JAUNA MINTIS

 

BENDRAVIMAS, PIRTIS IR MASAŽAS


Mindaugas TriušysIš tiesų ne vienas iš mūsų savo gyvenimą kuria ne gimtojoje vietoje, o kur nors kitur - pavyzdžiui, kitame mieste. Kai kas laimės ir didesnių pajamų ieškodamas išvažiuoja ir iš savo šalies. Tikrai nedažnai pasitaiko, kad jaunas žnogus, baigęs mokslus, grįžtų į gimtąjį kaimą, kad čia ne tik padėtų tėvams nesibaigiančių kaimo darbų verpete, bet netgi sukurtų šeimos verslą. Be to, aktyviai dalyvautų bendruomeniniame kaimo gyvenime. "Mūsų žodžio" pašnekovas būtent toks. 

Silpnaregis Mindaugas Triušys gimė netoli Gargždų, Maciuičių kaime. Nuo pat gimimo berniuko regėjimas buvo silpnas, todėl darželį reikėjo lankyti Klaipėdoje. Mokėsi Vilniuje - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Po brandos atestato įteikimo iškilmių vaikinas nusprendė, kad pasielgs kitaip nei dauguma, - jis grįžo į gimtąjį kaimą, sukūrė savo verslą. Laisvu nuo verslo metu nuotoliniu būdu ėmė mokytis įvairiuose kursuose - rinkosi verslo vadybą ir finansų valdymą. Tik prabėgus dešimčiai metų Mindaugas nutarė mokytis masažuotojo amato ir šįmet gavo diplomą. Silpnaregis aktyviai dalyvauja savo kaimo visuomeninėje veikloje. Norėdamas paįvairinti gyvenimą žaidžia šimtalangėmis šaškėmis. Šiais metais Šventojoje surengtame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos sporto federacijos šimtalangių šaškių čempionate iškovojo pirmąją vietą. 

 

"M. Ž." Grįžęs iš Vilniaus, iš pradžių ūkyje padėjai tėvams. Ar silpnas regėjimas - ne kliūtis dirbant įvairius kaimo darbus? 

M. T. Mokyklos suole domėjausi ekonomika ir finansais. Iki šiol savęs klausiu, kodėl nėjau mokytis toliau. Atsakymas banalus - pritrūkau drąsos, gal - ir noro. Kaip dabar juokauju, pasirinkau "žemės ūkio kėlimą". Natūraliai kiltų klausimas - o kaipgi regėjimas? Galiu pasakyti tik tiek - yra dvejopi žmonės: vieni negalia prisidengia lyg skydu, kitaip sakant, visą savo tinginystę ir nenorą dirbti nurašo negaliai, kiti, atvirkščiai, jos nepaiso, pluša, tobulėja. Mano šeimoje ir draugų aplinkoje visi gerai matė. Jie nelabai suprato, ką reiškia prastas regėjimas. Nuo mažų dienų stengiausi nuo namiškių ar draugų neatsilikti - tiek žaidimuose, tiek dirbdamas kaimo darbus. Šiaip jau dirbu visus ūkio darbus. Žinoma, mašinos ar traktoriaus nevairuoju. Aišku, silpnaregio darbas ne toks spartus kaip reginčiojo. Tą patį darbą tu atlieki kur kas lėčiau, bet svarbu ne sugaištas laikas, o noras dirbti. Šį norą nuo mažens man įdiegė tėvai. 

"M. Ž." O kaip radai tinkamą verslą? 

M. T. Iš pradžių tai buvo netgi ne verslas. Pirmiausia nusprendėme pastatyti pirtelę, skirtą šeimos bei giminių poreikiams. Žinoma, kaip kaime įprasta, statėme patys. Aš kiek įmanydamas irgi dirbau statybose. Apie pastatytą pirtelę sužinojo aplinkiniai. Pradėjo prašyti "karščio". Atsakyti kaimynams negalėjome. Tuo metu mūsų pirtis kaime buvo tik antra. Dabar jau iš viso penkios. O aplinkiniuose kaimuose - apie dvidešimt. Norinčiųjų vis daugėjo ir daugėjo. Pradėjome galvoti apie verslą. Iš pradžių dirbo visa šeima - tėvai ir brolis. Norėdami būti konkurencingi prie pirties pastatėme pokylių salę. Vėliau atsirado puikus baseinas. Mano darbas buvo pirties nuoma. Buvau atsakingas už reklamą, klientų paiešką ir užsakymus. Vėliau šeima verslą patikėjo man. Dirbu iki šiol. 

"M. Ž." Kaip minėjai, aplinkui buvo daug pirčių. Kaip pavyko įveikti konkurentus? 

M. T. Kai mes statėme, pirčių kaime buvo nedaug. Ypatingos reklamos neprireikė. Į vietinį laikraštį skelbimą įdėjau vos kelis kartus. Jis buvo ir internete. Bet geriausia pirties reklama - iš lūpų į lūpas. Pirčių mėgėjai mus patys susirasdavo. Vėliau klientų daugėjo. Šiuo verslu užsiimu daugiau nei dešimt metų. Man itin svarbi paslaugų kokybė. Žinau viena: jeigu būsi nerūpestingas, nereiklus, tai verslas tikrai nebus ilgalaikis. Mokantis pinigus žmogus nori gauti kokybišką paslaugą. Jei nusivils, daugiau jo nesulauksi, ir jokia reklama naujų garo mėgėjų neprisiviliosi. 

