IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

ŠAŠKIŲ KARALIENĖ

Šešis kartus Lietuvos šaškių čempionė, dvylika kartų - vicečempionė, daugkartinė Lietuvos "Žalgirio" sporto draugijos moterų varžybų bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių vyrų ir moterų čempionatų nugalėtoja ir prizininkė. 1976 metų Sovietų sąjungos moterų paprastųjų šaškių čempionė, du kartus - vicečempionė. Tris kartus Sovietų sąjungos aklųjų moterų šaškių čempionė, daugkartinė įvairių varžybų bei turnyrų nugalėtoja ir prizininkė. Tokiais įspūdingais sportiniais laimėjimais gali didžiuotis ir džiuginti aplinkinius vilnietė Stasė Ingaunytė. Jai 1976 metais suteiktas sporto meistrės vardas. Ji žymiausia Lietuvos neregė sportininkė, pasiekusi tokių aukštumų ne tik tarp neregių, bet ir tarp sveikųjų. Jos vardas, įspūdingi pasiekimai žinomi ir už Lietuvos ribų. Šiais metais sportininkei sukanka gražus gyvenimo jubiliejus. Sveikindami Stasę prisiminkime nueitą gyvenimo ir sportinės karjeros kelią. 

S. Ingaunytė gimė 1944 m. lapkričio 3 d. Skeiriuose, Rokiškio rajone. Vaikystėje nuo klastingos ligos neteko regėjimo. 1961-1966 m. mokėsi Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Buvo stropi moksleivė, garsėjo kaip gera šaškininkė. Ankstyvoje vaikystėje tėvelio Adomo Ingaunio pamokyta, šį sportinį žaidimą pamėgo visam gyvenimui. Mokyklos vadovai gabią moksleivę nuolatos įtraukdavo į moksleivių komandą atstovauti mokyklai tuometinėse visasąjunginėse aklųjų moksleivių varžybose. Šiose varžybose Stasė žaisdavo pirmoje lentoje ir visada užimdavo pirmąją vietą. Įvairiose šaškių varžybose S. Ingaunytė dalyvauja jau daugiau kaip penkiasdešimt metų - nuo 1963-ųjų. 

Baigusi mokyklą Stasė persikėlė gyventi į Vilnių ir pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate. Siekdama mokslo žinių, įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, studijavo teisę. 1973 m. studijas sėkmingai baigė. Nuo 1968 metų rudens trejus metus dirbo brailio rašto mokytoja Vilniaus IX vakarinėje mokykloje, o nuo 1971 m. pradėjo dirbti LAD leidykloje brailio rašto redaktore. Šioje įstaigoje dirbo dvidešimt metų. Darbą atliko labai atidžiai ir sąžiningai. 1992 metais likvidavus leidyklą, pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje garsinių žurnalų redaktore. Nuo 1999 iki 2012 metų bibliotekoje dirbo brailio rašto redaktore korektore. Ji didelė brailio rašto entuziastė ir šio rašto propaguotoja. 

S. Ingaunytė visuomenėje yra žinoma kaip puiki sportininkė. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio ji - žymiausia Lietuvos šaškininkė. Jos sportinis triumfo žygis prasidėjo 1971 metais, kai tapo Lietuvos paprastųjų šaškių čempione. Neregės sportininkės pergalė daugeliui žmonių buvo netikėta, bet Stasės aplinkos žmonėms ir šio žaidimo specialistams bei treneriams tai nebuvo ypatinga sensacija, nes sportininkės rimtas požiūris į šaškes ir ilgos treniruočių valandos turėjo duoti vaisių. Atkaklios treniruotės, teorinės studijos, įvairių žaidybinių situacijų nagrinėjimas bei analizės buvo įprasta S. Ingaunytės kasdienybė. Kad ji yra viena geriausių sportininkių Lietuvoje, Stasė įrodė dar penkis kartus (1974, 1976, 1978, 1991, 1993 m.) tapusi Lietuvos čempione. 

