GYVENIMO AKTUALIJOS

 

PLANŲ TURIME DAUG


Rasa Januševičienė darbo kabinetePrieš dvejus metus Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) sėkmingai įgyvendino projektą "Virtuali aklųjų biblioteka". Šis Lietuvos aklųjų bibliotekos projektas sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Bibliotekos vardas ir jos veikla vis dažniau minimi ir per radiją, ir spaudoje. Biblioteka aktyviai dalyvauja Lietuvos viešajame gyvenime. O kokie šios institucijos ateities planai? Kokie nauji sumanymai laukia tiesioginių šios institucijos darbo vaisių vartotojų - aklųjų ir silpnaregių? Į keletą žurnalo "Mūsų žodis" klausimų sutiko atsakyti LAB direktorė Rasa Januševičienė

 

"M. Ž." Kokie artimiausi bibliotekos sumanymai ir planai? 

R. J. Lietuvos aklųjų biblioteka yra aktyvi ir veržli organizacija, kurioje taip pat palaikomos ir puoselėjamos tradicijos. Kaip visada idėjų ir planų nestokojame. Artimiausiu metu planuojame tradicinį bibliotekos renginį, kuris vyksta kas dveji metai, - respublikinį skaitymo brailio raštu konkursą. Šiemet per Nacionalinę bibliotekų savaitę dviejose rajonų viešosiose bibliotekose surengsime renginius, skirtus senjorams ir jaunimui. Kaip jau tapo įprasta, ir šiais metais pateikėme nemažai projektų, kuriais siekiame pagerinti informacinę aplinką skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, suteikti kitų šalies bibliotekų darbuotojams žinių apie paslaugas sutrikusios regos skaitytojams, siekiame tobulinti mūsų bibliotekos darbuotojų kvalifikaciją. Šiuo metu laukiame žinių apie atrinktus projektus. 

Ilgalaikius planus Lietuvos aklųjų biblioteka sieja ne tik su praktika ir iš jos susiformuojančiomis, bet ir su mokslinėmis įžvalgomis bei tyrimų išvadomis. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje atlikta keletas kultūros srities tyrimų. Vienas reikšmingiausių - LiBiTOP, kuriame buvo išsamiai analizuojama valstybinės reikšmės bibliotekų, tarp jų ir LAB, veikla. Tyrime paaiškėjo, kad LAB - unikali šalies biblioteka, sudaranti skaitymo problemų turintiems žmonėms lygiavertes sąlygas naudotis informacija. Bibliotekos vartotojai tyrimo metu LAB paslaugas įvertino labai teigiamai. Tačiau tyrime nustatytos ir pagrindinės LAB problemos, susijusios su infrastruktūra (didelio ploto, tačiau susidėvėję ir neefektyviai naudojami pastatai; senstanti ir nepakankama techninė įranga; trūksta įgarsinimo studijų); nepakankamai efektyvus leidybos procesas; per maža paslaugų besimokantiems ir studijuojantiems sutrikusios regos asmenims pasiūla; nepakankama dalies bibliotekos personalo kompetencija. Savo veiklos ir rinkotyrinius tyrimus didesne ar mažesne apimtimi atlieka ir pati LAB. 2014 m., bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei Vilniaus universiteto mokslininkais, LAB organizavo bibliotekos nevartotojų, tai yra regos problemų turinčių žmonių, nesinaudojančių bibliotekos paslaugomis, tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad didžiausia nevartotojų dalis - itin garbaus amžiaus senjorai, apakę jau vyresnio amžiaus. Todėl bibliotekai būtina imtis naujų iniciatyvų siekiant, kad šie žmonės daugiau sužinotų apie LAB paslaugas ir jomis naudotųsi. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą LAB planuoja leidybos plėtrą, efektyvesnį bibliotekos erdvių naudojimą, daugiafunkcių patrauklių skaitytojams erdvių įrengimą LAB centrinėje bibliotekoje Vilniuje, LAB viešinimo veiklą, bendradarbiavimą su akademinėmis bibliotekomis ir kitomis įstaigomis. 

