RENGINIAI

Rita ŠIDLAUSKAITĖ

PRASKRIEJO KAIP VIESULAS

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą 

Ir, žiemos šaltos triūsus pargriaudama, juokės. 

                                                        Kristijonas Donelaitis 

Neatsitiktinai cituoju lietuvių tautos klasiką K. Donelaitį. Jo 300 metų jubiliejų šiemet minime. LASS rajonų filialų meninės raiškos ir kūrybos festivalį-konkursą "Aš muzika, daina ir meile dalinuos" taip pat paskyrėme šiai datai. Programų rengėjai ir atlikėjai labai išradingai panaudojo poeto kūrybą savo renginiuose. Vieni skaitė "Metų" ištraukas, kitiems poema padėjo programos dalis sujungti į darnią visumą, dar kiti patys kūrė eiles apie K. Donelaitį. Visi žiūrovams suteikė daug malonių emocijų. 

Šis jau 21-asis festivalis, prasidėjęs prie Nemuno (Kaune) kaip viesulas per nepilnas dvi savaites praskriejo per Lietuvą, ir baigėsi prie Baltijos (Klaipėdoje). Straipsnyje pateiksiu apibendrintą komisijos narių nuomonę apie festivalio renginius. 

Kauno ir Marijampolės regionų pasirodymą pradėjo Prienų vokalinis ansamblis "Puriena", vadovaujamas Onutės Matusevičiūtės. Kolektyvas, visuomet džiuginantis ausį, ir šį kartą neapvylė: apgalvotai parinktas repertuaras - visos trys dainos skirtingos, vienai pati vadovė pritarė fleita, kitai - parinkta gana profesionali fonograma. Darniai ir muzikaliai suskambėjęs kolektyvas pripažintas geriausiu ir apdovanotas 1000 litų premija. Prieniškiai turtingi skaitovų: viena po kitos pasirinktas eiles gražiai skaitė Rasa Matusevičienė, Nijolė Naumova, Liucija Danutė Baranauskienė. 

2012 metų festivalio laureatė Jonavos kapela "Jonavėlė" (vadovė Janina Butkuvienė) šį kartą atrodė gana blankiai ir, nors grojo nuotaikingai, bet ryškiau neišsiskyrė. 

Raseinių rajono vokalinio ansamblio "Svaja" (vadovė Gražina Genovaitė Grabienė) programą atliko nepriekaištingai. Ypač sužavėjo kolektyvo vyrų padainuota daina. Vertinant kolektyvą tarp komisijos narių įsižiebė audringos diskusijos ir nuo pirmos premijos kolektyvą "išgelbėjo" tik tai, kad visos dainos padainuotos dviem balsais. Taigi, "Puriena" turi savęs vertą konkurentą. 

Vilkaviškio rajono vokaliniam ansambliui "Žara", Kauno rajono vokaliniam ansambliui, Kaišiadorių rajono vokaliniam ansambliui "Volungėlė" ir Marijampolės vokaliniam ansambliui "Šviesa" reikėtų išradingiau rinktis repertuarą. Balsingi ansambliečiai, komisijos manymu, pajėgūs atlikti gerokai įdomesnius ir sudėtingesnius kūrinius. 

Buvo įdomu klausytis Genovaitės Martinonienės sukurtos ir gražiai paskaitytos "Legendos apie Raktažolę". 

Skambiau, nei buvome įpratę girdėti, dainas traukė Kėdainių rajono folklorinis ansamblis "Temela", tik naujajai vadovei Justinai Paulauskienei reikėtų labiau pasigilinti į folklorinių ansamblių programų ir atlikimo specifiką. 

Iš rankdarbių kūrėjų parodos labiausiai įsimintini Reginos Žurauskienės iš Prienų siuvinėti paveikslėliai ir Česės Marijos Simonavičienės iš Šakių popieriaus lankstiniai bei pinti gaminiai. 

Na, o dabar akmuo į kauniečių organizatorių daržą: Kaunas garsėja gražiais, žiūrovų nestokojančiais renginiais, todėl seniai laikas vadovams prisiminti garsią frazę, jog teatras prasideda nuo drabužinės, ir pasižiūrėti į salės kėdes, kurios atrodo taip, lyg ką tik būtų praūžęs uraganas. Juk žiūrovai taip pat nusipelno pagarbos. Taigi, stručio politika čia nelabai tinka. Ir dar. Renginiai turėtų vykti apšviestoje scenoje. 

