RENGINIAI

Juozas BARTKUS

NIEKADA NEUŽMIRŠTAS

Vis menasi mąslūs Valentino Vytauto Toločkos žodžiai: "Ši Kauno mokykla yra šventos vietos ir švento laiko traukos centras." 

O 2014 metų birželio 5 dieną šioje šventoje vietoje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės savanoriui, lietuvių žemių gynėjui, Lietuvos aklųjų sąjūdžio pradininkui, lietuviškos brailio abėcėlės kūrėjui, kurčiųjų interesų gynėjui - Pranui Dauniui. Šis paminklas - tai istorinės atminties ženklas, garbi likimo draugų padėka. 

Brailio raštu rašytais ir neregio jaunuolio Karolio Kaminsko paskaitytais posmais prasidėjo paminklo atidarymo iškilmės: 

Tu sugrįžai ir vėl pas mus iš praeities klajonių 

Kam buvai, esi brangus, garbusis savanori, 

Tu šviesą neregiams davei, visų aklųjų Tėve, 

Rašyti mokei, pats rašei, daug dirbai, netingėjai. 

Buvo pasakyta daug gražių ir gerų kalbų. Prano Daunio fondo prezidentui, monsinjorui Juozapui Antanavičiui įteiktos Kauno mero Andriaus Kupčinsko ir Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos. Skambant kanklių muzikai, monsinjoras J. Antanavičius, krašto apsaugos viceministras Marijus Velička ir Kauno miesto savivaldybės atstovai atidengė paminklą. Ceremonijos moderatorius V. Kaminskas šį paminklą taip apibūdino: "Štai toks buvo Pranas Daunys - patyręs daug sunkių gyvenimo išbandymų, tačiau niekada nepalūžęs, visada tvirtas, visada energingas, žvalus ir pasitempęs." 

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, šventindamas paminklą, jautriai ir taikliai apibūdindamas garbųjį savanorį, kalbėjo: "Brangieji, užfiksavau keletą minčių, kurias pasakė kalbėjusieji. Pirmoji, kad Pranas patyrė daug vargo, - tai akivaizdus faktas. Kita mintis - kad Pranas Daunys buvo neregys. Man atrodo, kad tai buvo labai gerai regintis vyras, lietuvis. Tikrieji neregiai tie, kurie yra savanaudžiai, - jie mato tik save. Jie mąsto, kad turės daug gėrybių, daug kitokių dalykų, kurios žmogų žemėje padaro tarsi laimingą. Regintis yra tas, kuris moka save dalinti kitiems. Ir kaip tik todėl Daunys buvo geriau regintis nei daugelis kitų. Jo gyvenime buvo tikrosios vertybės - tai meilė Dievui, meilė Tėvynei. Ir ant šitų pamatų stovėdamas, jis sugebėjo net ir tą vargą, kurį apvaizda skyrė, paversti didele dovana lietuviams. Ypač tiems, kurie vargsta, kurie fiziškai akli. Mes juo didžiuojamės, ir aš manau: tie, kurie čia ateis, kurie pamatys šį iš bronzos iškaltą vyrą, galės susimąstyti, ko reikia gyvenime, kad būtum tvirtas ir naudingas daugeliui. Dieve, palaimink šį paminklą, kad kiekvienas, kuris į jį žvelgs, nestokotų pasiaukojimo, meilės ir noro aukotis savo Tėvynei." 

Šaulių sąjungos garbės kuopa pagerbė šį paminklą - nuaidėjo trys salvės, o monsinjoras Juozapas Antanavičius pastebėjo: "Labai simboliška, kad šį paminklą pašventino taip pat Lietuvos laisvės kovotojas - arkivyskupas Sigitas Tamkevičius." 

1992 m. įkurto Katalikiškojo Prano Daunio fondo pastangomis išleisti P. Daunio raštai, daktaro Valentino Vytauto Toločkos sudaryta knyga "Skleidęs šviesą tamsoje", 2000-aisiais pastatytas ir pašventintas koplytstulpis P. Daunio gimtinėje Paneveržio kaime. O birželio 5-oji - paminklo atidengimas - kulminacija.