Itin aktuali problema - LAB komandos potencialo ir gebėjimų stiprinimas. Labai svarbu, kad kuo didesnė bibliotekos darbuotojų dalis galėtų aktyviai prisidėti kuriant ir teikiant inovatyvias paslaugas, mokant skaitytojus jomis naudotis. 

"M. Ž." Kokia perspektyva laukia skaitytojų ateityje? 

R. J. Ateityje derinsime skaitytojų vertinamas tradicines paslaugas su naujovėmis. Įdėmiai analizuojame mūsų skaitytojų auditoriją ir joje vykstančius pokyčius. Sprendimai dėl paslaugų teikimo ir inovacijų yra ir bus grindžiami mūsų bei kitų institucijų atliekamų mokslinių tyrimų išvadomis. 

Lauksime skaitytojų ir lankytojų bibliotekos centre Vilniuje bei filialuose, teiksime virtualias paslaugas, lankysime skaitytojus namuose. Stengsimės sukurti daugiau naudingos informacijos sutrikusios regos mokiniams, studentams, regėjimo ir skaitymo problemų turintiems vaikams, priartinsime paslaugas regos bei kitą negalią turintiems senjorams. 

"M. Ž." Per pastaruosius keletą metų suaktyvėjo Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus prie Tiflotyros skyriaus veikla. Nuolat dalyvaujate "Muziejų naktyje", kituose kultūros festivaliuose bei renginiuose. Pasidalinkite bibliotekos kultūrinio šviečiamojo gyvenimo planais. 

R. J. Lietuvos aklųjų biblioteka yra mūsų šalies bibliotekų sistemos dalis. Kaip ir kitos bibliotekos, skiriame daug dėmesio kultūros ir edukaciniams renginiams, kurie turtina mūsų lankytojų laisvalaikį, leidžia įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Svarbi mūsų veiklos sritis - visuomenės švietimas, supažindinimas su jai iki tol labai mažai žinomu sutrikusios regos asmenų gyvenimu, specialiųjų formatų leidinių leidyba ir skaitymo galimybėmis. Lietuvos aklųjų istorijos muziejus prie Tiflotyros skyriaus yra bibliotekos padalinys, kuris gali aktyviai dalyvauti šioje veikloje. 

Ateityje muziejus turėtų planuoti daugiau edukacinių, visuomenės įtraukties veiklų, turėtų rengti dinamiškesnes parodas, galbūt - kūrybines dirbtuves. 

"M. Ž." Kaip keičiasi brailio ir garsinių knygų gamybos procesai? Kas naujo laukia šioje srityje? 

R. J. Nuolat ieškome būdų, kaip geriau patenkinti skaitytojų informacinius poreikius. Specialiųjų formatų dokumentų leidyba - sudėtingas procesas. Pastaruoju metu LAB prioritetas - didinti leidybos procesų efektyvumą, kad skaitytojai gautų daugiau jų poreikius atitinkančių leidinių, o pats leidybos procesas vyktų greičiau. 

Šiuo metu galime pasidžiaugti sėkmingai vykdoma savanorystės programa, kurią vykdant skaitytojus pasiekia daugiau leidinių. 2014 m. nemaža dalis garsinių knygų įgarsinta savanorių. Savanorystės programa ne tik leidžia operatyviau garsinti leidinius, didinti leidybos apimtį, bet ir prisideda prie visuomenės pilietinio aktyvumo bei atsakomybės stiprinimo. 

Skaitančiuosius brailio raštu turėtų nudžiuginti geresnė šių leidinių kokybė, kadangi vietoj seno, fiziškai ir morališkai susidėvėjusio spausdintuvo biblioteka įsigijo naują. 

Ateities planuose - siekis padaryti bibliotekos fondą patrauklesnį, daugiafunkcių leidinių DAISY formatu leidybos besimokančiųjų poreikiams plėtra. 

"M. Ž." Kaip parenkamos knygos garsinti ir leidybai brailio raštu? 