Konkurencija - lyg lakmuso popierėlis. Ji neleidžia sustabarėti, verčia ieškoti naujų paslaugų bei sprendimų. Tai ir paskatino mane rinktis masažą. Pirtis ir masažas vienas kitą papildantys dalykai. Aplinkui masažas ir pirtis - kol kas retenybė. Tiesa, anksčiau pirtį nuomojau visą savaitę, dabar - tik savaitgaliais, nes dirbu masažuotoju reabilitacijos centre. 

"M. Ž." Tai norėdamas tobulinti verslą ėmei mokytis nuotoliniu būdu? 

M. T. Mokslas - tai gyvenimo būtinybė. Šeimos verslą reikėjo administruoti. Neturint jokių žinių, tai gana sudėtinga. Reikėjo mokytis. Iš namų negalėjau ištrūkti, todėl pasirinkau nuotolinio mokymosi kursus. Čia gelbėjo internetas. Kursai trukdavo po kelis mėnesius. Įskaita - rašto darbai. Šitaip įgijau žinių, būtinų verslui. Žinoma, jų nepakanka. Mūsų mokesčių sistema galėtų būti ne tokia paini. Ypač ji nepalanki smulkiajam verslininkui. Manyčiau, kad verslininkui būtų patogiau mokėti mokesčius vienai įstaigai, o ne kelioms. Aš įsivaizduočiau taip: atėjus mokėjimo laikui, sumoki nustatytą sumą vienam mokesčių rinkėjui, o jis tai paskirsto kitoms įstaigoms. Dabar reikia mokėti keliems. Tai nėra gerai. Jeigu tik pamiršti ar pavėluoji sumokėti, iškart tau grasinimai, delspinigiai. 

"M. Ž." O masažas? 

M. T. Mokykloje biologija nesidomėjau. Masažu - taip pat. Matyt, gyvenime, kaip sakoma, viskam - savas laikas. Masažo ėmiausi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - verslo sumetimais. Geras masažuotojas pirčiai - tikras lobis. Kita ir pati svarbiausia priežastis - noras bendrauti. Labai mėgstu bendrauti. Bendravimas - galimybė išlįsti iš savo kiauto. Mano filosofija - didinti bendravimą. Iš pradžių bendravau su aplinkiniais, vėliau - visuomeninė veikla, dar vėliau - klientai. Masažas - puiki galimybė bendrauti. Ant tavo stalo gula įvairūs žmonės. Masažuoju ilgai - daug laiko pokalbiams. Didėja mano akiratis. Man smagu prisidėti prie žmogaus sveikatos gerinimo. Masažas - vienas iš nedaugelio būdų išsigydyti ligas nevartojant vaistų. Dabar - farmacininkų kultas: jei tik kas - iš karto vaistai, o jie juk turi ir šalutinį poveikį. Mes gydome be jų. 

"M. Ž." Nors esi itin užsiėmęs, aktyviai dalyvauji savo kaimo visuomeniniame gyvenime. Papasakok apie šią veiklą. 

M. T. Beveik prieš penkerius metus įkūrėme savo kaimo bendruomenę. Aktyviai dalyvauju jos veikloje. Yra išrinkta kaimo visuomeninė valdyba. Aš taip pat jos narys. Mūsų tikslas - nemokamai daryti gerus darbus. Mūsų kaimas ypatingas - čia nėra sovietinių kultūros namų. Mums viską reikėjo pradėti nuo apskrito nulio. Jau galime pasigirti keliais gerais darbais: vaikams įrengėme žaidimų aikštelę, lauko teniso aikštelę. Kiek įmanydami geriname paties kaimo infrastruktūrą. Įrengėme stoteles, kur reikia - kelio ženklai. Greičio mėgėjus stabdo "kalniukai". Be abejo, po sunkių darbų kaimiečiai mėgsta pailsėti ir pasilinksminti. Rengiame įvairias šventes. Man ši veikla įdomi. Darbuodamasis kaip visuomenininkas vėlgi daug bendrauju. Susipažįstu ne tik su savo kaimynais, bet ir aplinkinių kaimų gyventojais. 

"M. Ž." O šaškės? 

M. T. Dar mokykloje žaidžiau rusiškomis šaškėmis. Vėliau jas pamiršau ir tik prieš penkerius metus prisiminiau. Pradėjau žaisti ne rusiškomis, o šimtalangėmis šaškėmis. Man šis žaidimas - ne tik laisvalaikis, sveika proto mankšta. Varžybose atitrūkstu nuo įprasto gyvenimo. Tai puiki proga pabendrauti su kitokiais žmonėmis. Pagaliau tai savos erdvės keitimas, atsipalaidavimas. Namuose, kai pavargsti, prisėdi prie šaškių - ir viską užmiršti. Regis, pakeiti aplinką, pasikeičia ir mintys. Sėkmė prie šaškių lentos aplankė pernai. Tada komandinėse varžybose iškovojome pirmąją vietą. Šiemet tapau šimtalangių šaškių LASS čempionu. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]