IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

NEPAMIRŠTAMA MOKYTOJA


"Man pasisekė ir pradėjus mokytis aklųjų mokykloje. Pirmoji mokytoja Aldona Baltramiejūnienė buvo tikras gabių vaikų lobis. Juos mylėjo, skatino ir labai daug reikalavo. Lankiau pianino būrelį, dainavau chore, vokaliniame ansamblyje, lankiau lėlių teatro repeticijas. Kauno aklųjų mokyklos lėlių teatras savo spektakliais buvo žinomas visoje Lietuvoje. Mokytoja Aldona jam aukojo visą savo laisvalaikį: mezgė, siuvo, karpė. O mokytojos pagaminto torto su vaisiais ir sviestu skonį jaučiu iki šiol", - taip viename interviu apie savo pirmąją mokytoją kalbėjo kaunietė, žinoma dainininkė Ona Matusevičiūtė. Apie šią pedagogę, beveik keturiasdešimt metų paskyrusią akliesiems ir silpnaregiams vaikams, panašius prisiminimo žodžius galėtų tarti daug buvusių jos mokinių. Pokario metų moksleivis, buvęs veiklus mūsų organizacijos narys Napoleonas Kuolys, minint pedagogės septyniasdešimtpenkmetį, drąsiai ištarė žodžius: "Jūs buvot mano antroji mama." Prisiminė, kai jį, nedrąsų, apsiverkusį, į svetimą aplinką pakliuvusį kaimo vaiką mokytoja paguodė ir padrąsino: "Na ką, Napaly, mokysimės kaip ir visi." Pedagogė savo auklėtinius mylėjo ir kiek įmanydama skatino jų vienokius ar kitokius gabumus, rūpinosi, kad jų laisvalaikis būtų turiningas. Buvę auklėtiniai su mokytoja palaiko ryšį iki šiol. Pedagogė rugpjūtį švenčia grąžų ir garbingą jubiliejų, ta proga prisiminkime neregių ir silpnaregių bičiulę. 

Aldona Baltramiejūnienė (Stanaitytė) gimė 1924 metais rugpjūčio 5 dieną Kaune. Tėvelis buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas. Aldona mokėsi Kauno aštuntojoje gimnazijoje, baigusi ją įstojo į Kauno mokytojų seminariją, 1942 m. studijas baigė. Dirbo mokytoja Kampų pradinėje mokykloje, Kauno raj., netoli Babtų. Antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą. Tėvas dėl gresiančių sovietinių represijų pasitraukė į Vakarus. Pati Aldona, klajojusi Vakarų šalyse, sugrįžo į Lietuvą, į Kauną. Nuo 1945 m. rudens pradėjo dirbti mokytoja Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Mokyklos direktorius Jonas Mikėnas, žinodamas šeimos istorinę praeitį ir sovietinių funkcionierių nepalankumą tokiems žmonėms, vis dėlto ryžosi ją priimti - paskyrė dirbti su pradinukais. Direktorius neapsiriko: kūrybiška, nerimstanti, kupina fantazijos mokytoja negailėjo laiko mokydama akluosius ir silpnaregius, pastebėjusi moksleivio polinkius bei gabumus, stengėsi juos puoselėti. Subūrė dramos ratelį, pradėjo rengti literatūrinius spektakliukus. 1947 metais gimė lėlių teatro idėja. Bet apie tai šiek tiek vėliau. 

Pradėjusi dirbti pradinių klasių mokytoja, stengėsi suprasti neregio moksleivio situaciją. Ieškojo būdų, kaip suprantamiau vaikui perteikti būtinas žinias, išmokyti skaityti ir rašyti brailio raštu. Kūrė mokymo metodiką. Su kolege, pedagoge Anastazija Dekeriene parengė aklųjų mokyklos pirmajai klasei skirtą elementorių "Žiburėlis", kurį Lietuvos aklųjų draugijos leidykla išleido 1964 m. Po dešimties metų (1974) pasirodė jos vienos papildytas ir patobulintas elementorius tokiu pačiu pavadinimu - tik jau brailio raštu. Pradinių klasių mokytoja dirbo iki 1983 metų. Per trisdešimt aštuonerius darbo metus išmokė šimtus moksleivių pažinti pirmąją raidę, skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Pedagogė ir dabar savo greitakalbe gali vardinti daugelio moksleivių vardus ir jų gabumus, o buvę jos vaikai su pagarba ir dėkingumu mini savo pirmąją mokytoją. 

