NEREGYS DARBO RINKOJE

NUO BANKROTO IKI PELNINGOS ĮMONĖS

Prieš penkerius metus UAB "Regseda" išgyveno sunkius laikus. Įmonė buvo ant bankroto slenksčio. Pradėjus vadovauti naujai direktorei, įmonė pamažu pradėjo bristi iš nuostolių ir dirbti pelningai. Dabar "Regseda" yra viena iš didžiausių Vakarų Lietuvos regiono socialinių įmonių. Įmonei pelningai dirbti padėjo pakeista veikla ir pasirašytos ilgalaikės sutartys su baldų pramonės įmonėmis. Šiuo metu didžiausią UAB "Regseda" produkcijos dalį sudaro raukšlėtojo kartono gaminiai, kuriuos pagal ilgalaikes sutartis iš bendrovės superka UAB "Vakarų medienos grupė" ir SBA baldų koncernas. 

Be kartono, įmonė gamina įvairias kanceliarijos prekes, daugiausia dokumentų segtuvus ir archyvavimo dėžes. Taip pat neatsisakyta ir konservavimo dangtelių gamybos. "Regsedos" direktotė Kristina Zibalienė kalbėjo: "Mūsų įmonės išskirtinis bruožas - greitumas. Mes sparčiausiai reaguojame į užsakovo pageidavimus. Klaipėdos krašto verslininkai jau suprato, kad turės reikalų su patikima ir lanksčia įmone. Šį teiginį geriausiai iliustruoja gamybos didėjimas. 2010 metus įmonė baigė turėdama beveik 0,5 mln. Lt nuostolį, o pardavimo pajamos tuo metu buvo vos 0,8 mln. litų. Šiuo metu bendrovės mėnesio pardavimai - apie 200 tūkst. eurų." 

Apie gamybinę sėkmę, planus ir įmonės darbo vietų kūrimą "Mūsų žodžiui" sutiko papasakoti UAB "Regseda" direktorė Kristina Zibalienė. 

"M. Ž." Įmonei vadovauti pradėjote 2011 metais. Kokią ją radote? Kokių ėmėtės ekonominių žingsnių gelbėdama įmonę nuo bankroto? 

K. Z. 2011 metais buvo paskelbtas konkursas "Regsedos" įmonės direktoriaus pareigoms užimti. Nutariau jame dalyvauti. Tiesą pasakius, prieš apsispręsdama žinojau aklųjų įmonės padėtį. Iššūkio neišsigandau, pasitikėjau savo žiniomis bei sukaupta patirtimi. Prieš pradėdama vadovauti įmonei, kurioje dirba tiek daug neregių, anksčiau su jais nebuvau bendravusi. Susipažinusi su neregiais ir silpnaregiais, supratau, kad tai jautrūs, draugiški ir nuoširdūs žmonės. Man, kaip vadovei, darbininko aklumas tik dar vienas papildomas akstinas surasti darbų, tinkamų neregiams. 

Tuometinė įmonės būklė buvo nekokia. Įmonę slėgė skolų našta. Vienas pirmųjų žingsnių - įsiskolinimų peržiūra. Suderėti skolų mokėjimo atidėjimai. Susitarėme, kad nebus kreipiamasi į antstolius. Su visais skolintojais pasirašėme skolų grąžinimo grafikus. Skolas atidavėme ne iš karto, o dalimis. Taip pat peržiūrėjome visus gamybinius įrengimus. Iš naujo įvertinome jų našumą bei pajėgumą. Trečias žingsnis - individualūs pokalbiai su įmonės administracija bei darbininkais. Visiems buvo keliamas pagrindinis reikalavimas - lojalumas įmonei. Tada - Klaipėdos regiono rinkos analizė. Prisiminiau, su kuriomis įmonėmis man teko dirbti. Pradėjau iš eilės lankyti daugelį Klaipėdos įmonių. Apsilankymo motyvas - bendradarbiavimas. Vien Klaipėda neapsiribojome, keliavome po visą Lietuvą. Svarbu buvo gauti nors menkiausią užsakymą. Tuo metu "Regseda" nevykdė jokios gamybinės veiklos. Pirmieji metai buvo sunkiausi. Tuo metu neskaičiavau darbo valandų, dirbau tiek, kiek reikėjo. Šeima manęs namuose nematydavo. 

Mūsų komandos pastangos nebuvo tuščios. Nesibaigiančių kelionių metu gavome ne tik užsakymų, bet atradome ir naują verslo nišą. 

"M. Ž." Kaip per tą laiką įmonė keitėsi? 

