GYVENIMO AKTUALIJOS

 

TAIP IR GYVENSIME


Sigitas ArmonasVieni metai baigėsi. Laikas juos apibendrinti, įvertinti. Nors skaičiai dar ne visi aiškūs, tačiau kryptys, tendencijos - aiškios. Prasidėję naujieji dar nespėjo niekuo įpareigoti, todėl apie juos galima kalbėti šiek tiek laisviau. Įvertinti buvusius, pakalbėti apie šių metų planus ir sumanymus maloniai sutiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas. 

 

"Mūsų žodis". Kokie buvo praėję metai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai? Kaip juos galėtumėte apibūdinti? 

Sigitas Armonas. Praėjusius savo bendruomenėje buvome paskelbę Švietimo metais. Todėl specialiai šiai progai skirtuose renginiuose dėmesį skyrėme aklųjų ir silpnaregių švietimui. Paminėjome ir vieno žymiausių mūsų bendruomenės narių, rašytojo ir mūsų organizacijos veikėjo Antano Jonyno devyniasdešimtmetį. Ta proga Vilniuje atidengėme atminimo lentą. 

Praėję metai ypatingais darbais neišsiskyrė: tradiciškai vykdėme Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programą tiek bendruomenių, tiek ir respublikiniu - asociacijų - lygmeniu. Šiemet asociacijoms lėšų skirta šiek tiek daugiau nei 2013 metais. Reikia pasidžiaugti, kad jau treji metai gauname lėšų aklųjų ir silpnaregių socialinės reabilitacijos programai. Tai leidžia kasmet vidutiniškai dvidešimčiai žmonių suteikti socialinės reabilitacijos įgūdžių. 

Svarbu ir tai, kad praėjusiais metais prie Neįgaliųjų reikalų departamento sukurta darbo grupė aklųjų ir silpnaregių socialinės reabilitacijos metmenims ar programos aprašui parengti. Joje mums atstovauja LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė. Yra vilties, kad neregių reabilitacijos reikalais pradės rūpintis valstybė. 

Viena iš praėjusių metų blogybių buvo ta, kad LASS įmonei "Regplasta" reikėjo paskelbti bankrotą. 2012 metais bandėme atgaivinti įmonės veiklą - paskyrėm naują direktorių, tačiau norimo rezultato pasiekti nepavyko. Įmonės skolos pasidarė tokios didelės, kad visuomeninei organizacijai - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai - jos tapo nepakeliamos. Šioje bėdoje gerai yra tik tai, kad iš buvusių 26 įmonės darbuotojų su regos negalia dešimčiai radome naujas darbo vietas. Šiuo metu - bankroto procedūros. Tikimės visiškai atsiskaityti su visais buvusiais įmonės darbuotojais. O gal kas ir kreditoriams liks? Buvusi įmonė 140 tūkst. litų skolinga Kauno aklųjų ir silpnaregių centrui, 40 tūkst. - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Yra ir daugiau kreditorių. 

Tikslesnė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos steigtų įstaigų ir įmonių padėtis paaiškės po kasmečių audito ataskaitų. 

Manau, kad praėję metai nebuvo blogesni nei 2012-ieji. 

"M. Ž." Kaip mūsų organizaciją paveikė socialinių paslaugų neįgaliesiems finansavimas per savivaldybes? 

S. A. Tokia tvarka galioja jau dveji metai. Praėjusiais metais lėšų šiai veiklai gavome šiek tiek daugiau. Bendraudami su savivaldybėmis ir mes įgijome daugiau patirties. Tos patirties yra ir teigiamos, ir neigiamos. Mūsų organizacijos tikslai šiek tiek skiriasi nuo savivaldybių programose keliamų uždavinių ir reikalavimų. Mes stengiamės į veiklą įtraukti visus organizacijos narius, o savivaldybėms įdomesnis nedidelių tikslinių grupių socialinėms paslaugoms gauti formavimas. Artėjančiame mūsų organizacijos suvažiavime planuojame su LASS filialų vadovais kalbėtis apie tai, kokia mūsų laukia ateitis ir kaip turėtume toliau elgtis. 

Šių metų socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėse programos aprašas šiek tiek keitėsi. Jame yra leista administravimo išlaidoms panaudoti 20 proc. teikiamos sąmatos lėšų. Administravimo išlaidų didinimas gali sukelti filialų darbuotojų nepasitenkinimą, nes pinigai atitenka regionų centrams. Kad išvengtume galimų nesutarimų, esame susitarę, kad šiais metais iš LASS respublikinio socialinio fondo po 20 tūkst. litų skirsime regionų aklųjų centrams bei Kauno ir Vilniaus aklųjų ir silpnaregių centrams vykdomai valstybinei programai papildomai finansuoti. 

"M. Ž." Ar savivaldybės į mūsų organizaciją nežiūri kaip į konkurentą socialinių paslaugų teikimo srityje? 

S. A. Nemanau, kad savivaldybės nori sąmoningai proteguoti pačių kurtus socialinių paslaugų centrus ir kitas institucijas. Savaime suprantama, kad savivaldybės nori diktuoti sąlygas. Tačiau 2013 metais ir sutarimą, ir susitarimą radome. Spręstinų klausimų yra, tačiau mes todėl ir esame, kad susitartume. Tik kartais atsiduriame tarp kūjo ir priekalo. Savivaldybių vienokie prioritetai, Neįgaliųjų reikalų departamento - kitokie. O mums reikia tarp jų laviruoti. 

"M. Ž." Ne kartą esate pabrėžęs vidinės komunikacijos svarbą organizacijos veikloje. Kokia ji buvo praėjusiais metais? 

S. A. Komunikaciją padalinčiau į dvi dalis: komunikacija į išorę ir komunikacija organizacijos viduje. Norėdami būti geriau visuomenės matomi 2012 metų pabaigoje pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su viena viešųjų ryšių agentūra. Tikiuosi, kad tai duos vaisių. Vidinei komunikacijai skatinti LASS respublikinis centras stengiasi būti atviras visais klausimais ir galimais būdais skleidžia informaciją apie organizacijos veiklą. Tokį tikslą pasiekti padeda ir žurnalas "Mūsų žodis" bei internetas. Daug žinių LASS nariams ir visuomenei suteikia Lietuvos radijuje Gemutės Padribonienės vedama laida "Arčiau manęs". Manau, kad visi gauna norimą informaciją. Bet apie tai tegu sprendžia mūsų organizacijos nariai. Su LASS pirmininko pirmąja pavaduotoja Ramune Balčikoniene lankėmės pusėje vykusių 48 ataskaitinių rinkiminių susirinkimų. Su įstaigų vadovais bendraujame per visuomeninių LASS tarybų veiklą. 

"M. Ž." Praėję metai buvo Lietuvos aklųjų švietimo metai. Kokios problemos, tendencijos išryškėjo? Kas pasiekta? 

S. A. Didžiausias renginys vyko Lietuvos Respublikos Seime. Čia surengėme Seimo nario Edvardo Žakario globotą tarptautinę konferenciją švietimo klausimais. Joje žmonės iš visos Lietuvos dalijosi patirtimi. Taip pat LASS respublikiniame centre surengėme diskusiją apie integruotai besimokančius akluosius ir silpnaregius. Kalbėta apie tai, kad trūksta vadovėlių, mokymo priemonių integruotai besimokantiems. Švietimas - viena LASS veiklos prioritetinių sričių. Nuo aklųjų ir silpnaregių išsilavinimo priklauso jų ateitis. 

"M. Ž." Kuriais aklaisiais daugiau reikia rūpintis: segreguotai (specialiose mokymo įstaigose) ar integruotai (bendrojo lavinimo įstaigose) besimokančiais? 

S. A. Manau, kad daugiau dėmesio reikia skirti integruotam švietimui, nes čia yra daugiau problemų. Bloga yra tai, kad per didelė tėvų meilė dažnai pakenkia neregių savarankiškumui. Po mokyklos bandydami įsilieti į visuomenės gyvenimą dažnai tokie vaikai patiria kur kas daugiau sunkumų. Neregio asistentu mokykloje turi būti ne tėtis ar mama, o reikiamų žinių turintis specialistas. 

"M. Ž." Per praėjusį rinkiminį suvažiavimą vienas iš pažadų delegatams buvo nauja lietuvių kalbos sintezė. Kaip vyksta naujo lietuvių kalbos sintezatoriaus kūrimas? 

S. A. Rengiant 2013-2019 metų nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlėme lietuviško kalbos sintezatoriaus sukūrimą laikyti viena prioritetinių programos krypčių. Mums buvo pasakyta, kad šio darbo už Lietuvos valstybės biudžeto lėšas padaryti neįmanoma. Esame suskaičiavę, kad sintezatoriui sukurti reikėtų milijono litų. Buvo sutarta, kad pinigų ieškosime Europos Sąjungos struktūriniuose fonduose. Pirmasis šių metų Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Neįgaliųjų reikalų departamento posėdis vyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje. Čia dalyvaujant suinteresuotų institucijų atstovams turėjau galimybę dar kartą iškelti šią mums aktualią problemą. Kol kas šiame kelyje daug kas neaišku. Nuo praėjusios vasaros LASS respublikiniame centre turime technologijomis neregiams besirūpinantį žmogų. Tikiuosi, kad jis nepamirš ir kalbos sintezatoriaus. Reikia paminėti, kad Vilniaus universitete kalbos sintezatorius jau yra kuriamas. Norinčių kurti sintezatorių daugėja. Mes turime stebėti šį procesą ir pasistengti padaryti viską, kad rezultatas atitiktų ir neregių poreikius. Tikslas nėra pamirštas. Manau, kad lietuvišką neregiams tinkamą kalbos sintezatorių turėsime 2016-2017 metais. Jei nestigtų pinigų, sintezatorių turėtume kur kas greičiau. 

"M. Ž." Kokie bus šie metai Lietuvos akliesiems ir silpnaregiams? 

S. A. Jei kalbame apie finansus, tai 2014-ieji bus tokie, kokie buvo praėję. Turiu omenyje ir pateiktų projektų finansavimą, ir ūkinę mūsų organizacijos veiklą. Tikiuosi, kad ir savo įmones išsaugosime. Norėdami produktyviau dirbti ir geriau gyventi, būsime priversti tiek respublikiniu, tiek regioniniu lygiu lėšų veiklai ieškoti Europos struktūriniuose ir kitokiuose fonduose. 

Didžiausias metų įvykis - LASS XXV ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Kadangi rinkiminis, tai entuziazmo ir emocijų bus daugiau. Artėjant suvažiavimui planuojame susitikti su visuomeninėmis tarybomis prie LASS regionų centrų. Į suvažiavimą ataskaitiniuose rinkiminiuose susirinkimuose išrinkti 89 delegatai. 35 delegatai - nauji. Manau, kad tie, kurie kalba apie mūsų organizacijos stagnaciją, nėra teisūs. Į suvažiavimą atvyks daugiau nei trečdalis naujų žmonių. Naujas žmogus - naujas iššūkis. Naujam žmogui pirmiausia turi padėti mūsų organizacija. Tik perėmęs patirtį, įgijęs žinių, jis galės tinkamai atstovauti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Kokias nusibrėšime gaires, taip ir gyvensime artimiausius ketverius metus. 

"M. Ž." Ačiū už atsakymus. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]