NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

PAKILĘS Į ŠVENTĄ ŽYGĮ


Pagaliau kantrybė trūko net ir kantriausiems! Šių metų rudenį Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF), vienijantis didžiausias Lietuvos neįgaliųjų organizacijas, ėmėsi rimtai ir energingai ginti savo atstovaujamųjų reikalus. Pastaruoju teiginiu anaiptol nenorima pasakyti, kad anksčiau LNF kažką darė ne taip energingai ir ne taip rimtai. Tiesiog, matyt, visi, kam rūpi negalios žmonių gyvenimas Lietuvoje, pagaliau suprato, kad laukti ir tikėtis politikų dalinamų "malonių" daugiau negalima. 

 

* * * 

Spalio 21 d. LNF išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms, kuriuo prašoma svarstant ir tvirtinant 2015 m. valstybės biudžetą užtikrinti adekvatų finansavimą, kad būtų vykdoma Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programa ir kokybiškai teikiamos socialinės paslaugos. Rašte sakoma, kad realūs pokyčiai žmonių su negalia gyvenime galimi tik esant stipriai politinei valiai ir nuosekliam strateginiam negalios politikos planavimui ir įgyvendinimui. Lietuvą apėmusi ekonominė krizė, tarptautiniai konfliktai neturi ir negali būti priežastis atidėti asmenų su negalia nuolatinį teisių įgyvendinimą ir būtiniausių paslaugų teikimą. Lietuva - viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje krizės metu dėl mažinamų biudžeto išlaidų neįgalieji ir jų šeimų nariai nukentėjo labiausiai. 15 proc. sumažintos neįgaliųjų slaugos ir priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos. Jos prieškrizinį lygį pasiekė tik 2014 metais. Nuo krizės pradžios nuolatos mažėjo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos programos valstybinis finansavimas. Nuo 2008 m. Neįgaliųjų nacionalinės integracijos programa sumažėjo beveik 12 mln. Lt. Dėl padidėjusios minimalios algos neįgaliųjų organizacijose buvo perskaičiuojami atlyginimai, bet nebuvo papildomo šio fondo finansavimo. Organizacijos buvo priverstos mažinti darbuotojų skaičių, o tai turėjo neigiamą įtaką teikiant neįgaliesiems paslaugas. Tačiau daugelio neįgaliųjų organizacijose dirbančių žmonių atlyginimai jau nedidėjo ilgą laiką ir yra visiškai neadekvatūs. Dėl itin menko darbo užmokesčio neįgaliųjų organizacijos nėra pajėgios pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistų. 

Formuojant ir tvirtinant 2015 metų biudžetą LNF prašo politikų tvirtos politinės valios ir konkrečių sprendimų užtikrinant adekvatų Žmonių su negalia socialinės integracijos programos biudžetą. 

Spalio 28 d. "Europos namuose" įvyko LNF atstovų ir Lietuvos deleguotų europarlamentarų susitikimas-diskusija. Susitikime dalyvavo trys europarlamentarai: Bronis Ropė, Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis bei Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėja Vitalė Vinickienė. LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė ir jai antrinę Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovai dar kartą atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuva nuo 2010 metų ir yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau - Konvencija) ir turėtų užtikrinti šiuo dokumentu įtvirtintus pokyčius neįgaliųjų bendruomenei, vertinant realią Lietuvos neįgaliųjų situaciją, kol kas nė vienas Konvencijos straipsnis Lietuvoje vis dar nėra įgyvendintas. Be to, neįgalieji Lietuvoje yra ta socialiai jautri ir nemažėjanti žmonių grupė, kuri iki šiol yra maitinama vien aukščiausiųjų institucijų atstovų pažadais surasti galimybių užtikrinti reikiamą ir adekvatų būtinų socialinių paslaugų per Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programą finansavimą. Pati programa stipriai sumažinta ir neatstatyta dar nuo 2008 metų. Šalies ministerijos lėšas skiria tik tęstinėms veikloms užtikrinti nekuriant ir nefinansuojant naujų, veiksmingesnių priemonių: dėl nepakankamo finansavimo ir pasikeitusios situacijos rinkoje neįgaliesiems skirtų paslaugų mažėja. 