K. Z. Įmonės veiklos sėkmingumą lemia ne tik direktorius, bet ir jo pasirinkta komanda. Pradėjus vadovauti "Regsedai" reikėjo pakeisti senuosius administracijos darbuotojus. Priežastis paprasta: jeigu įmonė bankrutuoja, tai tie darbuotojai nesugeba dirbti. Pokalbiuose su darbuotojais išgirdusi tik pesimistines, o ne optimistines nuotaikas, nedelsdama ir nedvejodama su jais atsisveikinau. Pati buvau ir esu optimistė. Norint įmonę pastatyti ant kojų, reikėjo optimizmo ir tikėjimo sėkme. Naują komandą formavau ne žinių, o tikėjimo ir perspektyvos pagrindu. Į naująją įmonės administraciją kviečiau dirbti jaunus žmones. Daug kas nebuvo susipažinęs su naujo darbo specifika. Visų šių dalykų mokiau pati. Štai vieną silpnaregį darbininką paskyriau meistru, nes jis tikėjo įmonės sėkme. Komercijos skyriuje dirba dvi silpnaregės merginos, anksčiau niekada nedirbusios šio darbo. Išmokiau visų paslapčių. Dabar jos - puikios specialistės. Tik po kelerių metų pasikvietėme į savo komandą specialistą technologą. Prieš tai jo darbą atlikdavau aš. Pavargau skaičiuoti, ieškoti užsakymų, ruošti technologijos lenteles. Įmonės vadovui ir be šių darbų yra ką veikti. 

Kalbėdama apie įmonės pokyčius išskirčiau etapus. Kiekvienais metais - vis kitas etapas. Kai pradėjau vadovauti, įmonėje dirbo penkiasdešimt keli darbuotojai. Man reikėjo jiems užtikrinti darbą. Kai atsirado užsakymų, su kuriais jau nespėjo susidoroti darbininkai, reikėjo priimti papildomų žmonių. Šiandien įmonėje dirba 118 žmonių, iš jų - daugiau nei 80 proc. su negalia. Nuolat didinome gamybą. Tai neįmanoma be naujų įrengimų, todėl kiekvienais metais stengėmės įsigyti naują įrenginį. Įmonėje taip pat gaminame ir senus gaminius. Klaipėdos aklųjų kombinatas garsėjo metalinių konservavimo dangtelių gamyba. Mes jos neatsisakėme. Šie dangteliai gaminami jau penkiasdešimt metų. Tokių dangtelių iš metalo per metus pagaminame apie 2,5-3 mln. vienetų. Tai daugiau simbolinis mūsų istoriją menantis gaminys nei prekė, iš kurios gamybos uždirbame. 

"M. Ž." Kokia "Regseda" yra dabar? Pakalbėkime apie naujus įrengimus, produkciją ir jos realizavimą. 

K. Z. Mes dirbame su pagrindiniais baldininkais Klaipėdos krašte. Gaminame vidinę raukšlėtojo kartono pakuotę. Šiandien tai pagrindinė mūsų įmonės produkcija. Gofrokartonas yra skirtingas. Jo gaminame kelis šimtus pozicijų. Šiai gamybai yra pritaikyti specialūs įrengimai, su kuriais gali dirbti žmogus su regos negalia. Perkami įrengimai nėra visiškai automatizuoti, jie yra su rankine pastūma. Mūsų įmonės mėnesinė apyvarta - 200 tūkst. eurų. Pelnas yra skirtingas, jis priklauso nuo kiekvieno mėnesio. Pernai metinis įmonės pelnas - 300 tūkst. litų. 

"M. Ž." Jūs ne tik išlikote, gavote antrą kvėpavimą, bet, kiek žinome, kuriate naujas darbo vietas. Kaip sekasi tai daryti? Kaip tas vietas kuriate - per darbo biržą ar kitaip? 

K. Z. Nuo įmonės įkūrimo dienos vienas svarbiausių tikslų - vykdyti tokią veiklą, kuri užtikrintų regėjimo negalią turintiems žmonėms darbo vietų. Mūsų įmonėje dirba daug neregių, tačiau jie puikiai atlieka daug darbų: klijuoja, lanksto, fasuoja smulkias detales, pakuoja. Prireikus naujų darbuotojų, pirmiausia informaciją paskleidžiame cechuose savo žmonėms. Jie rekomenduoja savo draugus bei pažįstamus. Ši taktika iki šiol pasiteisina. Darbininkas, atvedęs savo draugą, už jį jaučiasi moraliai atsakingas, todėl kiek galėdamas padeda naujokui ir žiūri, kad jis stropiai ir sąžiningai dirbtų. Dabar darbuotojų netrūksta, nes visi žino, kad "Regseda" atsigavusi ir atlyginimus moka laiku. Kai reikia naujų darbuotojų, kreipiamės į Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centrą. Tik kraštutiniu atveju ieškome darbuotojų darbo biržoje. Pastebėjau, kad neregiai ir silpnaregiai yra labai draugiški žmonės. Mūsų įmonėje dirba keli darbininkai, atvykę iš kitų miestų. Dažniausiai jie laikinai apsigyvena pas savo likimo draugus. Smagu, kad neregiai yra draugiška komanda ir kad vieni kitus palaiko. 