Šiauliuose buvome paties gražiausio ir labiausiai pavykusio renginio liudininkais. Galime tik įsivaizduoti, kiek laiko prireikė režisieriams, kol taip tiksliai surado ir pritaikė K. Donelaičio "Metų" ištraukas, jungusias visą programą. 

Festivalį-konkursą pradėjo bene stipriausias kolektyvas - Kelmės folkloro ansamblis "Ramočia", savo programą sudaręs iš žemaičių krašto folkloro. Kolektyvas galėtų būti pavyzdžiu visiems folkloro ansambliams. "Būtų mano valia ir tokia galimybė - visas vadoves siųsčiau į kursus pas Valdą Rutkūną", - sakė žiuri narė Marija Liugienė. "Ramočia" parodė visą privalomą programą - bendrą ir vyrų dainas (kažkodėl nebuvo moterų dainos), šokį, visiems labai patikusį pasakojimą. Labai norint galima prikibti prie šokimo. Paskutinėje dainoje pritrūko jėgos baigti frazes - jos "nusmailėdavo". Visgi "Ramočios" klausytis buvo įdomu. 

Jurbarko bandonininkas Svajūnas Birgiolas, nors ir labai jaudinosi, bet visai padoriai sugrojo polką ir valsą. 

Radviliškio "Pasagėlės" moterys dainavo "šviežiau". Ypač gražiai skambėjo paskutinė daina - "Čia mūsų žemė". Matyt, praėjo jaudulys. Na, o labiausiai patinkančią, geriausiai skambančią "užsiskaninti" kolektyvas visada palieka "ant pabaigos". 

Tauragės instrumentinė grupė "Bandonija plius" susigrojusi neblogai, scenoje nesijautė kaip naujokė. 

Šiaulių skaitovės savos kūrybos intermedijoje "Senmergė" nevengė "riebių" žodelių ir balansavo ties vulgarybių riba. 

Šilalės klarnetininkas Karolis Kaminskas pasirinko gražius kūrinėlius, tačiau muzikoje mažoka buvo muzikos, nors atlikta ir švariai. 

Tauragės ansamblis "Lasso" atliko tik savo vadovo kūrinius ir, manome, kad dėl to nukentėjo jų pasirodymas. 

Radviliškio teatras parodė labai ilgą spektaklį. 

Kelmės akordeonininkas Justinas Kasparas kaip visada grojo užtikrintai. 

Pakruojiškė Karolina Kazlauskienė, komisijos manymu, pasirodė kaip subrendusi literatė. To paties rajono retro ansamblis "Varsa" romansų programą atliko padoriai. Repertuaras "nenuvalkiotas", paskutinė daina - padainuota geriausiai. 

Jurbarko liaudiškos muzikos kapela turbūt gražiausiai sugrojo "Lakūnų valsą" - melodiją, kurią groja visi Lietuvos bandonininkai. 

Panevėžio ir Utenos bei Vilniaus ir Alytaus regionų rajonų kolektyvai rinkosi į Panevėžį. 

Panevėžio rajono dramos kolektyvas "Arka" parodė nuotaikingą, neblogai surežisuotą spektaklį. 

Etnografinis ansamblis "Agluona" beveik visas dainas padainavo energingai pritariant akordeonui, tačiau pritrūko etnografinės gyvybės. 

Ukmergės "Smiltelė", išsiskirianti melancholišku dainavimu, tradiciškai atliko nuobodoką repertuarą. Siūlytume pasiieškoti gerų kompozitorių nuotaikingų kūrinių (jų tikrai yra), kad būtų įdomu ir atlikėjams, ir klausytojams. 

Visagino solistės Lidijos Gurovos mokytoją V. Pimpienę reikia pagirti už visada parenkamas puikias dainas. Kiek leido solistės balso galimybės, jas atliko neblogai. Bent jau klausytis buvo įdomu. 

Zarasų vokalinis ansamblis pasirinktas dainas padainavo tvarkingai, tačiau norėtųsi kažko įdomesnio. Malonu buvo klausytis Rokiškio "Nemunėlio". Moterys ir vyrai balsingi, dera. 

Pagerbti, pamylėti visi rankdarbių kūrėjai. Kad ir kukliomis dovanėlėmis apdovanoti, jie liko labai patenkinti. Šaunuoliai panevėžiečiai organizatoriai. 

Labai maloniai nuteikė Varėnos etnografinis ansamblis "Sesulės". Nors ir pritrūko grynesnės tarmės, tačiau scenarijus neblogas. Dainas dainavo natūraliais balsais. Gerai atskleista žodinė tradicija. "Sesulėms" tik labai reiktų naujų drabužėlių. 

Varėnos armonikierius Banadas Urbelionis kaip visada "parodė klasę". 

Kupiškio teatras, nors ir neparodė pačių geriausių Kupiškio teatro tradicijų, bet spektaklis buvo visai neblogas. 

Labai maloniai nustebino neseniai susikūręs ir net nespėjęs "pasikrikštyti" Pasvalio vokalinis ansamblis. Dainavo nuoširdžiai, laisvai. Kūriniai nebanalūs. Todėl ir buvo apdovanoti didžiausia premija. 

Kaip tik to pritrūko Utenos "Diemedžiui". Pasivadinęs skambiu "folklorinio" vardu, bet folkloro komisija čia taip ir neišgirdo. Dainos - nudainuotos, daugiausia vėlyvos. Pagrindinis balsas nenatūralus, visose dainose - tas pats. Todėl dainos atrodo vienodos. Palydinti kiekvieną dainą armonika ir akordeonas, dar jų "pragrojimai" daro visiškai neatpažįstamą žanrą. Viena aišku - tai ne folkloras, nors moterų drabužiai ir nepriekaištingi. 

Labai laukėme Molėtų "Molėtuvkos" ir nenusivylėme. Skoningai parinkta muzika, neblogas scenarijus, artistai laisvai juda. To paties vadovo įkurta Molėtų kapela "Berželis" atrodė prasčiau už teatrą. 

Klaipėdos ir Telšių regionų kolektyvų koncertinė programa vyko labai skoningai papuoštoje scenoje. Dar iki koncerto pradžios fone skambėjo Rolando Kazlo įskaityti K. Donelaičio "Metai". 

Po jaudinančios įžangos, kai LASS literatė Rožė Poškienė skaitė hegzametru parašytas savo eiles, skirtas K. Donelaičiui, į sceną žengė kretingiškiai su nenuilstačiu vadovu Vytautu Kubilinsku. Liaudiškos muzikos kolektyvas "Sodžius", žiuri nuomone, - geriausia šio festivalio kapela. 

Labai norisi pagirti Telšių rajono filialo mišrų ir moterų vokalinius ansamblius, vadovaujamus Virginijos Kontautienės. Taip gerai dainuojančių jų dar nebuvome girdėję. Vyrai taip pat dainavo, bet jiems taip gerai nepavyko. Gražiai programą praturtino skaitovės Aldona Šiaulevičienė ir Elena Citavičienė. 

Prasčiau šiemet sekėsi Klaipėdos rajono meno mėgėjams. Solistai kažkodėl tik po vieną dainą tesudainavo. Ir tą kažkaip neįdomiai. Visi skaitovai skaitė tik S. Varkalio kūrybą. Tai, žinoma, nėra blogai, tačiau įvairumas dar niekam nepakenkė. 

Mažeikių rajono filialui atstovaujanti Liubov Mazgovaja apdovanota stipriu balsu, labai nuoširdžiai traukia rusiškus romansus, tačiau jai tiesiog būtinas instrumentinis pritarimas, be kurio pasirodymas, švelniai tariant, truputį keistas. Mišrus vokalinis ansamblis "Žemaitele" bei to paties pavadinimo liaudiškos muzikos kapela tvarkingai atliko kūrinius, tačiau didesnio įspūdžio nepaliko. 

Skuodo mišrus vokalinis ansamblis tarp atliekamų dainų vykusiai įpynė skaitovės-pasakorės Augenijos Strakšienės skaitomas savas eiles. Gaila, bet ansamblį esame girdėję dainuojantį geriau. 

Koncertinę programą baigė ugningosios vadovės Aldonos Smagurienės vadovaujami kolektyvai iš Plungės. Vis tik reikia pripažinti, jog prieš dvejus metus tos ugnies buvo kur kas daugiau. 

Tai tokios komisijos mintys, pasibaigus LASS meno mėgėjų raiškos ir kūrybos festivaliui-konkursui.