NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Alvydas VALENTA

IŠMANIEJI ĮRENGINIAI PAKLŪSTA AKLIESIEMS

Skaičiavome paskutines 2014-ųjų dienas. Daugelis jau gyvenome būsimų švenčių ritmu, sukome galvas, kur ir kaip jas praleisime, kokias dovanas pirksime. Tačiau gyvenimas nuolat pateikia ir kitokių galvosūkių, o juos spręsti reikia neatsižvelgiant į metų laikus ar būsimų švenčių artumą. 

Gruodžio viduryje Vilniuje keturias dienas vyko kursai kompiuterinio raštingumo lektoriams. Aštuoni lektoriai iš įvairių miestų pagal LASS respublikinio centro vykdomo projekto "Pakeliui į darbo rinką" programą gilino informacinių technologijų ir kompiuterinio raštingumo žinias. Tai jau ne pirmi tokie kursai, jų dalyviai vėliau savo mieste gyvenančius akluosius patys moko kompiuterinio raštingumo, konsultuoja esant vienokioms ar kitokioms problemoms. Šįsyk daugiausia dėmesio skirta išmaniesiems įrenginiams su liečiamaisiais ekranais, gebėjimui pasinaudoti įvairiomis šių įrenginių funkcijomis ir galimybėmis. Įprasti stalo ar nešiojami kompiuteriai su įprastomis klaviatūromis, kalbantys mobilieji telefonai daugeliui neregių jau yra tapę kasdieninėmis darbo, laisvalaikio, mokymosi priemonėmis. Įrodinėti jų reikalingumą, teikiamus privalumus reikštų tą patį, kaip laužtis pro atviras duris, kurių niekas prieš nosį tau nė neketina užtrenkti. Kas kita - išmanieji įrenginiai su liečiamaisiais ekranais! Visame pasaulyje jie baigia išstumti mobiliuosius telefonus su įprastomis klaviatūromis. Daugeliui regėjimo negalią turinčių žmonių tai naujas ir nemenkas iššūkis. Tačiau praktika rodo, kad neregys, gavęs reikalingų žinių ir turintis tam tikrų įgūdžių, su tokiu įrenginiu gali sėkmingai tvarkytis. Lietuvoje regėjimo negalią turinčių žmonių, naudojančių įrenginius su liečiamaisiais ekranais, irgi jau yra. Kiek - gal dešimt, gal dvidešimt, gal daugiau - niekas tiksliai neskaičiavo, bet turint galvoje bendrą kompiuterius ir mobiliuosius telefonus naudojančių aklųjų skaičių akivaizdu, kad tas skaičius didėja ir didės, o naujieji įrenginiai darys mažesnę ar didesnę įtaką visų mūsų mokymuisi, darbui, laisvalaikiui. 

Kursams vadovavo jau pusantrų metų įrenginiu su liečiamuoju ekranu besinaudojantis informacinių technologijų specialistas Karolis Verbliugevičius, jam antrino apie šias technologijas taip pat daug išmanantis LASS respublikinio centro darbuotojas Arvydas Juchna. Tačiau pirmiausia keletas žodžių apie pačius įrenginius ir tuos, kurie juos naudos arba nenaudos. Išmanusis įrenginys pirmiausia mums siejasi su mobiliuoju telefonu. Tai teisybė, tačiau ne visa. Šiuolaikinis išmanusis įrenginys yra daug daugiau nei telefonas: tai kompiuteris, internetas, galimybė bet kur ir bet kada prie jo prisijungti, gauti reikalingą informaciją, keistis ja su draugais ar verslo partneriais. Nekalbame jau apie laikrodį, diktofoną, fotoaparatą ar navigaciją. Visa tai iš vartotojo reikalauja tam tikrų kompiuterinio raštingumo žinių ir įgūdžių. Kursų dalyvių nuomone, žmogus, panorėjęs įsigyti išmanųjį įrenginį, pirmiausia turėtų pats sau atsakyti į klausimą - kokioms funkcijoms atlikti jis bus man reikalingas? Aišku, galutinį sprendimą priims pats vartotojas, bet, jeigu įrenginys reikalingas tik skambinti, tada gal galima surasti ir paprastesnį, lengviau valdomą telefoną. Nors ką tik minėjome, kad įprasti mobilieji telefonai su mygtukais jau tampa praeitimi, vis dėlto jų dar galima įsigyti. Tiek naudotų, tiek ir naujų, matyt, bus galima įsigyti ir ateityje. Pagrįsto nerimo tarp tokių telefonų vartotojų esama, bet, kaip dažnai atsitinka, žvėris gali pasirodyti didesnis, nei iš tikrųjų yra. Žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, kuriems mobilusis įrenginys reikalingas tik kaip telefonas, kai kada gali būti nereikalinga net ir daugelio neregių šiuo metu naudojama "Mobile speak" programa - rinkoje vis dar esama nebrangių mygtukinių telefonų, balsu sakančių renkamus skaitmenis. 

Manantiems, kad išmanusis įrenginys jiems reikalingas ne tik kaip telefonas, reikės turėti šiek tiek kantrybės, reikės ir pastangų, kurios būtinos, kai susiduriama su nauju, ne visada lengvai perprantamu ar išmokstamu dalyku. Taip, išmanusis įrenginys su liečiamuoju ekranu, išskyrus įjungimo, garso didinimo bei mažinimo, daugiau neturi ar beveik neturi jokių apčiuopiamų mygtukų. Visi mygtukai reginčiajam matomi prietaiso ekrane, o neregiui apie juos praneša speciali ekrano skaitymo programa. Gerai tai, kad tokia programa jau įmontuota praktiškai visuose šiuolaikiniuose išmaniuosiuose įrenginiuose. Įsivaizduokime kompiuterį, kurį nusipirkę kartu nusipirktume ir programą "Jaws". Jeigu nepatinka gamintojo įdiegtas balsas, žmogus turi galimybę išsirinkti vieną ar keletą papildomų balsų ir juos įsidiegti. Vienus balsus galima parsisiųsti iš atitinkamų interneto svetainių nemokamai, už kitus reikia šiek tiek sumokėti. Žinovų nuomone, sumos nėra didelės - iki keliasdešimties litų. Beje "Android" operacinę sistemą naudojantiems įrenginiams jau galima parsisiųsti dirbantiems su "Jaws" programa pažįstamą "Eloquence" balsą. Gera naujiena ir ta, kad "Android" operacinei sistemai baigiamas pertvarkyti iš "Jaws" pažįstamas lietuviškas balsas "Gintaras". Kol kas dar negalime tiksliai pasakyti, kada jis taps prieinamas ir kiek kainuos, bet, akivaizdu, tos dienos reiks laukti neilgai. Anot K. Verbliugevičiaus, įsigyti jį bus galima, matyt, kaip ir kitą akliesiems ir silpnaregiams reikalingą programinę įrangą: didesnę dalį kainos kompensuos valstybė, kitą, nedidelę dalį, turės susimokėti pats vartotojas. 

Kursuose daug ieškota, eksperimentuota, surasta ir išbandyta. Kaip ir įprastame kompiuteryje ar mobiliajame telefone, taip ir įrenginiuose su liečiamaisiais ekranais, naudojantis ekrano skaitymo programa, neregiui yra prieinamos ir pasiekiamos visos ar beveik visos funkcijos. Tačiau (su tuo reikia iš anksto susitaikyti) tam tikro neapibrėžtumo, dinamikos čia gerokai daugiau nei naudojant įrenginį su tradicine klaviatūra: ekranas reaguoja praktiškai į kiekvieną neregio prisilietimą, vaizdas ir informacija nuo kiekvieno ar beveik kiekvieno prisilietimo keičiasi, reikalingas tikslumas, greita reakcija, dėmesingumas. Ir jeigu visa, ką apie naujuosius išmaniuosius įrenginius išgirdote, jūsų dar neatbaidė, tada tokie įrenginiai kaip tik jums - konsultuokitės, ieškokite, atraskite! Primename: kompiuterinio raštingumo lektoriai konsultuoja visuose penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat keliuose mažesniuose rajonų centruose. 

Pasibaigus kursams pasiteiravome keleto juose dalyvavusių žmonių apie aklųjų ir silpnaregių kompiuterinį raštingumą, naujųjų išmaniųjų įrenginių poreikį. 

Paulius Kalvelis (Šiauliai) kalbėjo: "Šiauliuose noro mokytis dirbti kompiuteriu yra. Aišku, amžius, darbas, šeimos rūpesčiai planus dažnai pakoreguoja, tačiau žmonės klausia, skambina, užeina. Vis daugiau žmonių kreipiasi jau turėdami pradinius kompiuterinio raštingumo įgūdžius: juos jau domina, kaip lengviau ir greičiau pasiekti norimą rezultatą, kokias galima būtų naudoti programas vietoje turimų ir pan. Paskutiniu metu vis dažniau teiraujasi ir apie įrenginius su liečiamaisiais ekranais. Matyt, jau pribrendo laikas: jeigu nori būti išmanus ir telefonu ne tik skambini, be išmaniojo įrenginio neišsiversi. Tokiems žmonėms paprastai paaiškinu, kad alternatyvos yra dvi: įrenginiai su operacine sistema "Android" ir "Iphone", gaminami "Apple" kompanijos." 

Viktorija Paimbrekytė (Klaipėda) sakė: "Turiu įvairaus amžiaus mokinių pradedant mokykliniu jaunimu ir baigiant septyniasdešimtmečiais. Žmonės ateina, pabando, stengiamės dirbti pagal kiekvieno galimybes ir poreikius, mokomės, kas žmogui reikalinga. Jeigu, sakysime, mokinys nori išmokti naudotis elektroniniu paštu, tai galime to dalyko mokytis ir pusmetį: žingsnis po žingsnio, į diktofoną užsirašant reikalingas komandas, jas išmokstant praktiškai. Tai sakydama turiu galvoje vyresnio amžiaus žmones, nes su jaunimu viskas - daug greičiau. Kasmet turiu apie dvidešimt mokinių. Jie keičiasi, bet mokinių skaičius išlieka pastovus. Žmonės nori tobulėti, klausinėja ir apie naujausius išmaniuosius įrenginius. Po kursų individualiai su kiekvienu, kuris norės, praktiškai tokį įrenginį išbandysime. Žiūrėsime, ar užteks žmogui noro, kantrybės, ar turės poreikį išmokti ko nors nauja. 

Arvydas Juchna (Vilnius) kalbėjo: "Įrenginį su liečiamuoju ekranu įsigijau prieš pusantrų metų. Naudotis mokiausi savarankiškai. Pasikonsultuodavau su draugais. Mokymasis užtruko pakankamai ilgai, dar ir šiandien negaliu pasakyti, kad viską žinau. Net ir šiuose kursuose sužinojau kai ką nauja - tai palengvins darbą. Nelabai mėgstu skaityti instrukcijas, dažniau konsultuojuosi su draugais, gal todėl pats mokymosi procesas ir užtrunka ilgiau. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau patirties. Kantrybės šiek tiek reikia, bet jei nori neatsilikti nuo naujausių technologijų, šito neišvengsi. Kaskart, "Androidui" atsinaujinus, šiek tiek gali keistis atskirų programėlių išdėstymas, valdymas, bet tai irgi neišvengiama. Žinoma, galima uždrausti įrenginiui atsinaujinti, bet man tai nėra priimtina. Kai įsigijau įrenginį su liečiamuoju ekranu, senąjį mobilųjį telefoną tiesiog padėjau į spintą, todėl neliko kito būdo, kaip tik pradėti naudotis naujuoju." 

Pabaigoje - naujausia redakciją pasiekusi informacija: sukurta interneto svetainė www.gintarobalsas.lt, skelbianti visas su šiuo balsu susijusias naujienas. Svetainėje galima užsiregistruoti ir, kai "Gintaras" galutinai prakalbės lietuviškai, būsite informuoti asmeniškai.