VIRŠELIS

 

A. CASTELAO. NEREGIAI


A. CASTELAO. NEREGIAI. Parašas po iliustracija

Alfonso Daniel Rodrigues Castelao (1886-1950) - ispanų dailininkas, politikas ir rašytojas. Nors gimė Ispanijoje, tačiau savo vaikystę ir paauglystę praleido Argentinoje. Grįžęs į Ispaniją baigė medicinos studijas, bet vėliau garsėjo ne kaip gydytojas, o kaip karikatūristas ir politikas. Dirbo žurnalisto darbą. Keliavo po Prancūziją, Nyderlandus ir Vokietiją. Ispanijos diktatoriaus F. Franco valdymo metais už politinius įsitikinimus buvo ištremtas. Rašė knygas, aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, tapė. 

Jo kūrybiniame palikime - net devyni paveikslai aklumo tema. Įdėmiau pažvelgus į šių paveikslų reprodukcijas galima pastebėti - vaizduojami tų pačių dviejų šeimų giminės. Galima drąsiai teigti, kad tai realūs, dailininko matyti žmonės. Šią prielaidą patvirtina ir vieno paveikslo pavadinimas "Neregys iš Romerijos". Vadinasi, dailininkas žinojo, kur gyvena jo tapomas neregys. Taip pat galima pastebėti, kad paveikslų veikėjai - dviejų šeimų nariai, kuriose yra po vieną neregį vyrą. Penkiuose paveiksluose pavaizduoti keliaujantys neregiai yra lydimi vaikų ar žmonų. Dviejuose paveiksluose pavaizduota su neregiu einanti kūdikio besilaukianti moteris su tambūrinu rankose. Gerai įsižiūrėjus neregių vyrų kelionmaišiuose galima matyti tai kyšantį smičiaus, tai smuiko galą. Tai leidžia spėti - nutapyti keliaujantys muzikantai. Visuose paveiksluose keliauninkai vaizduojami einantys aukštuma su fone atsiveriančiais vaizdingais kalnais ar slėniais. Trijuose šios serijos Castelao paveiksluose galima įžiūrėti ir keliauninkų kelionės vietą - slėnyje švytinčią bažnyčią su it žirniais pabirusiomis žmonių figūrėlėmis. Ten šventė, į kurią ir traukia neregiai muzikantai tikėdamiesi didesnio ar mažesnio uždarbio.  

Pateiktoje paveikslo "Neregiai" reprodukcijoje pavaizduoti vienas paskui kitą einantys du vyrai - juos veda į slėnį žvelgiantis berniukas. Jie stabtelėjo gal išgirdę slėnyje boluojančios bažnytėlės varpų garsus, o gal nutarę sukalbėti trumpą maldą už mirusius, nes kaip tik čia pat - jaukiai kalnelyje įsikūrusios kapinaitės. Kiek sunkiau įžiūrėti su medžiais susiliejančio kapinių kryžiaus puošybą: jis papuoštas ne gėlėmis, o bananų kekėmis. Gal tai kokio nors šventojo, derliaus globėjo ar kita kokia šventė? Taigi, tik įdėmiai peržiūrėjus visus paveikslus galima geriau suprasti šį dailininko paveikslą. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]