TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

STIPRESNĖ APSAUGA NUO PRIEVARTOS

Gana įdomi ir mažai tyrinėta teisinių lengvatų neįgaliesiems rūšis - lengvatos, skirtos neįgaliuosius saugoti nuo prievartos labiau nei negalios neturinčius. Tokios lengvatos nustatytos dėl to, kad prievarta prieš neįgaliuosius dėl jų turimų įvairių sveikatos sutrikimų gali turėti kur kas sunkesnių padarinių. Pavyzdžiui, jei ašarinių dujų panaudojimas žmogui visiškai sveikomis akimis didesnės žalos nesukeltų, tai silpnaregiui jis gali būti pražūtingas. 

Šios rūšies lengvatos dvejopos. Tai stipresnė neįgaliųjų nei negalios neturinčiųjų apsauga nuo neteisėtų veikų - kai kurių nusikaltimų ar nusižengimų. Ir švelnesnės prievartos taikymas neteisėtai pasielgusiems neįgaliesiems. 

Iš pirmosios rūšies lengvatų galima paminėti tokias: Baudžiamojo kodekso (BK) 60 str. 1 d. 6 p. nustato, kad baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikomi tokie atvejai, kai veika (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas) padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. To paties straipsnio ir tos pačios dalies 12 p. numato, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikomi ir tokie atvejai, kai veika (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas) padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. BK dar atskirai nustato, kad sunkesniu ir griežčiau baustinu (vadinamu kvalifikuotu) nusikaltimu laikomas nužudymas, sunkus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas), kai tai padaryta bejėgiškos būklės žmogui (bejėgiškumas gali būti ir dėl jo negalios) arba siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl jo negalios ir kitų anksčiau išvardintų priežasčių. 

Įstatyme - kur kas daugiau antrosios rūšies lengvatų, kurias toliau ir aptarsime. 

Švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės skyrimas. Tokia galimybė numatyta ne patiems neįgaliesiems, o jiems pagalbą teikiantiems asmenims. BK 62 str. 2 d. suteikia teismui galimybę, įvertinus visas bylos aplinkybes, už padarytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. 

Galimybė šeimos nariams atstovauti neįgaliajam baudžiamosiose bylose 

Baudžiamojo proceso kodekso 53 str. 4 d. nustato, kad tais atvejais, kai įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje yra asmuo, kuris dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti leidžiama atstovo pagal įstatymą teisėmis byloje dalyvauti tokio asmens šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. 

Draudimas bausti neįgaliuosius tam tikrų rūšių bausmėmis 

Už smulkesnius nusižengimus bausmes nustato ne BK, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Šio kodekso 29 str. 3 d. draudžia skirti administracinį areštą nėščioms bei vaikų iki 12 m. turinčioms moterims, nepilnamečiams bei ne didesnio kaip 40 proc. darbingumo lygio ar didelių, ar vidutinių specialiųjų poreikių lygio neįgaliesiems. Panašiai nustatyta ir Civilinio proceso kodekso 108 str. 1 d., kuri draudžia skirti areštą visų rūšių neįgaliesiems ir kai kurioms kitoms gyventojų grupėms už nusižengimus, įvykdytus bylas nagrinėjant civilinio proceso tvarka. 

ATPK 27 str. 3 d. draudžia atimti teisę vairuoti transporto priemonę iš tokių žmonių, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus tuos atvejus, kai jie vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. 

Visi šie draudimai skirti neįgaliesiems tam tikrų rūšių bausmes anaiptol nereiškia jų visiško nebaudžiamumo. Už padarytus nusižengimus jie gali būti baudžiami kitų rūšių bausmėmis, pavyzdžiui, bauda, tačiau, jei asmuo neturi pajamų ar turto, iš kurių galima būtų išieškoti baudą, ATPK 314 str. 4 d. draudžia nedarbingiems asmenims skirtą baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. ATPK šiuo atveju minimi tik nedarbingi asmenys, tokie yra neįgalieji, kurių darbingumo lygis neviršija 25 proc., ir neminimi dalinai darbingi asmenys, t.y. tie neįgalieji, kurių darbingumo lygis nuo 30 iki 55 proc., todėl dėl jų nėra visiškai aišku. 

Neįgalumas - atsakomybę už administracinius pažeidimus lengvinanti aplinkybė 

ATPK 31 str. 10 p. nustato, kad atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad šį pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba asmuo, sulaukęs 65 metų. Čia neminimi neįgalieji, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, tačiau, jei jie padarytų administracinį teisės pažeidimą, neįgalumas taip pat būtų laikomas lengvinančia aplinkybe tik jau pagal kitą šio straipsnio punktą, nes neįgalumo lygis nustatomas neįgaliems vaikams, o ATPK 31 str. 8 p. nustato, kad lengvinančia aplinkybe yra tai, kad teisės pažeidimą padaro nepilnametis. 

Draudimas naudoti prieš neįgaliuosius fizinę prievartą ir šaunamąjį ginklą 

Tokios rūšies draudimas su tam tikromis išimtimis įtvirtintas beveik visuose jėgos struktūras reglamentuojančiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, LR policijos veiklos įstatymo 24 str. nustato aplinkybes, kurioms esant, policininkams leidžiama naudoti fizinę prievartą. Šio straipsnio 2 d. įtvirtintas draudimas panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones: policijos ginkluotėje esamas lazdas, antrankius, surišimo priemones, dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo ir kitas nedraudžiamas priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. Kyla klausimas, kada yra akivaizdu, kad asmuo neįgalus, o kada - ne, nes tai tam tikras vertinamasis kriterijus, tačiau įstatyme pasirinkta būtent tokia formuluotė dėl to, kad įvairių įvykių ar neramumų atveju pareigūnai turi veikti gana staigiai ir gali netgi nebūti laiko ar galimybių tikrinti dokumentus, ar asmuo yra neįgalus ar ne. Šio įstatymo 25 str. 4 d. praktiškai taip pat ir su tomis pačiomis išimtimis draudžia prieš neįgaliuosius ir kitas išvardintas gyventojų grupes naudoti šaunamąjį ginklą. Tokie pat arba panašūs draudimai nustatyti ir daugybėje kitų įstatymų - tai LR ginklų ir šaudmenų kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, Žvalgybos, Vadovybės apsaugos, Muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Bausmių vykdymo kodekso ir netgi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, LR saugomų teritorijų bei miškų - įstatymai. 

Policijos patrulių pareiga nukentėjusius neįgaliuosius iš įvykio vietos parvežti namo 

Šią pareigą nustato 2011-07-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 50 p., kur nustatyta, kad nukentėję vaikai iki 16 metų, nėščios moterys, asmenys su aiškiais neįgalumo požymiais, jeigu jiems nėra būtina medicinos pagalba, iš įvykio vietos esant galimybei nuvežami į gyvenamąją vietą. 

Lengvatos atliekantiems bausmę ar laikinai iki teismo suimtiems neįgaliesiems 

Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 173 str. 5 d. ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nustato, kad laisvės atėmimo ar arešto bausmes atliekantiems bei laikinai suimtiems neįgaliesiems taip pat nėščioms moterims, nepilnamečiams ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos bei nustatomos didesnės mitybos normos. Kiek konkrečiai visos šios sąlygos turi būti geresnės, įstatymai nedetalizuoja. Tai paliekama poįstatyminiams aktams. Gana nekonkreti lengvata yra ir BVK 182 str. 5 d., kur nurodyta, kad iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems neįgaliesiems jų prašymu turi būti suteikta LR įstatymuose nustatyta socialinė parama, tačiau jos formos taip pat nedetalizuojamos. 

BVK 43 str. 2 d. ir 178 str. nustato, kad viešųjų darbų bausme nubaustus nuteistuosius, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 45 proc. darbingumo lygis, teismas bausmės vykdymo institucijos vadovo teikimu atleidžia nuo bausmės atlikimo, vietoje jos paskiria BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. 

BVK 70 str. 4 d. ir 53 str. 1 d. nustato, kad ne didesnio kaip 40 proc. darbingumo lygio ar didelių, ar vidutinių specialiųjų poreikių lygio neįgalieji, bei kai kurioms kitoms gyventojų grupėms priklausantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, gali, o atliekantys arešto bausmę netgi turi būti laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pagal BVK 55 str. 4 d. minėto negalios sunkumo neįgalieji, atliekantys arešto bausmę kamerose, turi teisę kasdien 2 val. pasivaikščioti gryname ore. Negalios neturintys asmenys tai daryti gali tik po 1 val. 

BVK 125 str. 2 d. ir 148 str. 2 d. nustato, kad neįgalieji įdarbinami tik esant jų pačių raštiškam sutikimui ir tam neprieštaraujančiai gydytojų išvadai, o jų profesinis mokymas organizuojamas tik jų pačių pageidavimu. Negalios neturintiems nuteistiesiems šie dalykai yra jų pareiga. 

BVK 130 str. 3 d. numato galimybę leisti nuteistiems neįgaliesiems per atostogas įstatymų nustatyta tvarka parvykti į namus (įstatymas dirbantiems nuteistiesiems suteikia iki dviejų savaičių trukmės atostogas). Negalios neturintiems tokia galimybė labiau ribojama ir priklauso nuo bausmę vykdančios įstaigos griežtumo. Iš bausmę atliekančiųjų darbo užmokesčio yra daroma gana daug įvairių atskaitymų. Neįgalieji ir čia turi lengvatų. BVK 131 str. 2 d. nustato, kad ne didesnio kaip 40 proc. darbingumo lygio ar didelių, ar vidutinių specialiųjų poreikių lygio neįgaliesiems, nepaisant visų išskaitų, į jų asmenines sąskaitas įrašoma ne mažiau kaip 30 proc. jų mėnesio darbo užmokesčio, o BVK 133 str. leidžia neįgaliuosius, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažiau nei 1 MGL (130 Lt) pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu, iki jų bausmės atlikimo laiko pabaigos likus ne ilgiau kaip 6 mėn., atleisti nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.