NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

DEŠIMTMETIS EUROPOS SĄJUNGOJE


Gegužės pradžioje suėjo dešimt metų nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžios. Sukaktis iškilmingai paminėta LR Seime, apie ją rašė žiniasklaida. 

Nuomonių, mintijimų, ką laimėjome ir ką praradome įstodami į ES, buvo, yra ir bus įvairių. Pesimistas ar šiaip niurneklis čia būtinai pasakys, kad niekas toje mūsų Lietuvėlėje nepasikeitė, kad iš vienos - Sovietų sąjungos - patekome į kitą - Europos Sąjungą - ir kad Briuselio biurokratizmas daugelį kartų didesnis už Maskvos biurokratizmą. Dėl biurokratizmo nesiginčysime, nes čia teisybės gal ir esama. Tiktai nederėtų pamiršti fakto, kad prieš trisdešimt ar penkiasdešimt metų biurokratizmo pasaulyje apskritai buvo mažiau: daugelis potencialių biurokratų stovėjo prie staklių ar dirbo kitą tiesiogiai su tokia veikla nesusijusį darbą, nebuvo nei kompiuterių, nei informacinių technologijų, akimirksniu štampuojančių, pumpuojančių ir perpumpuojančių didžiausius dokumentų, reglamentų ir ataskaitų kiekius. Na, o nuomonės apie dviejų - buvusios ir esamos - sąjungų panašumą vargu ar turi bent grūdą tiesos. ES be pėdsako kai kada dingsta koks milijonas kitas eurų, SSRS be ženklo pradingdavo milijonai gyventojų! ES, atskiras jos nares nuolat purto finansinės krizės, skandalai, SSRS jokių krizių nebuvo, nes pažangiausioje pasaulyje valstybėje jų apskritai negali būti. O kam atrodo kitaip - tie arba liaudies priešai, arba ne visai sveikos psichikos individai ir tokius reikia arba perauklėti, arba gydyti. Taip, dalis tautiečių, įstojus į ES, eina lažą Anglijos "dvaruose" ir jų šeimininkams kuria pridedamąją vertę, tačiau apsidairykime aplink ir patys sau pripažinkime, kiek jaunų gabių lietuvių mokosi Jungtinės Karalystės universitetuose? Kiek studentų dalyvauja įvairiose mainų programose ir bent pusmetį ar metus mokslo, patirties semiasi Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje? 

Kritikuoti ES tapo lyg ir gero tono reikalavimu. Kairieji kritikuoja dėl globalizacijos, dešinieji - dėl tradicinių vertybių griovimo, patriotai - dėl etninių skirtumų naikinimo ir gresiančio niveliavimosi. Taigi, užuot giedoję ditirambus, į ES darželį bent dėl gero tono turėtume įmesti ir mes vieną kitą akmenuką. Nedarysime nei viena, nei kita, o į ES ir jos teikiamas galimybes pasižiūrėsime pačiu pragmatiškiausiu žvilgsniu - ką, kiek ir už kiek iš ES yra gavusi ar gauna Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) ir kitos jai artimos organizacijos. 

Mūsų žiniomis, yra du ES finansuojami projektai, kuriuos vykdė arba vykdo LASS, ir vienas, kurį vykdo Lietuvos aklųjų sporto federacijos Vilniaus miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubas "Šaltinis". Vienas projektas jau baigėsi, jį 2009-2012 metais vykdė VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras. 2010 m. antrajame "Mūsų žodžio" numeryje skaitome (tekstas vietomis trumpinamas): "Sausio 14 dieną Vilniuje pristatytas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas "Pagalba akluosius ir silpnaregius prižiūrintiems darbingo amžiaus asmenims". Projektą parengė ir vykdo VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras su partneriais. Trukmė - treji metai, biudžetas - truputį daugiau nei 1 mln. 600 tūkst. litų. Beveik trys ketvirtadaliai projektui reikalingų lėšų bus gauta iš Europos socialinio fondo (1 mln. 186 tūkst.), kitas ketvirtadalis - iš valstybės biudžeto (416 tūkst. litų). Kaip liudija pavadinimas, projektas labiau skirtas ne patiems neįgaliesiems, nors, kaip matysime, socialinės paslaugos bus teikiamos ir jiems, bet šiuos žmones globojantiems ir slaugantiems šeimos nariams. Pirmiausia, neturintiems darbo, bet norintiems jį turėti. Taip pat dirbantiems šeimos nariams, dėl neįgalaus žmogaus globos ar priežiūros turintiems sunkumų vykdant darbo įsipareigojimus. Iš viso pagalbą į namus projekto metu turėtų gauti 280, o užimtumo centruose - 120 asmenų. Numatyta, kad bus konsultuojami, mokomi kompiuterinio raštingumo pradmenų 77 neįgaliųjų šeimų nariai. Sausio 25 d. Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre prasidėjo kompiuterinio raštingumo kursai pirmiesiems projekto dalyviams. Kursų trukmė - šešios dienos. Darbo su kompiuteriu įgūdžių mokėsi dvi grupės po dešimt žmonių." 

2012 m. kovo mėn. LASS respublikinis centras pradėjo vykdyti ES finansuojamą projektą "Neregys kelyje į darbo rinką (plačiau žr. A. Jozėnaitės to paties pavadinimo straipsnį 2012 m. "M.Ž." Nr.5). Projekto tikslas - regos neįgaliųjų integracija į darbo rinką, specialių žinių bei įgūdžių, didinančių jų galimybes įsidarbinti, suteikimas. Projekto biudžetas - 1 mln. 58 tūkst. Lt. Pabaiga - šių metų rudenį. Taigi tada geriau ir tiksliau galėsime įvertinti jo rezultatus. Šiame straipsnyje skaitome: "80 aklųjų ir silpnaregių iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kelmės, Mažeikių ir Vilniaus (po 10 - iš kiekvieno) dvejus su puse metų dalyvaus kompleksiniuose mokymuose, kurių tikslas - gerinti socialinius bei darbo įgūdžius. Kadangi Lietuvoje labai trūksta kompiuterinio raštingumo specialistų darbui su neregiais, laikantis projekto, bus parengti 8 kompiuterinio raštingumo lektoriai, kurie vėliau bus įdarbinti ir individualiai mokys akluosius ir silpnaregius, dalyvaujančius šiame projekte. Šiam tikslui bus įsigyti 8 nešiojamieji kompiuteriai su visa neregiams mokyti būtina programine įranga. Be to, įvairiai kitokiai veiklai vykdyti bus įsigyta ir kitų specialių priemonių. Darbui su tiksline grupe, su anksčiau minėtais 80 aklųjų ir silpnaregių šiuo metu jau įdarbinti 7 LASS sistemoje dirbantys socialiniai darbuotojai." 

Tai, kad galės vykdyti įvairius projektus, gauti jiems finansavimą, LASS žinojo jau Lietuvai stojant į ES. Be abejo, viena yra žinoti ir šiek tiek kita - pasinaudoti! Praėjusiais metais ypač malonią staigmeną savo klubo nariams ir visiems sporto entuziastams pateikė sporto klubas "Šaltinis". Pernai "Šaltinis" pradėjo vykdyti ES finansuojamą projektą "Bendradarbiavimas prie sienų". Projekto tikslas - bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis (Baltarusija, Estija, Latvija) vystyti aklųjų ir silpnaregių sportinę veiklą, keistis šios srities specialistų patirtimi, perduoti tai, ką geriausio yra pasiekę ugdydami neregių sportinį meistriškumą. Projekto trukmė - 18 mėnesių, biudžetas - beveik 200 tūkst. eurų. "Šaltinis" šiuo projektu savo klubo (ir ne tik savo) nariams suteikė galimybę dalyvauti sporto treniruočių stovyklose, varžybose, pasigerino savo materialią bazę. Tačiau bene svarbiausia - paneigė tam tikrus apie ES finansuojamus projektus sklandančius mitus. Vienas jų - ne, tai ne mums! Ypač jeigu tie "mes" - nedidelė smulki organizacija ar koks mažai kam žinomas sporto klubas. ES projektai iš tikrųjų dažnai būna skirti stambiems žaidėjams, bet, kaip rodo šis pavyzdys, "smulkios žuvys" čia irgi turi ką veikti. Ypač jeigu tos "smulkios žuvys" turi sukaupusios patirties, žino, kaip ir su kuo ja galėtų pasidalinti. 

"Šaltinio" sporto klubo pirmininkas Raimundas Šimkus: "2011 metais nutarėme, kad reikėtų rašyti kaimyninių šalių partnerystės ir bendradarbiavimo projektą. Būtina sąlyga, kad būtų partneriai iš Baltarusijos, dar pageidautina - iš Latvijos. Su baltarusiais turėjome ryšius dar nuo tarybinių laikų, todėl juos sudominti nebuvo sunku. Startavome praėjusių metų sausio mėn. Pirmasis renginys - jaunimo vasaros stovykla. Vyko poilsiavietėje "Zelva" 10 dienų, dalyvavo po 20 vaikų ir jaunuolių iš Lietuvos ir Baltarusijos. Praėjusių metų birželio mėn. taip pat vyko "Šaltinio" keturių sporto šakų žaidynės: rungėsi plaukikai, dziudo imtynininkai, šachmatininkai ir golbolo komandos. Žaidynėse dalyvavo daugiau nei 100 žmonių iš Lietuvos ir Baltarusijos. Įdomu tai, kad patys baltarusiai sakė, jog jų šachmatininkai per pastaruosius 10-15 metų turėjo pirmą galimybę žaisti užsienyje. Kai kurie pirmą kartą darėsi užsienietiškus pasus. Praėjusią vasarą vyko dar dvi mokomosios treniruočių stovyklos: Ignalinoje - golbolo, Anykščiuose - plaukimo. Rudenį Vilniuje vyko plaukimo seminaras šios srities treneriams. Čia patirtį perdavė baltarusiai. Baltarusių rezultatai daug geresni nei lietuvių, jų treneriai turi daugiau patirties, kaip ugdyti didelio meistriškumo sportininkus. Šių metų gegužės viduryje Vitebske vyko seminaras, skirtas golbolo teisėjams. Čia jau mūsų teisėjai yra pasiekę geresnio profesinio meistriškumo: turime žmonių, teisėjavusių net parolimpinėse žaidynėse. Nuolat teisėjaujame Europos, pasaulio čempionatuose. Gegužės pabaigoje mūsų šachmatininkai vyko į Gardiną. Dar laukia atviras Baltarusijos čempionatas. Tiek mes, tiek baltarusiai turėjome galimybę pasigerinti savo infrastruktūrą: "Šaltinio" sporto salėje pasikabinome kokybišką elektroninę lentą, įsigijome stacionarią garso aparatūrą. Todėl dabar savo salėje galime organizuoti aukščiausio lygio tarptautines varžybas. Plaukimo baseine, atsižvelgdami į tarptautinius reikalavimus, pakeitėme skiriamuosius takelius, įsigijome aprangą golbolo žaidėjams, sportinius treningus klubo nariams, pasigaminome ir pastatėme šoudauno stalą." 

Lietuva pradėjo antrą narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Nacionalinė jos neregių organizacija artėja prie savo devyniasdešimtmečio, o kartu - ir prie šimtmečio. Įvairiais laikotarpiais skirtingomis ekonominėmis sąlygomis mokėjome ir sugebėjome pasiimti tai, kas geriausia ir naudingiausia neregiui. Norėtųsi tikėtis, kad antrasis ES narystės dešimtmetis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai bus dar palankesnis ir sėkmingesnis nei pirmasis. Žinoma, visokiais palinkėjimais, gražiais žodžiais ir skambiomis frazėmis motušės Europos nei įtikinsi, nei sugraudinsi! Briuselio biurokratų kalba sausa, konkreti ir dalykiška: paraiškos, priemonės, projektai ir pan. Ne visai ji įprasta prie visokių rūtelių ir žirgelių pratusiai poetiškai lietuvio klausai, bet kitos išeities turbūt neturime. Jeigu norime gyventi Europoje ir europietiškai, reikės išmokti pildyti paraiškas, rašyti projektus, įžvelgti galimybes ar laisvas nišas anksčiau, nei tai padarys kaimynai ar kitos konkuruojančios organizacijos. Kitas klausimas, kad tokiai veiklai reikia ruoštis tiek respublikiniu, tiek ir regioniniu lygiu, rengti žmones, lavinti jų profesinį (biurokratinį) įžvalgumą ir meistriškumą. Iki šiol, pripažinkime, ši veikla buvo labiau mėgėjiška nei nuosekli ir metodiška. Kitaip sakant, tam tikri "paauglystės" ieškojimai. Bet kiekviena sveika paauglystė anksčiau ar vėliau baigiasi, tampa branda, ne tik ieškančia, bet ir žinančia, ko ir kur geriausia ieškoti. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]