TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

RINKIMAI, NEĮGALIEJI IR INTERNETAS

Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, pats laikas pasiaiškinti, kokias teisines lengvatas neįgaliesiems suteikia rinkimų įstatymai. 

Lietuvoje yra 4 rūšių rinkimai - tai Seimo, Prezidento, Europos Parlamento narių ir Savivaldybių tarybų. Kiekvienus iš jų reglamentuoja atskiras įstatymas. Taigi yra Seimo rinkimų įstatymas, Prezidento rinkimų įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas. Ateityje numatoma šiuos 4 rinkimų įstatymus sujungti į vieną bendrą Rinkimų kodeksą, tačiau kada tai bus, dar neaišku. 

Visi keturi rinkimų įstatymai beveik vienodai reglamentuoja neįgaliųjų balsavimo lengvatas, todėl, atsižvelgiant į artėjančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, daugiausia dėmesio skirsime Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymui (STRĮ). 

Nori balsuoti - turėk patikimą padėjėją 

Rinkimų įstatymai, pvz., STRĮ 5 str. 1 d., reikalauja, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai bei draudžia balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Tačiau čia pat numatyta ir išimtis - rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. 

Šią išimtį detalizuoja STRĮ 63 str. 4 d., kur nustatyta, kad tais atvejais, kai rinkėjas dėl fizinio trūkumo negali pats užpildyti rinkimų biuletenio ar įmesti į balsadėžę, jo prašymu tai gali padaryti kitas asmuo, tačiau rinkimų komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir rinkimų atstovams tai atlikti draudžiama. Balsuojant paštu, tai draudžiama atlikti ne tik rinkimų komisijos nariams ar stebėtojams, bet ir pašto darbuotojams. Taigi neregiai, kad ir kokie savarankiški jie būtų, atvykti balsuoti turėtų ne vieni, o su žmogumi, kuriuo pasitiki, nes rinkimų apylinkėse dirbantys rikimų komisijų nariai ar stebėtojai jiems padėti negalės. Tai gali sukelti problemų vienišiems neregiams ar tiems, kurių artimieji tą dieną kur nors išvykę, dirba, serga ar dėl kitų priežasčių negali jiems padėti. 

STRĮ 63 str. 4 d. reikalauja, kad fizinį trūkumą turinčiam rinkėjui padedantis asmuo rinkimų biuletenius užpildytų rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugotų balsavimo paslaptį, taip pat jo akivaizdoje įmestų biuletenius į balsadėžę. Žinoma, balsuojant neregiui, reikalavimas pildyti biuletenį rinkėjo akivaizdoje yra, švelniai tariant, neįvykdomas ir belieka pasikliauti pagalbininko gera valia. 

Teisė balsuoti namuose 

STRĮ 65 str. nustato, kad neįgalieji ar laikinai nedarbingi, ar ne jaunesni kaip 70 metų rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės patys rinkimų dieną negalėtų atvykti į rinkimų apylinkę, turi teisę balsuoti namuose. Dėl balsavimo namuose jie turi apylinkės rinkimų komisijai pateikti raštišką prašymą, kurio formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Šio prašymo formą galima rasti jos interneto svetainėje adresu www.vrk.lt. Prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant rinkėjams rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos, o tų rinkėjų, kurie laikinai apsistoję ne savo rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į jos rinkėjų sąrašą, - paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Pagal gautus prašymus rinkimų komisijos sudaro namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Įstatymas nustato, kad sąrašus sudarančios ar tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš "Sodros" ar jos teritorinių skyrių. Įstatyme čia palikta tam tikra spraga, kadangi dalis neįgaliųjų neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir iš "Sodros" jokių išmokų negauna, o gauna valstybines šalpos išmokas, todėl apie jų negalią "Sodra" jokių duomenų gali ir neturėti. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius namuose balsuojantiems rinkėjams paskutinį penktadienį arba šeštadienį, o tiems, kurie laikinai apsistoję ne savo rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į jos rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Tikslesnį rinkimų komisijos atvykimo į namus laiką galima sužinoti iš rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus grafiko, kurį tvirtina ir viešai rinkimų komisijos skelbimų lentoje skelbia atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip iki paskutinio ketvirtadienio, o tiems, kurie laikinai apsistoję ne savo rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į jos rinkėjų sąrašą, paskutinio trečiadienio prieš rinkimų dieną, dvyliktos valandos. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai. 

Neregiams svarbu, kad, atvykus į namus rinkimų komisijos nariams, jie nebūtų namuose vieni, kadangi įstatymas ir šiuo atveju draudžia atvykusiems rinkimų komisijos nariams bei rinkimų stebėtojams patiems užpildyti balsavimo biuletenius bei atlikti kai kuriuos kitus rinkimų veiksmus, todėl vėlgi būtina, kad tuo metu su neregiu jo namuose būtų kitas žmogus, kuriuo jis pasitiki. Tai, kaip jau minėta, kai kuriems neregiams gali sukelti nemažai sunkumų, nes tokio patikimo asmens jie gali paprasčiausiai neturėti. Rinkimų biuletenius už neįgalųjį pildantis ar kitus rinkimų veiksmus už jį atliekantis asmuo privalo tai daryti neįgaliojo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 

Ką įpareigoja konvencija? 

LR ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 str. A dalis įpareigoja šią konvenciją ratifikavusias valstybes imtis kur kas daugiau priemonių gerinant neįgaliųjų galimybes balsuoti: 

1) užtikrinti, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti; 

2) apsaugoti neįgaliųjų teisę rinkimuose ir viešuose referendumuose balsuoti slaptai be įbauginimo, taip pat kandidatuoti rinkimuose, faktiškai eiti pareigas ir atlikti visas viešąsias funkcijas visais valdymo lygmenimis prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis; 

3) užtikrinti neįgaliųjų, kaip rinkėjų, galimybę laisvai pareikšti savo valią ir šiuo tikslu prireikus jų prašymu leidžiant kitam neįgaliojo pasirinktam asmeniui padėti neįgaliajam balsuoti. 

Taigi Lietuvoje visiškai įgyvendintas tik 29 str. A dalies 3 punktas. Deja, apie balsavimo procedūrų, medžiagos ir patalpų prieinamumą bei pagalbinių ir naujausių technologijų naudojimą, siekiant gerinti neįgaliųjų balsavimo galimybes, LR rinkimus reglamentuojantys įstatymai kol kas tyli. 

Balsavimas internetu. Ar nebus įteisinta, bet mums neįmanoma? 

Daliai neregių šiame straipsnyje iškeltas problemas padėtų išspręsti balsavimo internetu galimybė, deja, jos vis nesiryžtama įteisinti. Be to, svarbu, kad balsavimo internetu svetainė būtų tinkama naudotis neregiams. Nors aklieji be didesnių problemų gali naršyti ar atlikti kitus veiksmus daugelyje interneto svetainių, apsipirkti internetinėse parduotuvėse, vis dėlto daugėja ir tokių, kuriose aklųjų galimybės apribotos. Ypač skaudu, kad tokių interneto svetainių tvarkytojais neretai yra valstybės institucijos. 

Aš turiu įprotį prieš kiekvienus rinkimus pats atsispausdinti rinkėjo kortelę. Seniau tai padaryti pavykdavo be vargo, tačiau prieš šiuos rinkimus savarankiškai atsispausdinti šios kortelės jau negalėjau, nes užpildžius reikiamus laukelius, įrašius vardą, pavardę, asmens kodą, paso numerį, dar buvau paprašytas įvesti ekrane rodomame paveikslėlyje matomus simbolius, kurių jokios ekrano skaitymo programos - nei Jaws, nei NVDA perskaityti balsu negalėjo. Dėl šios problemos elektroniniu laišku kreipiausi į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ji reagavo labai geranoriškai, per keletą dienų savo internetinėje svetainėje atliko reikalingus pakeitimus ir minėtą problemą išsprendė. Deja, toli gražu ne visi internetinių svetainių tvarkytojai taip greitai reaguoja į mūsų prašymus. Kol kas praktiškai neįmanoma neregiams savarankiškai pasinaudoti elektroninio deklaravimo sistema EDS ir deklaruoti savo gautas pajamas, turtą, skirti paramą iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. 

Taigi valstybės institucijų interneto svetainių prieinamumo akliesiems faktinė būklė tikrai nepatenkinama, nors teisės aktų, įpareigojančių rūpintis šių svetainių prieinamumu neįgaliesiems, lyg ir netrūksta. Štai 2000 m. sausio 11 d. LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (įstatymo Nr. VIII-1524) 18 str. 2 d. reikalauja, kad įstaigos, vadovaudamosi LR ir ES teisės aktais, informacijos teikimo informacinę aplinką pritaikytų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 str. valstybę įpareigoja skatinti informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų ir net konkrečiai interneto prieinamumą neįgaliesiems. LR Vyriausybė dar 2003 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą (nauja redakcija nuo 2010 07 01), kurio 7 p. reikalauja, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų interneto svetainės būtų pritaikytos naudotis neįgaliesiems, vadovaujantis neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. T-40. Žinoma, interneto svetainių kūrėjai dažnai nepagalvoja apie neregius ir jų poreikių nežino, todėl versti laikytis teisės aktų, kurti akliesiems prieinamas interneto svetaines turėtų regos neįgaliesiems atstovaujanti ir jų poreikius išsakanti organizacija, kokia esanti skelbiasi LASS, tačiau šioje srityje jos aktyvumo stinga.