Daug kartų Stasė buvo tituluota vicečempione. Visus laimėjimus sudėtinga net išvardyti - tiek daug jų yra! Kaip teigia pati sportininkė, šiuo metu įvairių spalvų medalių jos kolekcijoje - apie devyniasdešimt. Stasė yra daugkartinė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių vyrų bei moterų čempionatų nugalėtoja. Ir šiuo metu savo pozicijų lengvai neužleidžia jaunesnėms kolegėms - 2011, 2012 ir 2014 metais ji buvo stipriausia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių moterų braziliškų šaškių čempionatuose. 

Reikšmingas sportininkės gyvenime buvo dalyvavimas Sovietų sąjungos įvairaus lygio varžybose bei čempionatuose. Kaip minėta, ji tapo triskart Sovietų sąjungos aklųjų moterų šaškių čempione. Bet didžiausias ir reikšmingiausias laimėjimas buvo 1976 m. - Stasė tapo stipriausia šaškininke visoje Sovietų sąjungoje. Po šios pergalės S. Ingaunytei buvo suteiktas sporto meistrės vardas. Lietuvoje ji buvo tarp neregių antroji sportininkė, pasiekusi tokių sportinių aukštumų. Prieš ją tokį sportinį įvertinimą - sporto meistro vardą - buvo gavęs sunkiaatletis Jonas Burakovas. Stasė buvo kviečiama ir į Lietuvos šaškininkų komandą. Lietuvos rinktinės komandos sudėtyje dalyvavo komandinėse Sovietų sąjungos taurės varžybose. 1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sportininkei atsivėrė galimybės dalyvauti ir pasaulio čempionatuose. 2009 metais Pasaulio aklųjų ir silpnaregių braziliškų šaškių čempionate užėmė antrąją vietą ir buvo apdovanota sidabro medaliu. 

Apie vilnietės sportininkės pergales rašė daugelis periodinių leidinių, žurnalistai informaciją pateikdavo radijo ir televizijos laidose. Tačiau žmonėms, nežinantiems neregių gyvenimo ir veiklos, kildavo įvairiausių klausimų: kaip žaidžia šaškėmis nematantis žmogus, kaip užsirašo partijos eigą, kaip stebi laiką, skirtą žaidimui? Šioje vietoje norime pacituoti straipsnio "Kaip žaidžia šalies čempionė" ištrauką iš 1976 m. lapkričio 23 d. "Tiesos" laikraščio: "Šaškės neregintiesiems - vienas prieinamiausių žaidimų. TSRS šaškių kodekse yra net specialus skyrius, skirtas žaidimo taisyklių papildymams dėl nereginčių tarpusavio varžybų ir dėl jų susitikimų su reginčiaisiais. Šiuo atveju žaidžiama specialiomis šaškėmis specialioje lentoje. Lentoje visi juodieji laukeliai pagilinti, kad neslankiotų šaškės, o baltos ir juodos figūros atskiriamos labai paprastai - pirmųjų paviršius lygus, o antrosios turi pagal visą apskritimą išsikišusį rantelį. Liečiant rankomis lentą ir šaškes, nesunku atskirti juoduosius laukelius, ant kurių ir vyksta žaidimas, bei skirtingų spalvų figūras. Neregintis žaidėjas turi teisę liesti rankomis lentą ir šaškes tik tada, kai jo ėjimas. Jeigu šaškė pakeliama nuo lentos, privaloma su ja daryti ėjimą - tai analogiška figūros palietimui reginčiųjų varžybose. Žaidžiant su šachmatų laikrodžiais, neregintis žaidėjas, padaręs ėjimą, pats nuspaudžia svirtelę. Likus iki kontrolinio laiko 5 minutėms, teisėjas privalo įspėti apie artėjančią žaidimo pabaigą. Laiko kontrolė ėjimams apgalvoti nereginčiam žaidėjui tokia pati kaip ir reginčiajam. Ėjimus skaičiuoja neregintis žaidėjas pats (brailio raštu). Kad partiją žaidžiant nebūtų konfliktų, teisėjui reikia būti budresniam ir akyliau stebėti mėgstančius susiburti žiūrovus, trenerius, kurie rankų mostais, žvilgsniais gali trukdyti nereginčio žaidėjo varžovui. Nors kodekse nenumatyta, tačiau pastarųjų metų respublikinėse ir sąjunginėse varžybose teisėjai leidžia S. Ingaunytės varžovei greta pagrindinės (specialios aklųjų lentos) turėti normalią lentą su ta pačia pozicija. S. Ingaunytė ir jos varžovė sėdi ne tiesiai viena prieš kitą, o prie gretimų stalelių, ir kiekviena apgalvoja ėjimus prie savo lentos. Atsakomąjį ėjimą S. Ingaunytės varžovė privalo pirma padaryti ne savo, o pagrindinėje lentoje", -taip šiame straipsnyje žymus Lietuvos šaškininkas, sporto meistras Juozas Kulikauskas aiškino laikraščio skaitytojams. 