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį, kad visapusiška taupymo politika, pradėta įgyvendinti ekonomikos recesijos pradžioje, turėjo neigiamą įtaką įvairioms visuomenės grupėms, tarp jų ir neįgaliesiems. V. Blinkevičiūtė pripažino, kad daugelis neįgaliųjų bendruomenei aktualių klausimų, kurių koncentruotos formuluotės akivaizdžios priimtoje "Negalės strategijoje 2010-2020 metams", nėra sprendžiami arba sprendžiami per vangiai. V. Blinkevičiūtė perdavė žinią, kad Europos Parlamento naujosios kadencijos nariai savo sprendimuose nuo šiol turės argumentuoti būtinąjį socialinį aspektą, o tai tiesiogiai turės naudos ir žmonių su negalia situacijos peržiūrai. 

 

* * * 

Niekas neneigs, kad daugiau nei per dvidešimt metų Lietuvos valstybė neįgaliesiems padarė labai nemažai. Tačiau pastaruoju metu matome ir daug kitokių ženklų ar net tendencijų: sąmoningo neveikimo ar gal, tiksliau, veikimo tik tiek, kiek būtinai reikia, nenoro įsiklausyti, išgirsti ir suprasti. Socialinės integracijos programą vykdančios neįgaliųjų organizacijos skęsta nuolatiniuose projektų rašymuose, begalinėse ataskaitose, valdininkų kabinetuose gimusiuose visokių "aprašų" reikalavimuose, nuo 2008 metų apie 12 mln. sumažėjo pačios programos finansavimas, o ir jai skiriamos lėšos organizacijas pasiekia geriausiu atveju tris keturis mėnesius vėluodamos. 

Neįgaliųjų organizacijose dirbančių specialistų, dažnai net gana aukštos kvalifikacijos, atlyginimas baigia susilyginti su valstybės nustatytu minimaliu atlyginimu. Taip ir norisi retoriškai paklausti: kai minimalus atlyginimas, apie kurio didinimą vėl prakalbo beveik visi aukščiausi šalies politikai, pagaliau viršys šių žmonių gaunamą atlygį, valstybė pastarąjį susimylės padidinti ar ir toliau ras priežasčių šito nedaryti? 

Visa tai turėdamas galvoje Lietuvos neįgaliųjų forumas šį rudenį pradėjo aktyviai ginti tų, kuriems yra pašauktas atstovauti, teises bei interesus. Spalio pabaigoje pradėta kalbėti apie tai, kad LNF ir neįgaliųjų organizacijų vadovai siekia susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, kuriame galėtų išsakyti susikaupusias problemas. 

Susitikimas įvyko, turime pripažinti, tikrai greitai - lapkričio 10 dieną. LNF, o kartu ir atskiros neįgaliųjų organizacijos, turėjo galimybę išsakyti labiausiai skaudamus ir daugiausia nerimo keliančius dalykus. Kalbėta apie daug ką: finansavimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis, paslaugų teikimą, fizinės aplinkos prieinamumą, Neįgaliųjų teisių konvenciją. 2015 m. baigiasi socialinės integracijos programos priemonių 2013-2015 metų planas. Pati programa apima septynerių 2013-2019 m. laikotarpį, bet jos įgyvendinimo priemonių planas baigiasi ateinančių metų pabaigoje. Koks bus sudarytas 2016-2019 m. planas, kas jį kurs? Ar dalyvaus tų, kuriems jis skirtas, atstovai? Visa tai klausimai, į kuriuos atsakymo iki šiol niekas dorai nežino, bet kurie jaudina ir kelia daug nerimo. Nuo to, koks bus naujasis planas, kas jį sudarys ir kokias priemones įtrauks, didele dalimi priklauso tai, kaip tuos trejus ar ketverius metus gyvensime, kokias paslaugas gaus kiekvienas neįgalus žmogus ir... kiek parašų turės už gautą paslaugą padėti. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančiauskis sakė: "Tiek šioje salėje, tiek ir bendrai akivaizdi tendencija: yra dvi stovyklos - nevyriausybininkai ir valstybininkai, abi stovyklos viena į kitą žiūri su nepasitikėjimu. Kol šitai tęsis, norimų rezultatų nepasieksime."  

