NAUDINGA ŽINOTI

REKOMENDACIJOS SVETAINIŲ SAVININKAMS

"Net 60 proc. žmonių nuolatos, t.y. kiekvieną dieną, siekia informacijos naudodamiesi internetu. Tačiau vos trečdalis viešųjų tinklalapių yra pritaikyti gauti informaciją lengvai, t.y. suprantama forma, lengvai pateikiamais būdais. Todėl didelė dalis piliečių, tarp jų ir žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės, yra atsidūrę informacijos užribyje (...). Interneto prieinamumą reglamentuoja eilė ES dokumentų: 1) 2006 m. Rygos ministrų deklaracija, kuria Europos šalys įsipareigojo užtikrinti visų viešųjų tinklalapių prieinamumą iki 2010 metų; 2) Europos skaitmeninė darbotvarkė, kuria užsibrėžta interneto prieinamumą visiems pasiekti iki 2015 metų; 3) Europos strategija dėl negalios 2010-2020; 4) JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią ES ratifikavo 2011 metais ir kurioje aplinkos (fizinės bei informacinės) prieinamumas yra vienas iš bendrųjų įsipareigojimų." (cituojama iš Lietuvos neįgaliųjų forumo svetainės www.lnf.lt.) 

Nepaisant šių deklaracijų, strategijų, konvencijų ir kitų panašaus pobūdžio dokumentų, nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse situacija dėl interneto prieinamumo, ypač viešojo sektoriaus paslaugų, nėra gera. Apie būtinybę interneto svetaines labiau pritaikyti neįgaliųjų reikmėms ne kartą dėmesį atkreipęs yra Europos neįgaliųjų forumas (ENF), atskiros neįgaliųjų organizacijos. Negalima tvirtinti, kad nėra permainų, bet vis tiek daugelis neįgaliųjų nuolat jaučiasi jeigu ne anapus skaitmeninės atskirties, tai bent jau informacinės visuomenės provincijoje. Jeigu viešojo elektroninių paslaugų sektoriaus tinklalapį neregio ekrano skaitymo programa dar perskaito, tai, kai reikia užpildyti kokią mokesčių deklaraciją, užsisakyti norimą pažymą ar paslaugą, ji pasiklysta paveikslėlių, grafikų, animacijų voratinklyje. Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF), bendradarbiaudamas su Latvijos skėtine žmonių su negalia organizacija SUSTENTO ir Švedijos lengvai skaitomos kalbos centru, parengė bendro pobūdžio rekomendacijas viešojo e.paslaugų sektoriaus teikėjams, kurios padėtų tobulinti esamus, kurti naujus tinklalapius ar e.paslaugų paketus, padėtų atsižvelgti į žmonių su negalia ir vyresnio amžiaus žmonių reikmes ir naudojimosi juose pateikiama informacija specifiką. Rekomendacijas rasite Lietuvos neįgaliųjų forumo tinklalapyje PDF formatu. 

LNF projektų vadovė Lina Gulbinė, paprašyta pasidalinti mintimis, kodėl tokių rekomendacijų apskritai reikėjo ir kaip jos buvo rengiamos, sakė: "Lietuvos neįgaliųjų forumas yra Europos neįgaliųjų forumo narys, todėl savo veikloje siekiame tų pačių ar labai panašių tikslų kaip ir ENF. ENF įvairių ES institucijų dėmesį į šią problemą yra atkreipęs ne kartą. Interneto svetainių prieinamumas aktualiausias turbūt žmonėms su regėjimo negalia, bet su šia problema nuolat susiduria ir kitas negalias - klausos, judėjimo, pažinimo - turintys žmonės. Taigi reikalas parengti tokio pobūdžio rekomendacijas brendo jau seniai. Projekto metu vyko Latvijos ir Lietuvos partnerių deleguotų dalyvių kursai apie interneto tinklalapių prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus. Juos suorganizavo Švedijos lengvai skaitomos kalbos centras. Tik po šių kursų buvo parengtos rekomendacijos, į kurias siūlome atsižvelgti viešųjų e. paslaugų teikėjams kuriant ir tobulinant savo tinklalapius bei teikiant e. paslaugas. Vertinant plačiąja prasme, siūlymų ar reikalavimų, kaip kurti neįgaliesiems prieinamas interneto svetaines, yra, pavyzdžiui, konsorciumo W3C pateikiamos taisyklės, tačiau beveik be išimties visos jos skirtos programuotojams, kitiems informacinių technologijų specialistams, kitaip sakant, profesionalams. Mūsų tikslas buvo kitoks: kad apie svetainių prieinamumą visoms gyventojų grupėms išmanytų ne tik programuotojai, bet ir užsakovai bei savininkai, kad, užsakę sukurti naują svetainę, patys keltų tam tikrus reikalavimus. Tai ir būtų didžiausias skirtumas, kuo mūsų pateiktos rekomendacijos skiriasi nuo ankstesniųjų. Rekomendacijas išplatinome elektroninių valdžios vartų kūrėjams, viešojo sektoriaus e. paslaugų teikėjams. Įteikėme ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LR susisiekimo ministerijos. Taigi viešojo sektoriaus e. paslaugų teikėjai apie jas žino. Koks bus grįžtamasis ryšys, kol kas pasakyti dar nelengva. Operatyviai į mūsų pastabas sureagavo tik SEB bankas. Tačiau nemažai e. paslaugų teikėjų viešai pripažino, kad jų svetainės dar nėra visiškai pritaikytos neįgaliesiems. Taigi problema neignoruojama, pripažįstama, todėl galime tikėtis, kad ji bus sprendžiama." 

Neperrašinėsime ir neperpasakosime pačių rekomendacijų, nes kiekvienas norintis jas gali parsisiųsti iš anksčiau minėtos LNF svetainės - ir pats pasiskaityti, ir kitiems rekomenduoti. Pacituosime tik dvi nedideles ištraukas, nusakančias ne tik naujųjų rekomendacijų pobūdį, bet ir apskritai neįgalaus žmogaus vietą informacinėje visuomenėje bei santykį su ja. 

"Negalia nėra atskira tikslinė grupė, kalbant apie informacijos prieinamumą. Žmonių su negalia sutinkama kiekvienoje iš tikslinių grupių, kurioms gali būti reikalingos tam tikros priemonės informacijos prieinamumui bei pasinaudojimui ja padidinti. Vakarų ir Šiaurės Europos šalių patirtis, siekiant padidinti informacijos prieinamumą, bei tyrimai šioje srityje atskleidžia, kad 10 žmonių iš 100 reikia specialių prieinamumą užtikrinančių priemonių; 40 žmonių dėl to tampa lengviau pasiekti informaciją ir ja pasinaudoti; o 100 žmonių dėl to yra paprasta ir patogu susirasti informaciją, perskaityti ir ja pasinaudoti." 

"Šiuolaikinėje arba žinių visuomenėje ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir taikymas, o šias galimybes ribojančiu veiksniu - neprieinama informacinė aplinka, turimų žinių nepakankamas kiekis." 

Parengė Andrius VAINORAS