Stasės Ingaunytės sportinė karjera tęsiasi beveik penkiasdešimt metų. Per tuos metus ją treniravo daug žinomų Lietuvos trenerių. Vieni - ilgiau, kiti - trumpiau, bet apie visus ji atsiliepia su pagarba ir dėkingumu. Net 15 metų jos treneriu buvo Aleksandras Snetkovas. Kodėl išskiriame šį trenerį? Jo iniciatyva prieš trisdešimt metų, tai yra 1984 metais, buvo sudaryta ir išleista knyga "Geriausios S. Ingaunytės šaškių partijos". Šį leidinį rusų kalba brailio raštu išleido Lietuvos aklųjų draugijos leidykla. Skaitytojams gali kilti klausimas - kodėl rusų kalba? Atsakymas paprastas: norėta, kad apie vilnietę sužinotų kuo daugiau neregių šaškininkų tuometinėje "plačiojoje tėvynėje". Knygoje išnagrinėtos geriausios S. Ingaunytės žaistos partijos. Knygos pradžioje pati šaškininkė prisistato skaitytojams. Straipsnyje "Šaškės - mano gyvenimo dalis" Stasė pasakoja apie save ir aistrą šiai sporto šakai. Norintiems šią knygą paskaityti - ji yra Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje. 

Apie žymiausią ir tituluočiausią Lietuvos šaškininkę yra sukurtas dokumentinis filmas labai taikliu pavadinimu "Šaškių karalienė". Filmo režisierius - Raimondas Sipavičius, filmas sukurtas gamybiniame susivienijime "Objektyvas" 1991 metais. Trylikos minučių filme trumpai, bet labai aiškiai atskleistas sportininkės portretas. 

Aktyvi sportininkė už nuopelnus yra apdovanota gausybe padėkų ir garbės raštų, trimis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto komiteto atminimo medaliais, 1994 m. apdovanota Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu "Už nuopelnus Lietuvos sportui." 

Džiugu, kad ir šiuo metu, kiek leidžia jėgos, Stasė dalyvauja įvairiose varžybose. Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai, pasitikdami Stasės Ingaunytės jubiliejų, paruošė pažintinę leidinių ir nuotraukų parodą "Šaškių karalienė". Joje atskleidžiamas sportininkės ilgas ir sėkmingas kelias. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio 3 d. - Pasaulinė neįgaliųjų diena. 

Gruodžio 13 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1934) Stanislava Kopūstinienė (Sabaliauskaitė), pedagogė, vadovėlių suaugusiems akliesiems autorė, aktyvi LASS narė. 

Gruodžio 19 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1934) Joana Jautakienė (Saliklytė), oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, neregių bičiulė, ilgametė Katalikiškojo Prano Daunio fondo sekretorė.