Mokytoja buvo aktyvi ir tada, kai po karo buvo atkuriama aklųjų organizacija. Padėjo neregiams iniciatoriams, pati įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją, 1947 metais dalyvavo pirmajame organizacijos suvažiavime delegato teisėmis. Ir vėlesniais metais prisidėjo prie draugijos kultūrinės veiklos. Ištekėjo už žymaus tiflopedagogo, ilgamečio Kauno aklųjų mokyklos direktoriaus Antano Baltramiejūno. Užaugino dvi dukras, jos irgi neabejingos neregių bendruomenės nariams, jų veiklai. A. Baltramiejūnienė su vyru Antanu ne kartą lankėsi pas Lietuvos aklųjų sąjungos steigimo iniciatorių, švietimo pradininką Praną Daunį. Ji - viena iš nedaugelio žmonių, iki šių dienų menanti neregių patriarchą. 

Dabar apie lėlių teatrą. Moksleivių lėlių teatras buvo įkurtas 1949 metais. Su pertraukomis šiam teatrui iki pat išėjimo užtarnauto poilsio vadovavo jo sumanytoja ir režisierė A. Baltramiejūnienė. Po jos keletą metų šiam moksleivių kolektyvui vadovavo dukra Vilija. Moksleiviams patiko vaidinti įvairiuose spektakliuose, čia savo artistinius sugebėjimus galėjo išreikšti ir visiškai nematantys moksleiviai. Žurnalistė Gražina Siderevičienė 1999 m. "Mūsų žodyje" Nr. 9 apie šį teatrą rašė: "Tai Baltramiejūnų šeimos teatras: mama režisavo, dukra Jūratė kūrė muziką, Vilija grojo, žentas Vidmantas kūrė lėles. Daugiau kaip keturis dešimtmečius gyvavęs teatras ne kartą buvo pajėgiausias visoje Lietuvoje, 9 kartus teatro vaidinimus rodė Lietuvos televizija. Šiandien - tai jau legenda, bet A. Baltramiejūnienė tebesaugo apie dvidešimt lėlių, nes tai jos gyvenimo, beje, paties kūrybiškiausio, dalis. Idealistė, matanti tik gyvenimo privalumus, Aldona Baltramiejūnienė ir šiandien savo mokinius, savo artistus apipila pačiais šilčiausiais žodžiais, domisi jų gyvenimu." 

Už ilgametį pedagoginį darbą Aldona Baltramiejūnienė yra gavusi įvairių padėkų ir įvertinimų. 1998 metais jos indėlį į Lietuvos švietimą, aklųjų ir silpnaregių vaikų ugdymą ir lavinimą gerai įvertino Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus - apdovanojo buvusią Kauno aklųjų mokyklos mokytoją Aldoną Baltramiejūnienę padėkos raštu. Gražaus jubiliejaus proga linkime pedagogei visokeriopos sėkmės ir sveikatos. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugsėjo 1 d. sukanka 55 metai, kai įsteigta (1959) LAD Klaipėdos įmonė (dabar - UAB "Regseda"). Pirmasis įmonės direktorius - Juozas Marcinkus. 

Rugsėjo 8 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1944) Jonas Burakovas, sporto meistras, treneris, aklųjų sportininkų ugdytojas. 

Rugsėjo 10 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1929) Rožė Poškienė (Meškauskaitė), pedagogė, lietuvių kalbos mokytoja, rašytoja, Kaimo rašytojų sąjungos narė. 

Rugsėjo 11 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1954) Emilija Bajarūnaitė, pedagogė, daugiau kaip 35 metus dirbanti LASUC lietuvių kalbos mokytoja. 

Rugsėjo 14 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1924) Vanda Kazlauskienė (Kulytė), pedagogė, viena pirmųjų po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos aklųjų draugijos darbuotojų. 

Rugsėjo 27 d. - Lietuvos socialinių darbuotojų diena, minima nuo 2004 m. 

Rugsėjo 27 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1919) Emilija Daktaravičienė (Kublickaitė), gydytoja oftalmologė, habilituota medicinos mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos aklųjų bičiulė. 

Rugsėjo 29 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1964) Gintaras Nenartavičius, pedagogas, LASUC dirba nuo 1989 m. 

Rugsėjo 30 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1929) Adolfas Venckevičius, žurnalistas, rašytojas, ilgametis žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiasis redaktorius (mirė 2008). 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]