NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS


Iškart reikėtų pasakyti, kad šį rašinį pasufleravo visažinis ir visaregis internetas. Vasarą, beklydinėdamas po lietuviškas negalios problemoms skirtas interneto svetaines, Lietuvos neįgaliųjų forumo tinklapyje (www.lnf.lt) radau informaciją apie tai, kad gegužės 5 dieną Europos nepriklausomo gyvenimo tinklas (European network on independent living - ENIL) paminėjo Europos savarankiško gyvenimo dieną. Ta proga Briuselyje surengta gėdos eisena su šūkiu: "Nustokit mažinti negalios išmokas." Buvo ir įvairių savarankiško gyvenimo dienai skirtų renginių, buvo akcijų kitose Europos valstybėse. Beveik visur akcentuota ką tik praėjusios finansinės krizės ir ją lydėjusių socialinių išmokų mažinimo įtaka neįgaliųjų savarankiškumui. Atlikti tyrimai parodė, kad dėl finansinės krizės sumažintų ar visiškai panaikintų įvairių socialinių išmokų bei socialinių paslaugų asmenys su negalia tapo dar labiau atskirta visuomenės dalimi. Šios tendencijos įtaka - dar didesnė izoliacija, skurdas bei institucinė globa. Tiesa, įvairių šalių politikai, ekonomistai, bankininkai beveik vienu balsu teigia (suprantama, jeigu pasaulyje nenutiks ko nors nelaukta ir nepaaiškinama sveiku protu), kad baisioji finansų krizė jau praėjo, kad ekonomika ir finansų sektorius atsigauna, tad gali kilti visiškai pagrįstas klausimas, ar verta apie ją kalbėti ir aitrinti jau gyjančias žaizdas? Ar nuolatinis tegu ir skausmingos, bet jau praeinančios krizės akcentavimas neliudija tam tikrą kai kurių žmonių norą, gal ir ne visai sąmoningą, likti praeityje nei savo mintis ir veiksmus orientuoti į ateitį? Didžiausią po Antrojo pasaulinio karo finansų krizę Europa, atrodo, baigia įveikti, o pagaliau ir nepriklausomas savarankiškas neįgalaus žmogaus gyvenimas ar visada ir visais atvejais yra susijęs vien tik su socialinėmis išmokomis? Tad kodėl prisimename kelių mėnesių senumo įvykius, ką jie mums sako ar galėtų pasakyti svarbaus? Viena vertus, nieko, ko nežinome ar nežinotume. Savarankišką nepriklausomą gyvenimą skatinantys projektai yra viena iš valstybinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos krypčių, vyksta savarankiško gyvenimo stovyklos, žmonės mokomi orientacijos, mobilumo - dalykų, be kurių bet kokios kalbos apie savarankiškumą prilygsta muilo burbulų pūtimui. Antra vertus, akivaizdi įdomi pati nepriklausomo gyvenimo dienos idėja ir viskas, kas su ja susiję. Nesižvalgydami į kitas negalias, pabandykime pasvarstyti, kaip šią idėją supranta mūsų šalies neregiai, kiek jiems ji svarbi, kokias turime sąlygas jai skleistis. Niekas turbūt neims neigti, kad visais laikais visoje Lietuvoje gyveno ir tebegyvena neregių, apie kurių savarankiškumą sklinda legendos - vienas buvęs neprilygstamas savo amato meistras, kitas pokario metais dviračiu savarankiškai pervažiavęs vos ne visą Lietuvą, trečias fantastiškai susitvarkęs kolektyvinį sodą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad tik pastaraisiais metais, atėjus naujai trisdešimtmečių keturiasdešimtmečių kartai (keleri metai į vieną ar kitą pusę čia nesvarbu), savarankiškas gyvenimas, galimybė pačiam jį planuoti ir tvarkyti tapo beveik visuotinai pačių neregių priimta norma. Nematantys vaikai nuo mažų dienų mokomi vaikščioti su baltąja lazdele, neturi su ja susijusių jokių baimių ar kompleksų, baigę mokyklas visi ar beveik visi jaunuoliai puikiai išmano informacines technologijas, retas kuris nesportuoja, nestudijuoja, nekeliauja, nekuria savo verslo ar neužsiima kita jam patinkančia veikla. Tiesą pasakius, neregius dabar turbūt labiau stebintų tarp jų esantis žmogus, kuris ko nors nesugeba ir negali, o ne tas, kuris sugeba ir gali. 

Kaip suprantame nepriklausomą gyvenimą mes patys? Keletas minčių iš įvairiu metu buvusių pokalbių: "Galimybė pačiam tvarkyti savo buitį, savarankiškai atlikti kasdieninius darbus - eiti į parduotuvę, gamintis maistą, susitvarkyti namus. Socialinės paslaugos - svarbu, bet jos reikalingos tada, kai tikrai reikia, kai be reginčio žmogaus pagalbos neįmanoma išsiversti." Dar viena mintis: "Savarankiškumas yra galimybė pačiam priimti sprendimus ir pačiam juos įgyvendinti niekam už tai neatsiskaitant, neaiškinant, kodėl, neprašant pagalbos, jeigu jos iš tikrųjų nereikia. Žmogus pats sprendžia, ko jam tuo metu reikia, į kokį kultūrinį renginį eiti, kokį rinktis laisvalaikio leidimo būdą ir pan. Sprendžia ir renkasi, o ne pasyviai priima tai, ką tuo metu jam gali pasiūlyti kiti." Ir dar: "Savarankiškumas man pirmiausia yra žmogaus mobilumas: eiti, kur nori ir kada nori, o ne tada, kada tave gali palydėti kitas žmogus. Žinojimas, kad gali susitvarkyti vieną ar kitą reikalą, kada pats nori, žmogui suteikia pasitikėjimo, o gyvenimui - daugiau spalvų." Kita mintis: "Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia neregiui gyventi savarankišką gyvenimą: užsisakyti norimus produktus, susirinkti reikalingą informaciją. Specialūs prietaisai gali pasakyti drabužių spalvas, nuskaityti brūkšninius kodus. Ateityje įvairios pagalbinės priemonės dar tobulės ir dar pigs, todėl neregiui jos taps dar labiau prieinamos ir plačiau naudojamos. Kartu atsivers dar daugiau galimybių būti savarankiškam." Arba: "Nežinau, kaip kituose miestuose, bet Vilniuje aklieji gyvena ne tik Skroblų mikrorajone ir dirba ne vien Aklųjų ir silpnaregių sąjungos įstaigose. Kad žmogus galėtų sėkmingai dirbti atviroje visuomenėje, jis turi būti pasiekęs tam tikrą savarankiškumo lygį. Antra vertus, tik savarankiškas žmogus ryšis palikti įprastą aklųjų veikimo teritoriją ir gyventi nepriklausomą gyvenimą. Kuo daugiau žmonių paliks aklųjų mikrorajoną ir tikrąja, ir perkeltine prasme, tuo svarbesnis taps fizinės, informacinės aplinkos pritaikymas jų poreikiams. Pritaikytą aplinką suprantu taip, kad įprastais atvejais, įprastomis sąlygomis neregys galėtų apsieiti be reginčio žmogaus globos ir pagalbos. Žinoma, visada iškils neįprastų situacijų, bet jų iškyla visiems žmonėms." 

Tačiau gyvenimas neprasideda ir nesibaigia tik Vilniumi. Neregiai gyvena visoje Lietuvoje ir yra ne tik jauni ir labai greiti. Kokias galimybes savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą turi rajonuose, mažesniuose miesteliuose gyvenantys neregiai, vyresnio amžiaus žmonės? Visi kalbinti LASS socialiniai darbuotojai vienu balsu teigia, kad tokios galimybės yra. Ar visada jų pakanka, ar žmogus reikalingą pagalbą gauna laiku - tai būtų jau atskiro pokalbio tema. Pradėkime nuo to, kad visuose didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose veikia pačios LASS ar su vietos savivaldybėmis įkurti socialinių paslaugų, dienos centrai. Žmonės čia gali gauti reikalingiausias socialines, reabilitacines paslaugas. Kad ir koks būtų savarankiškas, be socialinio darbuotojo, asistento pagalbos neišsiverčia nė vienas neregys. Skirtingose savivaldybėse tokia pagalba ir jos teikimo galimybės šiek tiek skiriasi, tačiau dauguma kalbintų socialinių darbuotojų, LASS rajonų filialų pirmininkų teigė, kad gauti du kartus per savaitę savivaldybės lankomosios priežiūros darbuotojo paslaugą yra visiškai realu ir kad žmogui turėtų šito pakakti. Suprantama, tai tik tam tikras vidurkis ir nebūtinai visiems žmonėms ir visose situacijose jis turi galioti. Daugelyje miestų ar rajonų socialines paslaugas regėjimo negalią turinčiam žmogui gali suteikti tiek LASS, tiek ir vietos savivaldybės socialinis darbuotojas. 

LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių pirmininkė Daina Vitkauskienė teigia: "Ir savo darbuotojams, ir patiems neregiams nuolat primenu: mes teikiame reabilitacines paslaugas - išmokyti žmogų atlikti vieną ar kitą darbą, padėti išmokti reikalingą maršrutą ir pan. Konkrečias socialines paslaugas teikia savivaldybės socialiniai darbuotojai. Tam tikra jų teikiamų paslaugų dalis yra mokama. Kaina paprastai būna nedidelė, bet vis tiek paslauga kainuoja. Kai kuriuos žmones tai riboja, kiti - pamiršta, kad, be neįgalumo pensijų, dar gauna tam reikalui skirtas papildomas išmokas. Taupo vaikams ar net anūkams. Būdami sąžiningi turėtume kalbėti ir apie tai." 

Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius teigia: "Pasiekėme, kad mūsų tikslinė grupė būtų visi centre besilankantys regėjimo negalios žmonės, - nesvarbu, dirba jie ar nedirba. Dirbančiam neregiui taip pat reikia nueiti į parduotuvę ar polikliniką ir ne visada šalia yra šeimos narių ar draugų, galinčių jį palydėti. Savo centre paslaugas teikiame visiems bendruomenės žmonėms neskirstydami į dirbančius ar nedirbančius, jaunus ar senus." 

LASS Švenčionių rajono filialo pirmininkė Stasė Mažuolienė kalbėjo: "Jau koks dešimt metų vasarą Šventojoje rengiame savarankiško gyvenimo stovyklas. Žmonės susirenka, bendrauja, dalijasi patirtimi: vienas pasakoja, kaip kepė kiaušinienę, antras - kaip melžė ožką, trečias - kaip patobulino baltąją lazdą, kad būtų patogiau vaikščioti žiemą. Tos stovyklos mums labai naudingos ir reikalingos. Savo nariams pagal galimybes teikiame reabilitacines paslaugas. Jeigu šito nepakanka, visada galima kreiptis į savivaldybę, kad ateitų lankomosios priežiūros darbuotojas. Yra buvę įvairių atvejų: miršta artimasis, žmogus lieka vienas, į globos įstaigą eiti nenori - kreipiamės į savivaldybę. Žmogų pradeda lankyti jos socialinis darbuotojas - vieno, be pagalbos, niekada nepaliekame." 

Nežinia, ar rašinio pradžioje minėta gegužės 5-oji kada nors bus įteisinta kaip oficiali neįgaliųjų savarankiško gyvenimo diena. Kažin ar to reikia? Turime Spalio 15-ąją, kitų negalių žmonės mini Gruodžio 3-ąją - ar reikia dar daugiau oficialių švenčių ir datų? Ar patys tarp jų nepasiklystume ir nesusipainiotume? Vis dėlto savarankiško gyvenimo dienos idėją ne visada ir nebūtinai pabrėždami vien finansines reikmes galėtų visai sėkmingai plėtoti, pavyzdžiui, mūsų filialai rengdami projektus vietos savivaldybėms. Na, o tie, kas draugauja su anglų kalba ir savarankišką gyvenimą supranta plačiau nei keturios būsto sienos, turėtų labiau susidomėti Europos nepriklausomo gyvenimo tinklo (ENIL) siūlomomis galimybėmis. Čia galima rasti informacijos apie įvairias aptariamai temai skirtas akcijas, jaunimo stovyklas. Kas nors pasakys - vėl jaunimas! Matyt, kad taip. Vyresnieji vienokiais ar kitokiais būdais savo jau atsiėmė. O jeigu dar neatsiėmė, tai paieškoję gali rasti ir jie. 

Europos nepriklausomo gyvenimo tinklas www.enil.eu 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]