"M. Ž." Aktyviai dalyvavote LASS respublikinio centro vykdytame projekte "Neregys kelyje į darbo rinką". Ar pagal šį projektą jūsų įmonėje yra įdarbintų žmonių? Ar įdarbinimas pasiteisino? 

K. Z. Atsakysiu sąžiningai ir be užuolankų. Mūsų buvo paprašyta įdarbinti kelis projekte dalyvavusius žmones, turinčius regos negalią. Žinoma, mes tai ir padarėme. Prieš įdarbinimą susitikau su kandidatais pokalbio. Nuo susirinkusiųjų nieko neslėpiau. Iš karto pasakiau: jeigu norėsite dirbti, darbo jums visada rasiu. Jeigu ne, reikės atsisveikinti ir gal geriau iš viso nepradėti dirbti. Dauguma jų dirba puikiai ir jokių problemų nekyla. Deja, du žmonės ne dirbo, o tinginiavo. Kaip vėliau paaiškėjo, jie turėjo problemų su alkoholiu, todėl su jais buvome priversti atsisveikinti. Pasikartosiu: atkrito tie, kurie nenorėjo stropiai ir sąžiningai dirbti. 

"M. Ž." Sugebate ne tik pelningai dirbti, bet dar ir remiate įvairius socialinius projektus. Papasakokite apie svarbesnius remtus projektus. 

K. Z. Vienas iš sėkmingiausių socialinių projektų yra vaikams su regos negalia vasaros stovyklos organizavimas. Šį projektą darome drauge su Klaipėdos Senamiesčio "Rotary" klubu. Pirmoji stovykla surengta prieš ketverius metus. Tik pradėjusi dirbti susipažinau su regos ugdymo centro direktore. Žinojau, kur dirba neregiai, bet nežinojau, kur mokosi. Esu girdėjusi, kad neregiai mokosi Vilniuje ir Kaune. O kad Klaipėdoje yra tokia ugdymo įstaiga, man buvo naujiena. Susitikime direktorė pasiguodė, kad iš savivaldybės negauna finansavimo vaikų vasaros stovykloms rengti. Nutarėme išspręsti šią problemą. Parengėme didžiulį projektą, suradome lėšų. Dabar kiekvieną vasarą vaikučiai su regos negalia gali ilsėtis stovykloje prie jūros nemokamai. Tik pernai pirmą kartą prie šios stovyklos rėmimo prisidėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga - skyrė tūkstantį litų. Kiekvienais metais šios stovyklos išlaikymas Klaipėdos Senamiesčio "Rotary" klubui kainuoja apie 20 tūkst. litų. Šiais metais stovykla vyks penktą kartą - ir Nidoje. Ten ilsėsis apie keturiasdešimt vaikučių, turinčių regos sutrikimų. Šiemet pirmą kartą stovykla bus tarptautinė. Į Lietuvą atvyks ilsėtis po du vaikus iš Baltarusijos, Latvijos ir Estijos. Mes tikimės, kad geru pavyzdžiu paseks ir šių šalių neregių asociacijos bei pačios pradės rengti tokias stovyklas. 

Nepamirštame ir savo įmonės darbuotojų. Štai pernai teko dalyvauti vienoje mugėje, kurioje buvo suaukota pinigų mūsų darbuotojams. Didžiausią dalį paaukojo verslininkas Antanas Guoga. Už šiuos pinigus aplankėme Valdovų rūmus bei Europos parką. 

"M. Ž." Esate sakiusi, kad 2015-aisiais dar didinsite gamybą. Šie metai jau įsibėgėjo. Ko "Regseda" galėtų tikėtis iš jų? Kokią galėtų žinią transliuoti kitiems? 

K. Z. Pernai mūsų įmonės mėnesinė apyvarta buvo 450 tūkst. litų. Šiemet - 700 tūkst. skaičiuojant litais. Manau, šie skaičiai puikiai iliustruoja įmonės sėkmę. Padidinus apyvartą mūsų tikslas - nesumažinti gamybos. Dabar tapome labai įdomūs konkurentams. Esame stebimi. Vaizdžiai tariant, daug kas nori atsikąsti mūsų suvožtinio. Be gamybos, pamažu atnaujiname gamybines patalpas. Šiais metais planuojame atnaujinti du cechus. Žinau viena: negalima užmigti ant laurų, turime nuolat judėti į priekį. Tai ir darome. Aktyviai deramės ir su būsimais užsakovais. Mūsų tikslas - rasti atsvarą raukšlėtojo kartono produkcijai, gauti daugiau užsakymų, skirtų įvairiems rankų darbams. Norime imtis kiek kitokių produktų gamybos, kad nebūtume priklausomi nuo vienos rūšies gaminių. Jei pavyks pasirašyti planuojamas sutartis, ketiname įdarbinti daugiau neįgalių žmonių. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS