LASS CENTRO TARYBOJE

 

 


2014 m. vasario 27 d. Vilniuje įvyko antrasis šiais metais LASS centro tarybos posėdis. Jame dalyvavo 11 (iš 14) LASS centro tarybos narių, LASS revizijos komisijos pirmininkas Antanas Mozeris ir kviestiniai asmenys. 

Pirmasis posėdis vyko 2014 m. sausio 17 d. (jis buvo derintas telefonu). LASS centro taryba priėmė sprendimą dėl Respublikinio fondo LASS socialinėms programoms vykdyti lėšų paskirstymo. 2014 m. fondo lėšas (400 tūkst. 150 Lt) planuojama paskirstyti taip: 132 tūkst. Lt skirti LASS narių materialinei paramai, 190 tūkst. Lt - septynių LASS įstaigų (VšĮ LASS respublikinio centro, VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro, VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro, VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro, VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro, VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro, VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro ir VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro) Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programos projektams ir 20 tūkst. Lt ESF projektui "Neregys kelyje į darbo rinką" kofinansuoti, 25 tūkst. Lt panaudoti LASS respublikiniam socialiniam fondui teikiamoms paraiškoms finansuoti, 8 tūkst. Lt skirti LASS XXV suvažiavimui organizuoti, 5 tūkst. Lt knygos, skirtos LASS 90-mečiui, medžiagai rengti ir 20 tūkst. Lt palikti lėšų rezerve. 

Taip pat VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro dalininkų susirinkime LASS atstovauti įgaliojo LASS pirmininko pirmąją pavaduotoją Ramunę Balčikonienę. 

Vasario 27 d. posėdyje VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius informavo apie probleminę situaciją administruojant VšĮ Alytaus bendruomenės užimtumo dienos centrą. Šio centro steigėjai yra trys neįgaliųjų asociacijos: LASS VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras, Lietuvos kurčiųjų draugijos Vilniaus teritorinė valdyba ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos Alytaus skyrius. Problemų kyla dėl centro administravimo - lėšų skirti gali tik Aklųjų sąjunga, kiti du dalininkai teigia neturintys finansinių išteklių. Centro vadovas kas ketverius metus keičiamas rotacijos principu. Šiuo metu centrui vadovauja Lietuvos neįgaliųjų draugijos Alytaus skyriaus skirtas direktorius, tačiau jį skyrusi asociacija neturi galimybių finansiškai prisidėti prie centro administravimo. 

Artėjant LASS XXV ataskaitiniam-rinkiminiam suvažiavimui posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl suvažiavimo sušaukimo. Suvažiavimas vyks 2014 m. gegužės 28-29 dienomis Vilniuje. Remiantis LASS įstatų 37.3 punktu, patvirtinta išankstinė suvažiavimo darbotvarkė: 

1. LASS centro tarybos veiklos ataskaita ir finansinė 2013 metų atskaitomybė, jų svarstymas ir tvirtinimas. 

2. LASS revizijos komisijos 2013 metų ataskaita, jos svarstymas ir tvirtinimas. 

3. LASS pirmininko ir jo pirmojo pavaduotojo rinkimai. 

4. LASS centro tarybos rinkimai. 

5. LASS revizijos komisijos rinkimai. 

6. LASS įstatų naujos redakcijos svarstymas. 

7. LASS veiklos krypčių svarstymas ir tvirtinimas. 

8. Suvažiavimo rezoliucijų, kreipimųsi svarstymas ir tvirtinimas. 

9. Suvažiavimo sprendimų priėmimas. 

Su šiuo sprendimu ir kita aktualia informacija galima susipažinti LASS internetinės svetainės www.lass.lt skiltyje Apie mus / Suvažiavimas / Artimiausias suvažiavimas. 

LASS centro taryba priėmė sprendimą dėl darbo grupės LASS įstatų projektui rengti sudarymo. Su šiuo sprendimu galima susipažinti LASS internetinės svetainės www.lass.lt skiltyje Apie mus / Suvažiavimas / Artimiausias suvažiavimas. 

Tarybos nariai informuoti apie š.m. sausio-vasario mėn. penkiose LASS regioninėse tarybose vykusius pasitarimus. R. Balčikonienė informavo, kad pasitarimuose nebuvo gauta pasiūlymų dėl juridinio statuso LASS filialams suteikimo, keli delegatai turėjo siūlymų dėl LASS įstatų keitimo. Susitikimuose akcentuota regionų aklųjų centrų ir LASS respublikinio centro metodinės pagalbos filialams svarba. Daugiausia kalbėta apie socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdymo problemas. Pažymėta, jog svarbu išsaugoti LASS nepriklausomybę, kadangi savivaldybėse pastebimos tendencijos skirtingoms negalioms atstovaujančias organizacijas sujungti į vieną neįgaliesiems paslaugas teikiantį centrą. Šiauliečiai pasiūlė spręsti klausimą dėl tos pačios elektroninės paslaugų skaičiavimo sistemos sukūrimo, išsakė pastabų dėl fizinės aplinkos pritaikymo. Panevėžyje buvo pasiūlyta LASS strategiją formuoti suvažiavime balsuojant už kiekvieną atskirą temą - artimiausių metų strategija taptų tema, surinkusi daugiausiai balsų. Buvo kalbėta apie neregių vaikų švietimą ir pagalbos jų šeimoms teikimą. Pasitarimuose vyko diskusijos dėl LASS filialų pirmininkų darbo apmokėjimo. Vilniuje kalbėta apie Varėnos ir Druskininkų, Trakų ir Elektrėnų filialų atskyrimą. 

Tarybos nariai informuoti apie 2014 m. vasario 19 d. LASS teisių gynimo ir socialinių reikalų komisijos posėdyje priimtus sprendimus. Šios komisijos posėdyje buvo aktyviai diskutuojama apie socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdymą savivaldybėse. Pažymėta, kad projektų įgyvendinimą sunkina kasmet griežtėjantys reikalavimai, keliami projektų dokumentacijai ir paslaugų gavėjų apskaitai. LASS filialų pirmininkams, dirbantiems projektuose, vis sudėtingiau yra suderinti projektų vykdytojo ir filialo pirmininko, dirbančio visuomeniniais pagrindais, veiklą. Komisijos posėdyje buvo kalbėta apie regėjimo neįgaliųjų, negaunančių paslaugų per projektus, teises į socialinės reabilitacijos paslaugas. VšĮ LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė informavo apie apklausą, buvo bendrauta su LASS nariais, ESF lėšomis finansuojamo projekto "Neregys kelyje į darbo rinką", taip pat su "Žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo" projekto dalyviais. Šios apklausos rezultatai parodė, kad socialinės reabilitacijos paslaugų regėjimo neįgaliesiems tikrai reikia, o aktualių paslaugų spektras labai individualus ir įvairus. Pranešėjos teigimu, LASS nariams mobilumo ir savarankiškumo mokymai yra reikalingesni nei palydovo paslaugos. VšĮ LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Ilona Daučiūnienė informavo, kad apibendrinus filialų pateiktą informaciją apie 2012-2014 m. projektų vykdymą, akivaizdu, kad per socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus kasmet paslaugas gauna vis mažiau LASS narių. 2014 m. daugiau nei pusėje LASS filialų per šiuos projektus paslaugas gaus tik apie 50 proc. šių filialų narių. Yra filialų, kur paslaugas gaus tik 30 proc. narių. Posėdyje buvo kalbėta apie LASS narius, turinčius kompleksinę negalią. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu neregiui su intelekto negalia niekas nenori teikti paslaugų, nutarta bendradarbiauti su Lietuvos sutrikusio intelekto globos bendrija "Viltis" bei skatinti valstybės institucijas ieškoti sprendimų. VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė informavo, kad nuo sausio 20 d. VĮ poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centras dėl restruktūrizacijos sustabdė veiklą ir ligonių priėmimą, jo ateitis kol kas nėra aiški. Apie visus pakeitimus LASS nariai bus informuoti. 

Posėdyje apsvarstytos LASS respublikiniam socialiniam fondui pateiktos projektų paraiškos. Lėšos bus skirtos dviem VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro paraiškoms, VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro koncertų salei renovuoti, VšĮ Kelmės aklųjų ir silpnaregių centro projektui "Kitaip matau supantį pasaulį". Priimtas sprendimas atidėti Lietuvos aklųjų sporto federacijos paraiškos "Golbolo sporto šakos plėtojimas" svarstymą, nes jos paramos klausimą pirmiausia turėtų svarstyti Lietuvos aklųjų sporto federacijos vykdomasis komitetas. Priimtas sprendimas skirti kofinansavimą VšĮ "Brailio spauda" vykdomam Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektui - šio projekto lėšomis leidžiamas žurnalas "Mūsų žodis". 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]