Ministrės teigimu, naujam priemonių planui rengti turi būti sudaryta grupė iš žmonių, turinčių praktinės veiklos patirties. Problemų visur netrūksta, tačiau jų ypač daug regionuose, todėl jiems artimiausiu metu bus skiriamas didesnis dėmesys ir ne tik todėl, kad ateinantys metai - Regionų metai. Pačioje Neįgaliųjų reikalų taryboje turėtų būti sudaryta stebėsenos grupė programos įgyvendinimui. A. Pabedinskienė kalbėjo: "Dirbti reikia ne su pasekmėmis, o su priežastimis." 

LASS pirmininkas Sigitas Armonas sakė: "1991 m. buvo priimtas Invalidų socialinės integracijos įstatymas. Atsirado politinė valia bei supratimas ir buvo pradėta vykdyti invalidų, vėliau - Neįgaliųjų socialinės integracijos programa. Dabar turi atsirasti politinė valia, kad programa rūpėtų ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kalbėdamas apie programos įgyvendinimą, projektinį finansavimą, labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra projektai, bet yra ir žmonių likimai. Dabar jie dažnai priklauso nuo to, laimės organizacija konkursą ar nelaimės."  

Susitikime ministrė pranešė, kad ateinančiais metais neįgaliųjų integracijai (socialinėms programoms, aplinkai pritaikyti, techninėms pagalbos priemonėms įsigyti) papildomai skiriama 2,6 mln. Lt. Jeigu būsime visiškai tikslūs, tai galutinį sprendimą dėl finansavimo padidinimo dar turės tarti Seimas. Tačiau ministrė sako, ministrė žino arba bent jau turi rimtą pagrindą manyti, kad siūlymui bus pritarta. Taigi galime tikėtis, kad finansavimas tikrai didės. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansavimo padidinimą, reikia manyti, pateiks kaip savo nuopelną. Tebūnie taip! Turbūt nieko nėra beprasmiškiau kaip dalintis tokius nuopelnus ar ginčytis, kam jie priklauso labiau. Nesiūlome tuščiai politikuoti, mitinguoti, triukšmauti ar rengti pagarsėjusius šustauskiškus "ubagų žygius", tačiau akivaizdu ir tai, kad, norint pasiekti tam tikrų rezultatų, mandagių raštų ir mandagių žodių neužtenka. Lietuvos neįgaliųjų forumas yra gal kiek neįprasta neįgaliųjų reikalus ginanti profsąjunga. Šį rudenį ji akivaizdžiai parodė, kad tuos reikalus gali ir moka ginti. Ar užteks noro ir parako tuos reikalus ginti ir kitais, ir dar kitais metais? Šitaip sakydami galvoje turime ne tik visokius tarptautinius dokumentus, konvencijas, projektus, tyrimus, bet tam tikrą poziciją ar net konfrontaciją, jeigu tokios prireiktų.  

Pabaigoje - dar viena gal kiek eretiška mintis: tiek LNF, tiek ir atskiros neįgaliųjų organizacijos daug ir dažnai kalba apie JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, apie jos svarbą, būtinybę ją įgyvendinti. Organizacijos kalba, politikai, atskirų žinybų ir institucijų atstovai žada, neįgaliųjų įstaigos, socialinių paslaugų centrai vos kvėpuoja, o visokie valdininkų kabinetuose gimstantys "paslaugų teikimo aprašai" keičiasi vos ne kasmet. Taigi ar vien mojuodami tarptautiniais dokumentais, tegu ir siekiančiais labai gražių tikslų, tuos tikslus visada pasieksime? O jeigu pasieksime, tai ar trumpiausiu keliu ir per trumpiausią laiką? Ar nebūtų prasminga kai kada pagalvoti ir apie žemiškesnius dalykus, sakykim, konkrečius reikalavimus (jeigu kam nepatinka ši formuluotė - tada siūlymus) mums atstovaujantiems politikams, parašų rinkimą, nepaklusnumo akcijas? Taip, finansavimas socialinės integracijos programoms ateinantiems metams, galima sakyti, jau padidintas, tačiau kaip bus priimant 2016, 2017 metų ir vėlesnius biudžetus? Neužmirškime patys ir priminkime tiems, kuriems reikia, kad, norint pasiekti 2008 metų lygį, tokia dalimi kaip dabar jis turėtų būti didinamas ketverius penkerius metus paeiliui. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]