki šiol yra populiarus pasakojimas apie žmogų, turintį šimtą veidų. Šį pasakojimą perkėlus į verslo pasaulį derėtų pasakyti, kad jis turi ne šimtą, o dar daugiau veidų. Kiekviena įmonė, planuodama savo veiklą, renkasi tik jai būdingą verslo plėtros strategiją bei taktiką - nuo gaminių asortimento, darbuotojų pasirinkimo iki pelno klausimų. Šiauliuose esanti VšĮ "Aksida" nėra išimtis. Tai neįgaliųjų socialinė įmonė, kurioje dirba nemažai žmonių su įvairia negalia. Įmonės vadovai planuodami savo veiklą akcentuoja darbų bei užsakymų sezoniškumą. Tai šios įmonės vienas iš išskirtinių bruožų. 

Kaip įmonė susitvarko su darbų sezoniškumu? Ar pakanka užsakymų ir kokių siūlymų turi "Aksidos" vadovai? Į šiuos ir kitus klausimus "Mūsų žodžiui" sutiko atsakyti "Aksidos" direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams Kazimieras Gailius. 

"M. Ž." Apie VšĮ "Aksida" rašyta buvo seniai, todėl smulkiau pristatykite įmonę. Ką šiuo metu gaminate, kiek dirba žmonių? 

K. G. Vienas iš pagrindinių mūsų gaminių yra karūniniai kamščiai alaus buteliams. Juos tiekiame dvidešimt vienam aludariui. Pagrindinė rinka - Baltijos valstybės. Tiesa, turime du užsakovus iš Lenkijos. 2014 metais karūnkamščių pagaminome už vieną milijoną 564 tūkstančius litų. Deja, ši gamyba po truputį mažėja. Pavyzdžiui, pernai ji, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 35 procentais. Priežastis - konkurencija. Lenkijoje dirba karūnkamščių gamybos įmonė, kurioje veikia šešios automatinės karūnkamščių gamybos linijos. Konkurentai labai sumažino kamštelių kainą. Mes negalime imti užsakymų, neatperkančių gamybos sąnaudų, todėl ši gamybos linija nedirba visu krūviu. Dabar apsiribojame mažaisiais aludariais. Prie karūnkamščių linijos dirba keturi žmonės. Du iš jų - su klausos negalia. 

Antras didelis ir tradicinis mūsų gamybos baras - skalbinių segtukai. Jie gaminami iš medžio ir plastmasės, šiuos gaminius surenka tradiciškai neregiai. Taip pat negaliu nepaminėti užuolaidų laikiklių - jų yra įvairių. Pernai šios produkcijos pagaminome už 202 tūkstančius litų. Ši gamyba didėja. Vien tik 2014 metais ji padidėjo 22 proc. 

Dar vienas iš naujesnių gamybos barų - surinkimo, pakavimo paslaugos, teikiamos kitoms įmonėms. Iš jų keturios įmonės yra vietinės, o penktoji veikia kitame mieste. Tai elektros instaliacinių laidų šviestuvams surinkimas, ergonominių stalų kojų su elektros instaliacija surinkimas, saldainių dėžučių, dovanų maišelių komplektavimas. Ši verslo niša kol kas yra pelninga. Surinkimo ir pakavimo poreikis didelis. Vien tik pernai mūsų įmonė už šią veiklą gavo 787 tūkstančius litų. Čia gamyba padidėjo 78 procentais. Įmonės biudžetą papildo ir patalpų nuoma. 

"M. Ž." Kaip ieškote užsakovų, kaip su jais bendraujate? Užsakymai pastovūs ar esama sezoniškumo? 

K. G. Mūsų įmonėje užsakymais rūpinasi vienas žmogus - pats direktorius. Jis yra gamybininkas, todėl užsakymų gauti jam paprasčiau. Turiu pripažinti, kad mūsų įmonės produkcija yra sezoniška. Pakilimas - nuo pavasario ir vasaros. Žiemą gamyba sumažėja. Kai kuriems gaminiams - maišeliams ir saldainių dėžutėms - užsakymai padidėja lapkričio, gruodžio mėnesiais. Kai gaminome skalbinių segtukus ir užuolaidų laikiklius, anksčiau, norėdami realizuoti produktus, sudarydavome sutartis su atskiromis parduotuvėmis. Dabar pasirinkome kitą būdą. Dirbame su prekybos tinklais: "Senukais", "Maxima", "Saniteksu", Šiauliuose su "Lyra", "Bikuva" ir kitais smulkesniais pardavėjais. Stengiamės nebūti priklausomi nuo vieno gaminio ar vieno užsakovo. Tai mums garantuoja įmonės balanso stabilumą. 

