RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

ADVENTO VAINIKĄ PYNĖME KARTU

Visada su džiaugsmu vykstame į Panevėžio aklųjų ir silpnaregių laisvalaikio ir užimtumo centrą, kur metai iš metų kartu piname Advento vainiką. Kauno aklųjų ir silpnaregių centro mėgėjų teatro "Aira" skaitovės kasmet paruošia dvasingų posmų, tinkančių ypatingajam Advento laikotarpiui. Laukimo keliu einant Šventų Kalėdų link labai tiko Just. Marcinkevičiaus, E. Perednytės, D. Teišerskytės, R. Klibavičiaus, A. Kursevičiaus ir A. Jonyno, kurio 90-ąsias gimimo metines minėjome gruodį, posmai. Literatūrinę medžiagą papildė iškilminga muzikinė interpretacija pagal Džiuzepės Verdžio operą "Likimo galia". 

Gruodžio 18 dieną svetingai sutiktos, pavaišintos pietumis, pasukome į jaukią bibliotekos salytę, kurioje ir parodėme Advento programą "Ave". Jautėmės kaip namuose - lankytojai buvo itin dėmesingi, negailėjo gerų padėkos žodžių. 

Šio šviesaus renginio organizatorė Rima Žostautienė labai pasistengė, kad pasijustume laukiamos ir reikalingos. Buvome apdovanotos gyvomis gėlėmis ir asmeninėmis dovanėlėmis, palydėtos pagyrimų, kurie ir jaudino, ir įpareigojo ateičiai. Rima sakė neįsivaizduojanti Adventinio susibūrimo be kauniečių pasirodymo. Ji pasakojo, kad šis vakaras gruodį jau trečiasis. Pasirodo, panevėžiečiai kokiu nors renginiu pamini kiekvieną Advento savaitę. 

Po pasirodymo, kuris, tikimės, padėjo žiūrovams susikaupti, buvome pakviestos į kitą ne mažiau jaukią patalpą, kur mus pradžiugino Kalėdų senelis. Tokio smagaus ir šmaikštaus personažo seniai nematėme ir negirdėjome - kiekvienas buvo prakalbintas, prajuokintas, apdovanotas dovana arba širdingu palinkėjimu, skirtu 2014 -iesiems Žaliojo arklio metams. Pasirodo, patekome į senjorų klubą, kur daug šviesių, kišenėje žodžio neieškančių žmonių, tokių kaip dramos ratelio "Arka" pagrindinių vaidmenų atlikėja Aleksandra Vilkienė. Ji 2012 metais buvo išrinkta senjorų senjore. O 2013 metų senjorų senjorės titulas balsų dauguma atiteko amatų būrelio vadovei Daivai Veblauskienei. 

Ši graži Advento tradicija akivaizdžiai rodo, kad nesame pamiršę savo protėvių išminties, kad gerumas, atjauta ir pagarba kitam žmogui gali papuošti mūsų buitį, o kartais - ir būtį.