TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

ŠALIN CHEMINIUS "KOKTEILIUS"

Nuolat girdime apie mums gresiantį "chemijos pavojų", tačiau viena yra žinoti, kad cheminių medžiagų yra valymo priemonėse, kosmetikoje, balduose, ir visai kas kita, kai suvokiame, jog visa tai - mūsų kraujyje. 

"Baltijos aplinkos forumas" paskelbė unikalaus Lietuvoje kraujo tyrimo rezultatus, kurie verčia rimtai susimąstyti apie pavojingas chemines medžiagas mūsų buityje - jų rasta visų savanorių kraujyje. Kasdien naudojame daug įvairių gaminių, dėl to tiek aplinkoje, tiek mūsų organizme kaupiasi pavojingų cheminių medžiagų "kokteilis", kurio galimas neigiamas poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas. 

Yra žinoma, kad pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi gyvuose organizmuose, dažniausiai riebaliniame audinyje ir kraujyje, perduodamos kitiems organizmams per mitybos grandinę, pavyzdžiui, žmogui valgant žuvį, kuri plaukiojo užterštame vandenyje. Yra net keli būdai, kai pavojingų cheminių medžiagų gali patekti į žmogaus organizmą: tiesiogiai liečiant daiktus, vaikams juos dedant į burną, per dulkes ar orą, per maistą, nekokybišką kosmetiką. Taip pat gaminiams dėvintis (sintetiniai baldų apmušalai apdoroti specialiomis atsparumą didinančiomis priemonėmis), cheminių medžiagų gali pasklisti patalpose ir nusėsti į dulkes. Teršdami aplinką, didiname cheminių medžiagų patekimo į mūsų organizmą riziką. 

Ekologijos šalininkai nesiliauja vardinti priežasčių, kodėl verta rinktis natūralius gaminius. "Tausojame sveikatą ir neteršiame aplinkos", - sako jie. Skeptikai, nenorintys atsisakyti komforto, atkerta, kad ekologija - mados vaikymasis. Tačiau daugiau pasidomėjus tampa aišku - norint gyventi ilgai ir sveikai, ekologija turėtų tapti gyvenimo palydove. 

Tikra tiesa: kosmetika - nuo odos į kraujotaką. Ar teko domėtis, kokios sudedamosios dalys dedamos į kosmetikos priemones? Dažnai kosmetika - sintetinių, alergiją sukeliančių medžiagų mišinys. Vienas jautriausių kūno organų - oda. Natūralios gyvensenos specialistai teigia, kad geriausia ant odos tepti tas priemones, kurias galima valgyti. Pvz.: agurko griežinėliu nuvalyti ir atgaivinti veido odą, braškių kaukėmis ją pamaitinti, melisų, ramunėlių nuoviru - nuraminti. 

Patariama, turint laiko, gaminti kosmetiką patiems arba įsigyti patikimose parduotuvėse. 

Natūralus muilas 

500 ml vandens, 300 g vaikiško bekvapio muilo, 50 ml pieno, 50 ml alyvuogių aliejaus, 2 lašai apelsinų eterinio aliejaus (tinka ir kiti natūralūs eteriniai aliejai). 

Vandenį užkaisti. Muilą sutarkuoti. Pieną šiek tiek pakaitinti ir sumaišyti su muilo drožlėmis. Indą įstatyti į puodą su vandeniu. Masę maišyti, kol muilas ištirps. Tada nukelti nuo ugnies, supilti aliejų ir gerai išmaišyti. Gautą masę supilti į aliejumi išteptą muilui skirtą formelę. Laikyti tamsioje, vėsioje vietoje tris dienas. Paskui muilą išimti ir supjaustyti gabalėliais. 

Labai svarbu, kuo plauname indus. Buitinėje chemijoje esančios sudedamosios dalys gali sukelti dermatitą, egzemą, bronchinę astmą, migreną. Daugelyje indų ploviklių yra medžiagų, kurios, patekusios į žarnyną, sutrikdo virškinimą. Ši medžiaga patenka į organizmą iš blogai praskalautų indų. Jautriausi buitiniai chemijai vaikai, besilaukiančios mamos ir į alergiją linkę žmonės. 

Indų etiketėse mirga skambūs užrašai, skelbiantys, kad šioje priemonėje gausu vitaminų ir kitų odą saugančių medžiagų. Dažnai tai tik prekybininkų triukas. Papildomos medžiagos nenukenksmina pagrindinių sudedamųjų dalių poveikio. Jei nenorite plauti indų ūkiniu muilu ir soda - pasigaminkite indų ploviklį. 

Indų ploviklis 

10 muilo riešutų, vienas litras vandens, 50 ml 9 proc. acto, 5 ml levandų aliejaus. 

Muilo riešutus užpilti vandeniu ir užvirinti. Paskui sumažinti ugnį ir virinti apie 25 min. Tuomet nukošti, į gautą skystį supilti actą, aliejų ir išmaišyti. 

Indų ploviklį laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip mėnesį. 

O kodėl verta rinktis ekologiškus drabužius? 

Suprantama, kuo kenkia neekologiškas maistas ir kosmetika. Tačiau turbūt daugumai kyla klausimas, kodėl gali kenkti neekologiški drabužiai? Sintetiniai audiniai - akrilas, poliesteris, nailonas, poliamidas - gaunami iš naftos produktų. Taip pat jiems nudažyti naudojamas chromas ir kitos medžiagos. Kad audinys mažiau glamžytųsi ar įgytų kitas reikalingas savybes - vėl sintetiniai priedai. Daugumas šių medžiagų kenkia sveikatai ir sukelia įvairių negalavimų. Tad drabužiai iš natūralių audinių, tarkime medvilnės ar kanapių, lino ir šilko ar daugelis kitų ne tik sveika. Yra dar vienas svarus argumentas, kodėl renkantis drabužius nevertėtų užmiršti ekologijos. Tai - aplinkos užterštumas. Vartotojiškas požiūris skatina pirkti kuo daugiau. Nenešiojamus sintetinius drabužius dažnai išmetame negalvodami, kad galime juos prikelti antram gyvenimui. Reikia tik pasitelkti vaizduotę.