"M. Ž." Kiek įmonėje dirba žmonių su regėjimo negalia? 

K. G. Įmonėje dirba 91 darbuotojas. Iš jų - 76 neįgalieji. Su regos negalia - 38 darbuotojai. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusą gavome 2005 metais. Įmonėje yra žmonių, dirbančių po 30-40 metų. Ilgiausiai dirba darbuotojai su regėjimo negalia. Iš jų 29 turi sunkiausią regėjimo negalią (iki 25 proc. darbingumo). Iki 35 proc. darbingumo turime 7 darbuotojus. Iki 55 proc. dirba vienas. Nematantiems darbuotojams būtina pritaikyti darbo vietas. Neregiai daugiausia surenka skalbinių segtukus ir užuolaidų laikiklius. Taip pat supakuoja kai kuriuos gaminius. Nuo senų laikų laikomės nerašytos taisyklės: darbo, kurį gali atlikti neregiai, neduodame kitiems darbuotojams. Drįsčiau teigti, kad mūsų kolektyvas yra darnus. Didelių konfliktų ir nesusipratimų nėra. Visiems darbo santykiams įtaką daro nusistovėjusi tvarka. Visi žino savo darbus ir kas už ką yra atsakingas. Darbuotojai gerai pažįsta įmonės vadovus. Jie be jokių užuolankų pasako tiesiai į akis, kas jiems nepatinka. Turiu pasakyti, kad nemažai mūsų gaminių nereikalauja itin geros kvalifikacijos. Dažniausiai atliekami surinkimo, pakavimo darbai. Jiems reikalingi ne specialūs įrengimai, o neregio jautrios rankos. Žinoma, reikalingas darbuotojų rankų miklumas ir tikslumas. Jeigu taip paprasta būtų surinkimo procesą automatizuoti, tikrai užsakymų negautume. Darbo normų atsisakėme. Jos taikomos planinėje gamyboje. O mes esame priklausomi nuo užsakovų. Kai yra darbo, turi jį padaryti iki konkretaus termino, o kai nėra, tai darbininkams laisvesnės dienos. Žmonėms darbo dienos užduotis paskirsto meistras. Jis puikiai žino savo darbuotojų galimybes. 

"M. Ž." Paprastai sakoma, kad jaunimas ne itin veržiasi į aklųjų įmones, bet jūs per keletą pastarųjų metų įdarbinote ir jaunų žmonių. Pakomentuokite situaciją plačiau. Kas tie žmonės, kodėl jie renkasi jūsų įmonę? 

K. G. Jauni žmonės į mūsų įmonę ateina dirbti neatsitiktinai. Dažniausiai tai jaunimas, turintis regos negalią. Jie prieš ateidami pas mus bendrauja su neregiais, mūsų įmonės darbininkais. Įmonėje jaunų žmonių įsidarbina nedaug. Per metus - vos keli. Jie dažniausiai yra nematantys. Mūsų darbininkai yra su didžiausia regos negalia. Mums juos įdarbinti yra sunku, nes jiems reikia ne tik sukurti darbo vietą, bet ir ją išlaikyti. Lengviau darbo surasti jaunuoliams su vidutine regos negalia. Kažkodėl toks jaunimas retai kada užsuka į mūsų įmonę, o dar rečiau įsidarbina. Kad patvirtinčiau savo žodžius, pateiksiu pavyzdį. Prieš akis turiu sąrašiuką, norinčių įsidarbinti mūsų įmonėje. Pretendentų - aštuoni. Iš jų penki - su sunkiausia regos negalia, du - priešpensinio amžiaus. Žinoma, norinčiuosius stengsimės įdarbinti, bet tai padaryti nėra taip paprasta. 

"M. Ž." LASS revizijos komisijoje kėlėte klausimą, kad įmonėje galėtų dirbti mažiau nei 50 proc. aklųjų ir silpnaregių. Su kuo tai susiję? 

K. G. Mūsų situacija yra labai kebli. Surinkimo paslaugų poreikis padidėjo. Neregiai visų surinkimo, pakavimo paslaugų negali atlikti. Pernai priėmėme 12 žmonių papildomai, iš kurių 5 - su regėjimo negalia. Reikėtų skirti du dalykus: vienas dalykas, kada įmonėje atleidžiami darbuotojai, o kitas - kada sukuriamos naujos darbo vietos. Įmonei plečiantis, neišvengiamai neregių darbuotojų mažėja, o bendro susirgimo darbuotojų skaičius didėja. Tai nereiškia, kad neregiai darbininkai yra atleidžiami iš darbo. Mano manymu, esant užsakymams, negalima dirbtinai stabdyti įmonės gamybos apimties vaikantis neregių darbuotojų procento. Tai būtų ekonomiškai žalinga ir netgi kenksminga. Suprantu, kad šis klausimas yra sudėtingas. Jo iš karto neišspręsi. Apie tai diskutavau su LASS revizijos komisijos nariais. Tikiuosi, surasime bendrą problemos sprendimą. 

