SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

BELAUKIANT NEATEIS

Birželio 4 dieną Vilniuje įvyks Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XXVI suvažiavimas - kaip reikalaujama šalies įstatymuose. Jame bus pateikta 2014 metų veiklos ataskaita. Bus pateiktos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veiklos bei finansinės atskaitomybės ataskaitos, išklausyta LASS revizijos komisijos ataskaita. Bus ir einamųjų klausimų. Artėjančio suvažiavimo proga nuveiktus darbus apibendrinti, ateities planais pasidalinti mielai sutiko LASS pirmininkas Sigitas Armonas. 

"M. Ž." Sakykite, kaip mūsų organizacija gyveno pirmuosius metus po rinkiminio ataskaitinio suvažiavimo? 

S. A. Ruošiant LASS XXV ataskaitinį rinkiminį suvažiavimą buvome numatę aštuonias prioritetines veiklos kryptis. Suvažiavimo delegatų valia išrinktos penkios: reabilitacija, fizinė ir informacinė aplinka, LASS narių aktyvinimas ir filialų stiprinimas, žmogiškųjų resursų stiprinimas, užimtumas. Į jas pasižiūrime, pasiskaitome ir stengiamės pagal tas kryptis organizuoti veiklą. Iš LASS XXIV suvažiavimo dar yra likęs klausimas apie lietuvišką kalbos sintezatorių. Apie tai šiame suvažiavime kalbės LASS centro tarybos narys Paulius Kalvelis ir LASS respublikinio centro darbuotojas Arvydas Juchna. 

"M. Ž." Kaip sekasi gyventi pagal jūsų išvardintas kryptis? 

S. A. Daugiausia praėjusio suvažiavimo delegatų balsų surinko reabilitacijos kryptis. Įgyvendinant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą į 2016-2018 metų jos įgyvendinimo priemonių planą socialinės reabilitacijos srityje pavyko įtraukti priemonę, padėsiančią sukurti Socialinės žmonių su regos negalia reabilitacijos normatyvinę bazę. Ji turėtų būti sukurta per 2016 metus. O 2017 metais ji turėtų būti pradėta įgyvendinti praktiškai. Turėtų atsirasti šioms paslaugoms skirtų valstybės lėšų, o konkurso tvarka turėtų būti atrinkta paslaugas teiksianti institucija. Konkurse, aišku, galėtų dalyvauti ir LASS. Tačiau būtų gerai, kad susikurtų neregių socialinės reabilitacijos sistema, panaši į profesinės žmonių su negalia reabilitacijos sistemą. 

"M. Ž." O kaip su fizine ir informacine aplinka? Reabilituotas žmogus darosi paslankesnis. Būtent tada jam ypač svarbi tampa ši prioritetinė LASS veiklos kryptis. 

S. A. Reikia pripažinti, kad daugiausia dėmesio skiriame informacinei aplinkai. Sunkiau sekasi pritaikyti fizinę aplinką neregiams, diegti universalaus dizaino nuostatus į gyvenimą. Šioje srityje iniciatyvumo būta daug net iš įvairių valstybinių institucijų, tačiau darbai juda lėtokai. 

"M. Ž." Ar turi mūsų žmonės darbo? 

S. A. Gal kiek sunkesnė kalba yra apie užimtumą ir darbinę neregių veiklą. Lietuvos darbo birža vėl turi Europos fondų finansuojamą kelių metų programą. Tai padės įdarbinti žmones su negalia. Teko bendrauti su Vilniaus regiono darbo biržos vadovu. Jai tenka trečdalis šalies darbo rinkos. Sutarėme, kad bendradarbiausime, tačiau dar reikia aptarti to bendradarbiavimo formas. O jei kalbėsime apie profesinę žmonių su negalia reabilitaciją, tai, kiek žinau, yra sukurta darbo grupė, analizuojanti profesinės reabilitacijos situaciją. Bėda ta, kad mus į panašias darbo grupes nelabai kviečia. Greitu laiku turėtų būti pristatytas šios grupės darbo rezultatas. Mūsų organizacijoje ir jos struktūriniuose padaliniuose dirbančių aklųjų ir silpnaregių nemažėja. Akluosius ir silpnaregius sunkiai sekasi įdarbinti visuomenėje. Šalies darbo rinkoje mūsų žmonėms ką nors susirasti yra sunku. 

"M. Ž." Kaip sekasi stiprinti LASS struktūrą ir jos padalinius? 

S. A. Nuo šių metų pradėjome lyg ir bandomąjį projektą, kurio tikslas - paremti LASS filialus. Galima sakyti, kad per praėjusius metus savo norą apibrėžėme taisyklėmis. Regioniniai centrai pirmojo šių metų pusmečio lėšas jau gavo. Kaip jas naudos - jau yra apsitarę. Matysime, kaip seksis. 

LASS respublikinis centras bando inicijuoti sociokultūrinio gyvenimo pokyčius. Bandome išsiaiškinti, ko labiau norime: ar savo narius burti bendrauti, ar siekti kiek galima profesionalesnio mūsų teikiamų sociokultūrinių paslaugų lygio. Šių metų rudenį turėtume pasirinkti vyraujančią kryptį. 

Jei grįžtume prie jau šio socialinės žmonių su negalia integracijos programos įgyvendinimo priemonių plano, tai reikia apgailestauti, kad jame numatyta mažiau lėšų skirti leidybos projektams. Asociacijų rėmimo dalis turėtų išlikti, kaip ir buvusi. O leidybai lėšų planuojama skirti 20 proc. mažiau. Kitaip tariant, kiek 2015 metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, turinti informuoti visuomenę žmonių su negalia klausimais, turi savų sumanymų, tačiau kol kas tų sumanymų vaisių dar nesimato. Pagyvensim - pamatysim. Nors ministerijos planai leidybos srityje dar netapo kūnu, tačiau artimiausiems trejiems metams lėšų mažinimo neįgaliųjų leidybai planai yra. Tokie projektai. Dažnai atsitinka taip, kad pradiniai planai nuo realijų skiriasi gerokai. Kaip bus šį kartą - pasakyti negaliu. 

"M. Ž." Ar tai reiškia, kad kalbos kalbomis, o valdžia daro taip, kaip jai reikia? 

S. A. Sprendžiant panašius klausimus formaliai biurokratinė tvarka yra išlaikoma: diskutuojama, sakomos pastabos, balsuojama, tačiau viršų čia ima valstybininkai. Tikro dialogo tarp valstybės institucijų ir nevyriausybinių žmonių su negalia organizacijų mes, jų atstovai, pasigendame. Dialogas dažnai virsta valstybės institucijų monologu. 

"M. Ž." Ar vaistų nuo šios "ligos" turime? 

S. A. Praėjusių metų gruodžio 3 dieną vykusioje akcijoje jėgas suvienijome. Gal dėl to ir šių metų finansavimas padidėjo 2,5 mln. litų. O nuo šių skaičių yra planuojami ir 2016-2018 metų skaičiai. 

"M. Ž." Kokie artimiausi darbai laukia? 

S. A. Artimiausiu metu turėtume susitikti su Techninės pagalbos neįgaliesiems centro vadovybe. Kol ši institucija atlieka visas biurokratines procedūras, praeina pusė metų. O akliesiems ir silpnaregiams techninės pagalbos priemonių reikia ir pirmą metų pusmetį. 

"M. Ž." Apie LASS kalbame, kaip apie dalyvę valstybės gyvenimo reikaluose. O kaip mes gyvuojame kaip organizacija? Stiprėjame, silpnėjame? 

S. A. Mūsų organizacijos gamybinių įmonių produkcijos apimtis lyginant su 2014 metais didėja. Vilniečių "Liregus" ir klaipėdiečių "Regseda" apimtis didėja. Bėda tik ta, kad šiauliečių "Aksida" - mažėja. Dirbančių žmonių su regos negalia nei mūsų įmonėse, nei visuomenėje nemažėja. Mūsų organizacijos narių po truputį mažėja. Ši tendencija jau tapo stabiliu reiškiniu. Tačiau mažėja ir šalies gyventojų. Mažėjančiu blogai matančių žmonių skaičiumi lyg ir reikėtų džiaugtis. Tačiau bėda čia yra ta, kad mes vis sunkiau galime gauti žinių apie regėjimo problemų turinčius žmones. Neįgalumo nustatymo tarnyba "pasiskleidė" per visą Lietuvą. Dingo centralizuotas informacijos šaltinis. Žmones su regos negalia surasti bus sunkiau ir sunkiau. 

Blogiausia situacija ieškant naujų narių yra Kauno regione. Ir regionams, ir rajonų filialams reikėtų pavyzdį imti iš tokių, kaip LASS Švenčionių rajono filialo pirmininkė Stasė Mažuolienė. Jei lauksime, kol regėjimo problemų turintis žmogus ateis į mūsų organizaciją, tai galime jo ir nesulaukti. LASS narių mažėjimo problemas turėtume greitu laiku apsvarstyti ir pabandyti rasti šios problemos sprendimo būdų. 

"M. Ž." O ką turime nuveikti iki 2016 metų suvažiavimo? Kokie tai galėtų būti darbai? 

S. A. Svarbiausia, kad šiame priemonių plane atsirastų socialinės žmonių su regos negalia reabilitacijos sistemos kūrimo darbų, aišku, svarbu ir jų įgyvendinimas. Ne pirmi metai kalbame ir apie mūsų organizacijos įstatus. Reikėtų juos pakeisti dar iki ataskaitinio rinkiminio suvažiavimo, kad po to niekam nekiltų minčių, jog dangstantis įstatų keitimu kažkas siekia kažkokių tikslų. Taip pat ir pats gyvenimas įstatams jau yra padiktavęs keletą klausimų, na kad ir narių iš organizacijos šalinimas. Pasikeitęs ir pats asociacijų veiklą nusakantis įstatymas. Taip pat turime atsakyti į klausimą, ką darysime su savo poilsiavietėmis. Jos sensta, dėvisi. Remontui reikia daug pinigų. Turime nuspręsti, ar tuos pinigus skirsime poilsiavietėms, ar ieškosime kitų mūsų žmonių poilsio organizavimo būdų. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį.