MUMS RAŠO

Nijolė BARAUSKIENĖ

PASIRINKIMĄ PAKOREGAVO EGZAMINAI

Rašyti paskatino buvusios auklėtinės, prieš rugsėjo 1-ąją, atsiųsta žinutė: "Niekada negalvojau, kad bus taip sunku apsispręsti, kur toliau mokytis." Žinutės tekste įžvelgiau nerimą, abejonę ir nusivylimą. 

Ji, įvertinusi savo gebėjimus, buvo seniai nusprendusi tapti socialinio darbuotojo padėjėja. Gavusi brandos atestatą, pateikė reikiamus dokumentus ugdymo įstaigai, kuri ruošia šios srities darbuotojus. Tačiau mėnesį pasvarsčiusi ir paklausiusi tėvų patarimo, pasirinko arčiau namų esančią ugdymo įstaigą, kurioje sieks masažuotojos profesijos. Su masažuotojos specialybe buvo supažindinta labai išsamiai. Mergaitei ji nebuvo patraukli. 

Šį pavasarį paskutinis skambutis nuskambėjo 10 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro abiturientų. Brandos egzaminus laikė aštuoni. Vienam mokiniui istorijos ir biologijos egzaminų išlaikyti nepavyko. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre profesiniam informavimui, konsultavimui ir orientavimui skiriamas reikiamas dėmesys: glaudžiai bendradarbiaudami dirba grupės auklėtojai, socialinė pedagogė ir klasių vadovai. Nuo penktos klasės, kai pradėjau dirbti su šiais mokiniais, skatinau juos planuoti savo ateitį. Visų pirma, per įvairią veiklą padėjau geriau pažinti save, išsiaiškinti asmenines savybes, įsivertinti gebėjimus, galimybes, brandinti svajones, ugdytis atkaklumą jų siekti. Mokiniai buvo supažindinti su įvairiausiomis profesijomis, regėjimo negalią turinčių asmenų įsidarbinimo galimybėmis. Organizuoti susitikimai su įvairias profesijas įsigijusiais, buvusiais mūsų mokyklos mokiniais, verslo atstovais. Per keletą metų aplankėme mokinius dominančias ugdymo įstaigas. Dar kartą, įvertinant savo galimybes, pasitikrinant būsimos profesijos pasirinkimą, buvo kalbama su kiekvienu individualiai. Domėjomės įvairiomis studijų programomis. Siekiau, jog kiekvienas turėtų alternatyvą. Socialinės pedagogės iniciatyva kartu su klasės vadovėmis mokiniai lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto karjeros planavimo centre, Valakupių reabilitacijos centre, karjeros dienose "Litexpo" parodų rūmuose. Visko ir neišvardinsi! 

Pasirinkę brandos egzaminus, mokiniai jau buvo apsisprendę, kur toliau mokysis, tačiau visi laukė egzaminų rezultatų, galėjusių pakeisti pasirinkimą. 

Ir, išties, egzaminų rezultatai pakoregavo planus. Užuot studijavus anglų kalbą pasirinktos istorijos studijos Vilniaus universitete. Kitam teko atsisakyti menotyros - rinktis sociologijos studijas tame pačiame universitete. Neišlaikius egzaminų, užuot studijavus M. Romerio universitete, reikėjo pasirinkti smulkiojo verslo vadybą Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Išlaikyti egzaminai vienam mokiniui vietoj planuotos masažuotojo profesijos leido rinktis studijas socialinės politikos fakultete M. Romerio universitete. Dar vienas abiturientas užuot rinkęsis Kauno ryšininkų mokyklą pasirinko įmonių ir įstaigų administravimą Kauno kolegijos Tauragės skyriuje. Du, nelaikę brandos egzaminų, toliau mokosi Vilniaus miesto profesinio rengimo ir reabilitacijos centre. Mergina, laikiusi technologijų ir dailės egzaminus, mokosi floristikos Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Vienam, turėjusiam didelę svajonę, jos siekti neleido įrašas sveikatos pažymėjime. 

Džiaugiuosi, kad visi buvę mano auklėtiniai, nors kai kurie ir nelengvai, surado savo vietą, ir tikiuosi, kad nepristigs atkaklumo, stiprybės įveikiant sutiktus sunkumus. Kartu norėčiau atkreipti mokytojų, tėvų dėmesį, kad profesijos ir gyvenimo kelio pasirinkimas - labai individualus ir dinamiškas dalykas. Neužtenka mokinį profesiškai orientuoti, konsultuoti, tai yra padėti įsivertinti savo galimybes. Pageidautina turėti keletą scenarijų: "Tą veiksiu, jeigu egzaminus išlaikyti pasiseks, aną - jei ne taip pasiseks." Ne mažiau svarbu mokytojams žinoti tėvų nuomonę ar nuostatas šiuo reikalu, o tėvams - mokytojų siūlymus.