R. J. Kaip ir visose bibliotekose, LAB fondo formavimas yra paremtas profesiniais bibliotekininkystės standartais, aptarnaujamos bendruomenės ir ekspertų nuomonėmis. Pirminė atranka organizuojama pasitelkiant bibliotekininkystėje įprastus būdus: analizuojant populiariausių knygų sąrašus, leidyklų informaciją su anonsais, kitus šaltinius ir įvertinant leistinų knygų atitikimą bibliotekos profiliui. Didelę įtaką atrankai daro ir skaitytojų nuomonė, pasiūlymai, kuriuos nuolat nagrinėjame, pasitelkdami tiek tradicinius būdus, tiek skaitmenines priemones (ELVIS vartotojų pageidavimus ir apklausas sistemoje). Galutinius leidinių atrankos sprendimus priima LAB informacijos išteklių formavimo komisija, kurioje dalyvauja visų su specialiųjų formatų leidyba ir sklaida susijusių padalinių atstovai. Komisija kas ketvirtį tvirtina leidybos planus. Visi nariai gali iš anksto susipažinti su siūlomomis išleisti knygomis, susidaryti savo nuomonę, siūlyti atsisakyti ar įtraukti į šį sąrašą knygas. 

"M. Ž." Ar gali savo norimas knygas siūlyti skaitytojai? Jei gali, tai kaip tai daroma? 

R. J. Be abejo! Tai daroma bet kokiu skaitytojui priimtinu ir patogiu būdu. Skaitytojai gali išsakyti savo pageidavimus aptarnaujantiems bibliotekininkams ir bibliotekos vadovams tiesiogiai ar paskambinę telefonu. ELVIS vartotojai turi specialią naujų knygų siūlymo galimybę ir ja tikrai labai aktyviai naudojasi: vien praėjusiais metais ELVIS vartotojai pasiūlė įgarsinti 90 knygų. Beveik 10 procentų visų pernai LAB įgarsintų knygų - vien tik ELVIS vartotojų pageidauti leidiniai. Neseniai sulaukiau vieno filialo skaitytojo, turinčio itin didelį naudojimosi mūsų biblioteka stažą, telefono skambučio - skaitytojas dėkojo už tai, kad jo prašoma knyga buvo operatyviai įgarsinta. 

Regos negalią turintiems studentams teikiame individualias paslaugas - jiems reikia skubiai pageidaujamu formatu pateikti mokymuisi reikalingą tekstą. 

"M. Ž." Labai populiarūs bibliotekos leidžiami garsiniai žurnalai. Gal čia taip pat sulauksime naujovių, pasikeitimų? 

R. J. Intensyvus gyvenimo tempas ir informacijos gausa dalį skaitytojų skatina apsiriboti garsinių žurnalų skaitymu. Šių leidinių skaitomumą taip pat stebime ir analizuojame. Vietoj mažai skaitomų žurnalų stengiamės pasiūlyti įdomesnių naujovių. Šiemet atlikome išsamią garsinių žurnalų analizę. Nutarėme atsisakyti nepopuliariausių žurnalų leidybos, laikinai sustabdyti vaikams ir jaunimui skirto žurnalo "Aitvaras" leidybą. Žurnalas "Aklieji pasaulyje" taps tęstiniu leidiniu - taip siekiame kiekviename numeryje maksimaliai pateikti įdomiausią ir vertingiausią informaciją. 

Analizuodami žurnalų turinį, pastebėjome, kad didelei daliai LAB sudaromų žurnalų naudojamos periodinių leidinių "Savaitė" ir "Ji" publikacijos. Šie leidiniai labai populiarūs ir reginčiųjų visuomenėje, užima aukštas pozicijas reitingų lentelėse, todėl planuojame garsinti šiuos leidinius ištisai. Tai bus gana didelis iššūkis mums patiems - pradėsime leisti savaitinį garsinį žurnalą. 

"M. Ž." Ko palinkėtumėt garsinių ir brailio raštu knygų skaitytojams? 

R. J. Bendravimo, skaitymo malonumo ir džiaugsmo. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]