NAUJOVĖS

Alvydas VALENTA

ŠVYTURIAI JAU LIETUVOJE


Šių metų vasario viduryje pasirodė informacija apie tai, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) skyriai yra "įgarsinti" ir pirmieji "kalbantys" pastatai Lietuvoje. Tiksliau, prie įėjimų į pastatus, kuriuose yra šio centro skyriai, įmontuoti garsiniai švyturiai, padedantys neregiui lengviau tuos įėjimus rasti ir orientuotis aplinkoje. Šią informaciją galima perskaityti tik kaip TPNC įdiegtą naujovę, ir, žinoma, pasidžiaugti, kad ši įstaiga visokioms naujovėms yra atvira. Tačiau galima ir net labai pageidautina visa tai matyti gerokai platesniame kontekste. Apie garsinius švyturius žurnalo puslapiuose jau esame užsiminę: skirtingais keliais eidami, juos atrado Rusijos, Prancūzijos, Anglijos aklieji ir tie, kas rūpinasi aplinkos pritaikymu neįgaliems žmonėms. Garsinis švyturys yra prietaisas, kuris paprastai tyli, vadinasi, ir negamina aplink save triukšmo, o pradeda veikti tik tada, kai yra suaktyvinamas. Suaktyvinti švyturį paprastai galima dviem būdais - specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu. Vis labiau tampa populiaresnis antrasis būdas, nors tai nereiškia, kad pirmojo reikėtų tuojau pat atsisakyti. Švyturių panaudojimo galimybės labai plačios: visuomeninių pastatų įėjimai, viešosios erdvės, transportas ir kt. Švyturys gali skleisti garsinį signalą arba žodinę informaciją, padedančią neregiui susiorientuoti tam tikroje situacijoje, rasti reikalingą objektą. Gali šiek tiek skirtis lauko ir vidaus garsiniai švyturiai, juose įrašomos informacijos kiekis bei paskirtis, bet visų veikimo principas - panašus. Kol nesuaktyvintas, švyturys tyli, jį pagal poreikį suaktyvina pats neregys tam tikru prietaisu ar specialia programine įranga iki dešimties metrų atstumu aplink save. 

Į Lietuvą garsinių švyturių technologiją iš Prancūzijos atvežė VšĮ "Ypatingi žmonės", įgyvendinanti naujausias universalaus dizaino, aplinkos pritaikymo neįgaliesiems idėjas mūsų šalyje. Kaip ką tik minėjome, pirmoji tokius švyturius įdiegusi valstybės įstaiga yra Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, tačiau manytume, kad šia galimybe labai rimtai turėtų susidomėti tiek kitos valstybinės įstaigos ar privačios struktūros, tiek ir LASS ar jos struktūriniai padaliniai. Garsinių švyturių kelionė tik prasidėjo. Kur jie nukeliaus, ar plačiai pasklis, ar skatins didesnį žmonių mobilumą ir savarankiškumą - priklauso ir nuo mūsų. 

Lietuvoje diegiamus garsinius švyturius, kaip ir Prancūzijoje, aktyvuoti galima dviem būdais - pulteliu arba atsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną. Priminsime, kad telefonas turi turėti "Android" operacinę sistemą, ne mažesnę nei 4.0 jos versiją. Programėlė "Mymoveo" nemokama, atsisiunčiama iš "Google play" parduotuvės. Smulkesnę instrukciją, kaip ją įsidiegti ir pasirinkti norimus nustatymus, galima rasti TPNC interneto svetainėje www.tpnc.lt. "Mymoveo" veikia kaip nuotolinio valdymo pultelis, automatiniu režimu. Kelionės metu ji aktyvuoja visus ar tik pasirinktus švyturius dešimties metrų atstumu. 

Prancūzų gamintojų garsinius švyturius į Lietuvą bent kol kas importuoja vienintelė privati bendrovė - UAB "Biomedika". Nedarydami jai reklamos ir nedidindami bendrovės pelno tepastebėsime, kad neregiams visai nesvarbu, kas vieną ar kitą priemonę importuoja, svarbu, kad ji būtų gera, patogi ir kad tų priemonių būtų pakankamai. Praktika rodo, kad garsinių švyturių diegimas pasiteisina. Anot bendrovės atstovų, šiek tiek gali atbaidyti kaina - vienas švyturys kainuoja apie 430 eurų. Antra vertus, mūsų regioninės organizacijos, filialai visada turėjo rėmėjų, kurie yra ne kartą padėję ir iki šiol padeda įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis, - garsiniai švyturiai viena iš jų. Nederėtų pamiršti ir savivaldybių lėšų, kurios skiriamos ar galėtų būti skiriamos aplinkai pritaikyti. Pagaliau kiekviena didesnė, socialinę atsakomybę jaučianti valstybės įstaiga ar verslo struktūra - savivaldybė, ligoninė, prekybos tinklas - tokį švyturį nesunkiai galėtų įdiegti savo lėšomis. Sąnaudos būtų minimalios, nauda - neabejotina! 

UAB "Biomedika" pardavimų vadybininkas Jonas Daublys: "Veikiančių garsinių švyturių turime dar labai nedaug, todėl iškart negalime pademonstruoti visų šios sistemos galimybių, bet jos tikrai didelės. Ten, kur tokių švyturių įdiegta daugiau, neregys namuose gali juos susidėlioti į reikalingą maršrutą, vėliau, pagal skleidžiamus garsinius signalus tuo maršrutu keliauti; norėdamas pasitikrinti arčiausiai namų ar darbo vietos esančius švyturius, telefone išgirsti kiekvieno jų skleidžiamą informaciją. Specialioje duomenų bazėje galima pasitikrinti žmogų dominančioje vietovėje ar kuriame nors mieste esančius švyturius. Ne visos šios galimybės Lietuvoje jau įgyvendintos, bet anksčiau ar vėliau jos bus prieinamos." 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]