"M. Ž." Kokią matytumėte tiek VšĮ "Aksida", tiek kitų LASS įmonių ateitį įdarbinant akluosius ir silpnaregius? 

K. G. Kol kas sau neatsakau į vieną klausimą. Kur įsidarbina neįgalieji, kurie turi vidutinę regos negalią? Spėju, kad šie neįgalieji prisitaiko prie pakitusių rinkos sąlygų. Jie yra aktyvūs ir patys susiranda darbą ne "mūsų sistemoje". Kalbant apie ateitį, sunku ir nedėkinga prognozuoti. Žinau viena - sunkiausia įsidarbinti neregiams. Todėl įmonėse tokių darbuotojų daugės. Įmonės iš anksto turėtų bendrai sugalvoti strategiją, kaip tokius žmones aprūpinti darbu. Manau, atskiros įmonės nepajėgios išspręsti šios problemos. Kaip pritraukti vidutinę regos negalią turinčius darbuotojus? Atsakymas paprastas - atlyginimas. Jeigu galėtume savo darbuotojui pasiūlyti padorų atlyginimą, tai tikrai atsirastų norinčių dirbti. Deja, kol kas dideliais atlyginimais negalime pasigirti. 

"M. Ž." Įmonėje yra nemažai laisvų, nenaudojamų gamybinių plotų, bet šitokia situacija būdinga ne tik Šiauliams. Kokius matytumėte sprendimo būdus? Ar LASS, kaip turimo nekilnojamojo turto savininkė, turėtų ją spręsti bendrai, ar palikti tvarkytis tiems, kas tokias patalpas turi? 

K. G. LASS yra suteikusi kiekvienai įmonei įgaliojimą tvarkyti konkretų nekilnojamąjį turtą. Esu LASS ūkio komisijos narys. Važinėdamas po įvairius šalies miestus pastebėjau vieną bendrą problemą. LASS dalis turimo nekilnojamojo turto yra materialiai ir morališkai pasenusi. Norint jį nuomoti, reikia atnaujinti. Tiek lėšų nei įmonės, nei sąjunga neturi. Žinoma, yra išimčių. Vilniuje dalis LASS nekilnojamojo turto yra atnaujinta. Suprantu, sostinėje nekilnojamojo turto nuoma brangi. Pastatams atnaujinti skirtos lėšos ilgainiui atsipirks. O kituose miestuose ploto nuoma, ypač gamybinio, nėra tokia pelninga kaip Vilniuje. Pastatų atnaujinimas tikrai neatsipirks. Dabar situacija yra kebli. Renovuoti pastatus nėra pinigų. Parduoti neverta, nes pardavus gautos lėšos - tik simbolinės. Už jas kito nekilnojamojo turto tikrai nenupirksi. 

"M. Ž." Neseniai Vilniuje buvo paminėtas socialinių įmonių veiklos dešimtmetis. Labai teigiamai įvertintas tiek įmonių, tiek ir jų veiklą reglamentuojančio Socialinių įmonių įstatymo indėlis integruojant neįgalius žmones į darbo rinką. O kaip socialinių įmonių veikla atrodo Šiauliuose? Ar reikėtų ką nors keisti, tobulinti? Jeigu taip, tai ką? 

K. G. Jeigu 2004 metais nebūtų buvęs priimtas Socialinių įmonių įstatymas, tai vargu, ar turėtume nors vieną neregių įmonę. Tai išties didžiulė valstybės parama neįgaliųjų įmonėms. Įstatyme visko buvo. Beveik kiekvienais metais jis buvo keičiamas. Gal valstybė užsikrovė per didelę naštą? Dabar yra net 143 socialinės įmonės. Iš jų 65 - neįgaliųjų. Jas išlaikyti ir paremti reikalingi didžiuliai pinigai. Pats įstatymas yra tikrai puikus, bet, kai jis vis keičiamas, trikdomas socialinių įmonių darbas. Dabar yra dar vienas projektas tobulinti šį įstatymą. Suprantu - valstybei stinga pinigų, bet nereikėtų taisyti įstatymą, tai yra numatyti naujų apribojimų. O gal vertėtų laikinai socialinėms įmonėms įvesti darbo vietų steigimo bei kitų subsidijų kvotas? Esu įsitikinęs, nuolatinis įstatymo keitimas nieko gero neduoda. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS