SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

"AR MĖGSTATE BRAMSĄ?"


Šio straipsnio, kuriame norėčiau pasidalinti tarptautinės konferencijos, vykusios Sankt Peterburgo aklųjų bibliotekoje (SPAB), įspūdžiais pavadinimas, pasiskolintas iš Fransuazos Sagan romano, neatsitiktinis. Juo norėta pabrėžti muzikos ir Prancūzijos aspektus. 

Konferencija "Adaptuojamosios technologijos kultūros įstaigose kaip priemonė regėjimo neįgaliesiems įtraukti į muzikinę veiklą" buvo skirta regos negalią turinčių žmonių ir muzikos temoms. Sankt Peterburgo valstybinė aklųjų biblioteka palaiko glaudžius ryšius su Prancūzijos kolegomis, Prancūzų institutu prie Generalinio Prancūzijos konsulato. Šioje konferencijoje taip pat svečiavosi ir pranešimą skaitė Prancūzijos nacionalinės aklųjų ir silpnaregių sąjungos narys Gi Latrėjus. 

Sankt Peterburgo reljefinis maketasRenginio pradžioje SPAB direktorė pedagogikos mokslų kandidatė Olga Ustinova paminėjo, kad jų bibliotekos, kurios pagrindinis vaidmuo - ne tik regos, bet ir kitą negalią turinčių žmonių sociokultūrinė reabilitacija, organizuojamos konferencijos visada būna tarpdisciplininio pobūdžio. Taip pat ir šios konferencijos organizatoriai sutelkė įvairių sričių specialistus ir mokslininkus: muzikos pedagogus, menotyrininkus, psichologus, bibliotekininkus ir verslo atstovus. Konferencijos tematika buvo plati: nuo sutrikusios regos vaikų muzikinio lavinimo iki šiuolaikinių technologijų, padedančių konvertuoti natas į brailio raštą. 

Konferencija prasidėjo poleminiu ir daug diskusijų sukėlusiu Rusijos valstybinio pedagoginio A. Gerceno universiteto prorektoriaus, pedagogikos mokslų daktaro Vitalijaus Kantoro pranešimu. Autorius teigė, kad šiuo metu egzistuojančios meno priartinimo regos neįgaliesiems priemonės paverčia meno kūrinį paprastu objektu, tai yra aklajam reljefinėmis iliustracijomis, maketais perteikiamas tik informacinis, bet ne estetinis turinys. Iš skulptūros maketo aklasis gali suvokti, kokie objektai pavaizduoti, tačiau skulptoriui svarbus ir rakursas, ir fonas, ir apšvietimas. Pranešėjo nuomone, muzika yra vienintelis menas, kurį regos negalią turintis žmogus gali adekvačiai suvokti. Po pranešimo kilo iš tikrųjų didelė diskusija. Autorius pabrėžė, kad jis neneigia šiuo metu vykstančių meno priartinimo akliesiems krypčių ir jų rezultatų. Atvirkščiai - būtų puiku, kad akliesiems būtų prieinamas ne tik menas, bet ir, pavyzdžiui, futbolo rungtynės. Akivaizdu, kad vizualinės informacijos prieinamumo srityse dar yra daug erdvės tobulėti. 

Gi Latrėjus pranešime "Luji Brailio sukurtas natų raštas" atskleidė, kaip sudėtinga užrašyti muziką brailio raštu, kadangi šis raštas yra linijinis (jo skaitymas - taip pat), o linijiniu būdu užrašyta partitūra užima daug vietos. Sudėtinga brailio raštu natų leidinių leidyba ir todėl, kad muzikos kūriniai suskirstomi į frazes, o kiekviena frazė turi apimti visą fragmentą - kaip ir literatūros tekste negalima dėti taško sakinio viduryje. Šiuolaikinei muzikai užrašyti jau reikia ir specialių ženklų, kurių nėra brailio sistemoje. Partitūros brailio raštu leidžiamos įvairiems instrumentams, kuriais groja neregiai muzikantai. Daug neregių muzikantų ne tik moko muzikos, bet ir, pavyzdžiui, dirba varjetė. Natas brailio raštu leidžia specialios leidyklos, Prancūzijoje yra visa partitūrų brailio raštu biblioteka. "Aš skaitau partitūras, kaip regintis, tik kitokiu būdu", - sakė muzikos pedagogas G. Latrėjus. 

Beje, Gi Latrėjus visur keliauja su šunimi vedliu, vardu Eleven. Savo šuneliui, karališkajam pudeliui Džesiui, atlydėjusiam ją į Sankt Peterburgą, padėkojo ir viešnia iš Čekijos, Brno technikos muziejaus Tiflopedagoginės informacijos dokumentacijos skyriaus vedėja Eliška Gluši. Šie puikiai išdresuoti žavūs palydovai traukė visų konferencijos dalyvių dėmesį. 

Eliška savo pranešime kalbėjo apie situacijas, kai neregiai mokytojai moko reginčius mokinius ir atvirkščiai - kai regintys pedagogai dirba su neregiais vaikais. Tuomet prireikia to paties kūrinio natų dviejų variantų - reginčiųjų ir brailio raštu. Taip pat pademonstravo įdomių ir retų eksponatų nuotraukas: 1875 m. išleistą partitūrą vargonams brailio raštu, laiptuotą figūrą (modelį), kuri skirta mažiems neregintiems vaikams padėti suvokti garso aukštumą, tonus ir pustonius. 

Įdomus buvo pranešimas apie šokius, kurie padeda regos negalią turintiems žmonėms geriau integruotis į visuomenę. Besimokydami šokti, aklieji pozomis, gestais, mimika ima perteikti emocijas. Tai tarsi speciali kalba, kurios išmokstama, pradedant nuo paprastų ritminių judesių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aklieji, kurie yra mokęsi šokti, geriau orientuojasi erdvėje. Šio pranešimo autoriai teigia: visi mes, pradėję mokytis vaikščioti, griuvinėjome, o paskui įgijome įgūdžių ir išdrąsėjome. Todėl erdvinis lavinimas regos negalią turintiems žmonėms yra labai reikalingas ir svarbus. 

Sankt Peterburgo valstybinės bibliotekos tiflologijos skyriuje LAB direktorė R. JanuševičienėKonferencijoje dalyvavo, skaitė pranešimus ir jų klausėsi daug įvairaus amžiaus neregių. Neįmanoma neatkreipti dėmesio į tai, kokie aktyvūs, bet kartu ir orūs, pasitikintys savimi, drąsiai užduodantys klausimus ir taikliai, trumpai juos pateikiantys yra sutrikusios regos žmonės. Savo požiūrius jie gynė argumentuodami, nesiremdami vien emocijomis. Tarp išskirtinių pranešėjų norėtųsi paminėti Aleksejų Voronovą, A. Gerceno universiteto muzikos fakulteto asistentą ir doktorantą. Jis nuo vaikystės svajojo dirbti radijuje, pavyzdžiui, skaityti žinias. Tačiau visi jam sakė, kad tai neįmanoma, nes tekstus jam reikėtų ruošti brailio raštu, būtų ir daugiau problemų. Bet, pradėjęs dirbti informacijos technologijų (IT) srityje, jaučiasi iš dalies realizavęs svajonę. Šiuo metu rašo disertaciją, yra sukūręs IT naudojimo metodiką akliesiems, o laisvalaikiu užsiima ir didžėjaus veikla. 

Daugelyje pranešimų muzikos pedagogai pasakojo apie interaktyvius mokymo metodus, žaidimus-užduotis, naudojamus pamokose, taip pat apie suaugusių neregių muzikos mokymo metodiką. Bibliotekininkai kalbėjo apie brailio raštu natų fondų komplektavimo ir saugojimo problemas, kūrybiškus bibliotekų projektus, susijusius su regos negalią turinčių skaitytojų muzikiniu lavinimu. 

Leipcigo aklųjų bibliotekos atstovas, menotyros mokslų daktaras Feliksas Purtovas pristatė savo biblioteką, kaip vienintelę Vokietijoje brailio raštu natų leidėją. Ši viena seniausių aklųjų bibliotekų pasaulyje natas leidžia ne tik savo šalies poreikiams, bet ir užsakovams iš viso pasaulio. Bibliotekoje yra sukurta programa, kuri leidžia dirbti su visais balsais (visomis kūrinio partijomis) vienu metu, o jei reikia - su kiekvienu atskirai. Egzistuoja ir programa brailio raštu natų korektūroms skaityti. 

Rusijoje natas brailio raštu, be Peterburgo ir Maskvos aklųjų bibliotekų, dar leidžia leidykla "Čtenije" ir kai kurie kiti leidėjai. Tačiau labai trūksta vadovėlių, mokymo priemonių, visiškai nėra literatūros pradiniam muzikos mokymui. Turimi fondai, anot pranešėjų, paseno jau net ne 20, o kokiais 50 metų ir greičiau atstumia vaikus, negu traukia mokytis muzikos. Diskusijose buvo išgryninta įvairių institucijų bendradarbiavimo ir pastangų vienijimo, bendrų veiklų būtinybė. Pažymėtina ir tai, kad visa konferencija buvo labai gyva, nuteikianti konstruktyvioms diskusijoms. Nauji bendradarbiavimo ryšiai mezgėsi tiesiog čia ir dabar, iškart po pranešimų buvo susitariama toliau konsultuotis, dalintis patirtimi. 

Paskutinis konferencijos pranešimas - apie aklojo muzikanto paveikslą mene. Demonstruodamas įvairių meno kūrinių reprodukcijas, pranešėjas teigė, kad pavaizduoti paveiksle kurčiąjį būtų labai sudėtinga - reikėtų sukurti specialią socialinę situaciją, kad žiūrovas suvoktų vaizduojamo personažo kurtumą. O aklasis labai dažnai vaizduojamas kaip vienatvės, neteisybės simbolis. Pranešimo autorius išskyrė tam tikras kryptis: socialinė neteisybė (dramatiškas aklojo paveikslas); legenda (aklasis muzikantas dažniausiai vaizduojamas kaip senovės žynys - ilgais žilais plaukais, dažnai - grojantis kanklėmis), šventė (įvairiais instrumentais grojantys neregiai muzikantai kaimo šventėse, miesto rylininkai ir pan.). Pranešime kaip aklojo mene temos pradininkas paminėtas prof. Vytautas Gudonis, kurio kolekcijos dalimi pasinaudota pranešimui parengti. 

Konferencijos programoje buvo ir koncertas, kuriame išgirdome sutrikusios regos muzikantų puikiai atliekamus įvairių kompozitorių kūrinius smuikui, fortepijonui, violončelei, bajanui. Visi muzikantai grojo puikiai, bet kai kurie - tiesiog virtuoziškai. Panašūs koncertai, pavadinti "Muzikos vakarai Strelninskoje" (Strelninskaja gatvėje įsikūręs pagrindinis SPAB pastatas) bibliotekoje vyksta kas savaitę ir yra labai populiarūs. 

Sankt Peterburgo aklųjų biblioteka nuo 2005 metų aktyviai bendradarbiauja su muziejais, rengia tiflokomentarus teatrų vaikų spektakliams, dirba su neregiais literatais, plėtoja tiflologines veiklos kryptis, šiuo metu atidaro vaikų skyrių. Veikia atskiras namudinio abonemento skyrius. Bibliotekos paslaugomis naudojasi 11 tūkstančių mieste ir jo apylinkėse gyvenančių neregių. 

Konferencijos dalyviams suorganizuota ir ekskursija į Oranienbaumą - Suomių įlankos pakrantėje pastatytą nuostabaus grožio rūmų ir parkų ansamblį. 

Konferencija buvo labai įdomi ir naudinga, įgijau daug žinių, kontaktų, įdomios ir vertingos patirties. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]