IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

DVIKAMIENIS BERŽAS

Šiais metais minime rašytojo visuomenininko Antano Jonyno devyniasdešimtąsias gimimo metines. Nors šis žmogus mus paliko prieš kelis dešimtmečius, bet jo kūrybinis palikimas ir nuveikti darbai žinomi ir nepamiršti iki šiol. Pasirinkęs aktyvaus žmogaus gyvenimo kelią, jis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime, daug nuveikė šalies neregių gerovei. Apie kūrybinę veiklą ir darbą aklųjų organizacijoje poetas kalbėdavo dažnai ir gretino savo gyvenimą su dvikamieniu beržu: vienas kamienas - darbas Aklųjų draugijoje, kitas - rašytojo darbas. Pasak A. Jonyno, tie darbai - "dvyniai beržai, dvi atžalos, kurias išleido vienas kamienas - mano karšta ir nepasotinama meilė gyvenimui. Ir norėdamas aš negalėčiau atplėšti vienos kurios šių atžalų, lemtingai nesužalojęs savo prigimties." 

Prisiminkime svarbesnius šio žmogaus gyvenimo ir veiklos momentus. A. Jonynas gimė 1923 m. gruodžio 14 d. Alytuje. Besimokydamas Alytaus gimnazijos šeštoje klasėje, 1940 m. pavasarį apako nuo sunkios gripo komplikacijos. 1941 m. rudenį atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Gana greitai išmoko brailio raštą, tapo aktyviu moksleiviu. Daug ir nuoširdžiai darbavosi leidžiant instituto auklėtinių laikraštį ir rengiant literatūros popietes. Jose skaitė savo eilėraščius. 1942-1944 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje, 1944-1946 m. studijavo Vilniaus universitete, 1951-1952 m. M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje. 

Po Antrojo pasaulinio karo jam buvo patikėtas atsakingas darbas, reikėjo kurti, gal, tiksliau pasakius, atkurti Lietuvos aklųjų organizacijos veiklą. 1944 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Lietuvos socialinio aprūpinimo liaudies komisariato įgaliotiniu aklųjų organizacijai po karo steigti, o spalio 4 d. - Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro pirmininku. Su bendraminčiais organizavo Lietuvos neregių suvažiavimus, rūpinosi jų buitimi, sociokultūrine ir gamybine veikla. Net trijuose suvažiavimuose buvo išrinktas Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos pirmininku. Neregių bendruomenėje jis buvo labai aktyvus, išsiskyrė išprusimu ir toliaregiškumu, buvo tikras gerų darbų ir idėjų generatorius. Jam rūpėjo viskas: ir aklojo kasdienė buitis, ir švietimas, ir kultūros reikalai. Sumanymus stengdavosi įgyvendinti, nevengdavo atsakomybės, dažnai pats imdavosi naujosios įstaigos vadovo pareigų. 1963 m. buvo įsteigta Lietuvos aklųjų draugijos leidykla - Jonynas tapo pirmuoju jos direktoriumi. Po kelerių metų leidykloje buvo įsteigta nauja tiflologinės literatūros redakcija - Jonynas perėjo jai vadovauti. 

Be darbo neregių organizacijoje, Jonynas aktyviai dalyvavo tuometinės Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Pokario metais pradėjo gausiai kurti ir skelbti savo kūrybą. 1949 metais A. Jonynas priimamas į Rašytojų sąjungos narius. Tai pirmasis Lietuvos neregys, tapęs rašytojų bendrijos nariu. Jis užėmė atsakingas pareigas "Pergalės", "Literatūros ir meno", "Moksleivio" redakcijose. Jo plunksnai priklauso per 20 originalių knygų. Taip pat jis yra keliolikos knygų bendraautoris ar sudarytojas. Jo kūryba buvo vertinama, Jonynas yra gavęs įvairių premijų ir apdovanojimų. Staigi mirtis (1976 m. liepos 5 d.) nutraukė kūrėjo trisdešimt penkerių metų darbą, bet jo kūryba buvo leidžiama ir toliau. 1979 metais "Minties" leidykla išleido A. Jonyno knygą "Žmogiškoji reabilitacija". Joje buvo gvildentos aklųjų reabilitacijos, integracijos ir kitokios neregių gyvenimo realijos aktualios ir mūsų dienomis. Už šią knygą Lietuvos aklųjų draugija A. Jonynui po mirties paskyrė tiflologijos premiją. 2003 m., minint poeto aštuoniasdešimtmetį, jo sūnus Antanas A. Jonynas, irgi poetas, paruošė tėvo eilėraščių rinktinę "Rugsėjo pilnatis". Knygoje naujai nušviečiama autoriaus kūryba, didelę rinktinės dalį sudaro dar niekur neskelbti ir nespausdinti eilėraščiai, parašyti 1943-1945 metais. Tais pačiais, 2003 metais, Lietuvos aklųjų biblioteka išleido proginę dvigubą kompaktinę plokštelę "Antanas Jonynas". Pirmoje plokštelėje skamba autoriaus balsu skaitoma poezija, antrojoje - dainos, sukurtos pagal poeto tekstus. 

Nors rašytojo kūryba vertinama gana įvairiai, kartais prieštaringai ir nevienareikšmiškai, bet net didžiausi kritikai jo nesumenkina, nes Jonyno meninis žodis tikrai įtaigus ir brandus. Svarbiausias šio žmogaus palikimas - knygos ir gausybė straipsnių įvairiomis temomis. Ypač kruopščiai rašytojo palikimas saugomas Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Čia taip pat sukaupta daug garso įrašų, tarp jų ir nemažas pluoštas su paties A. Jonyno balsu. Išlikęs ir dokumentinis filmas apie neramios sielos žmogų. Melodingiems Jonyno posmams daug kompozitorių sukūrė ir tebekuria dainas. Populiariausias ir žinomiausias - "Sentimentalus romansas", kurio atlikimo versijų bei aranžuočių per keturiasdešimt. Liaudyje ši daina dažniausiai vadinama "Aš mylėjau tave tau nežinant". 

A. Jonyno palikimas ir atminimas yra saugomas kruopščiai. Alytuje, tėvų namuose, nuo 1988 m. veikia Antano Jonyno memorialinis muziejus. Vilniuje, Antakalnio gatvėje, prie namo, kur daug metų gyveno poetas su šeima, kabo atminimo lenta. Minint poeto gimimo septyniasdešimtmetį Vilniaus dailės kombinatas pagamino atminimo medalį. Dailininkai A. Dzikaras, A. S. Kliauga, B. Uogintas nutapė rašytojo pomirtinius portretus. 

2013 metais Lietuvos aklųjų biblioteka, pasitikdama A. Jonyno gimimo 90-metį, paruošė virtualią parodą "Dvikamienis beržas". Parodoje - svarbiausi poeto biografijos, kūrybos, veiklos neregių organizacijoje momentai. Pateikta jo kūrybos, taip pat esama nemažai dainų, sukurtų pagal poeto žodžius, nemažai amžininkų prisiminimų, ištraukų iš dokumentinio filmo. Galima pasiklausyti paties poeto balso: jo įskaitytų eilėraščių, pasisakymų Aklųjų draugijos įvairiuose renginiuose, minčių apie gyvenimą ir kūrybą. Mintimis apie poetą pasidalijo ir tiflobibliografas, socialinių mokslų daktaras ir poetas Valentinas Vytautas Toločka, aktorė Gražina Urbonaitė, poetas Algimantas Baltakis, aktorius ir dainų atlikėjas Olegas Ditkovskis ir kiti. Antano Jonyno gyvenimą gražiai papildo ir iliustruoja gausybė archyvinių nuotraukų iš šalies muziejų ir asmeninių archyvų. Kviečiame apsilankyti nuolat veikiančioje virtualioje parodoje "Dvikamienis beržas", adresas - http://www.labiblioteka.lt/jonynas/. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 4 d. - brailio rašto diena (minima nuo 2001 m.). 

Sausio 6 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1924) Mykolas Poznanskas, ilgametis Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos pirmininkas (mirė 2004). 

Sausio 10 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1939) Saulius Plepys, žurnalistas, LASS veikėjas, kelių knygų autorius. 

Sausio 13 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1944) Albertas Mumgaudis, aktyvus LASS narys, ilgametis meno saviveiklininkas Klaipėdoje. 

Sausio 31 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1934) Angelė Narijauskienė (Juškevičiūtė), literatė, buvusi aktyvi LASS narė Kaune (mirė 2013). 

Sausio 31 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1954) Liudvikas Matulis, vienas aktyviausių LASS Širvintų rajono filialo narių.