TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

ŽEMĖS MOKESTIS


Kasmet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos žemės savininkai privalo susimokėti žemės mokestį. Šią pareigą jiems nustato Žemės mokesčio įstatymas, kurio nauja redakcija priimta 2011 m. gruodžio 21 d. Jis įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. (įstatymo Nr. XI-1829, skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2011 m. gruodžio 31 d. Nr. 163, publikacijos Nr. 7743). 

Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato mokesčio lengvatą neįgaliesiems. Čia teigiama, kad žemės mokesčiu neapmokestinamas žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio, kuris priklauso neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis ne didesnis kaip 40 proc., taip pat senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims ar nepilnamečiams, jei išvardintų asmenų šeimose nėra darbingų asmenų. Taikant aptariamą žemės mokesčio lengvatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), kol jiems sukaks 18 metų. Įstatyme išaiškinta, kad švietimo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai nėra laikomi darbingais asmenimis. Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintose Žemės mokesčio administravimo taisyklėse dar papildomai išaiškinta, kad prie nedarbingų asmenų priskiriami visi netgi dirbantys senatvės pensijos amžių sukakę asmenys ir neįgalieji. Tačiau lengvata pasinaudoti galima tik tuomet, jei šie asmenys tapo nedarbingais ne vėliau kaip einamųjų metų sausio mėnesio pirmąją darbo dieną. Duomenis apie gyventojų neįgalumą Valstybinė mokesčių inspekcija gauna iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, o apie gyventojų amžių - iš gyventojų registro, taigi patiems žmonėms nereikia į mokesčių inspekciją pristatyti tai patvirtinančių dokumentų. 

Tais atvejais, kai teisę į mokesčio lengvatą turinčiam asmeniui priklauso ne vienas žemės sklypas, lengvata taikoma tik vienam žemės sklypui, būtent tam, už kurį priklauso didžiausia lengvata. Tačiau, jei teisę į mokesčio lengvatą turinčiam gyventojui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai yra tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse, kurioms nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, tai tokie sklypai laikomi vienu žemės sklypu. Kokio dydžio žemės sklypai minėtiems gyventojams bus neapmokestinami, turi nustatyti savivaldybių tarybos, ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos, taigi šie dydžiai atskirose savivaldybėse gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė teisę į aptariamą žemės mokesčio lengvatą turintiems gyventojams 2013 ir 2014 metams nustatė 10 arų neapmokestinamąjį žemės sklypo dydį. 

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo turimo žemės sklypo mokestinės vertės ir mokesčio tarifo. 

Mokesčio tarifą nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės nustato savivaldybės taryba. 

Žemės mokestinė vertė apskaičiuojama pagal žemės vidutinę rinkos vertę. Ją ne rečiau kaip kas 5 metus masinio vertinimo būdu nustato turto vertinimo įmonė - valstybės įmonė "Registrų centras". Jei gyventojas mano, kad masinio vertinimo būdu jo žemės sklypas įvertintas netiksliai, jis turi teisę vieną kartą metuose per 3 mėn. nuo mokestinio laikotarpio pradžios, t.y. ne vėliau, kaip iki balandžio 1 d., pateikti turto vertinimo įmonei prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Gyventojai gali pateikti ir skundus dėl nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti. Tokie skundai teikiami turto vertinimo įmonei per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo. Šiuos skundus ir prašymus nagrinėja valstybės įmonės "Registrų centras" direktoriaus sudaryta nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija. Skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo skundo gavimo dienos, o prašymai žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, - per 3 mėn. nuo prašymų gavimo dienos. Šios komisijos sprendimą galima ne vėliau kaip per mėnesį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Na, o jei jau netenkina šio teismo sprendimas, jį galima to paties įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 14 dienų skųsti Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui, kurio sprendimas galutinis. 

Kad dėl pasikeitusios žemės mokestinės vertės apskaičiavimo tvarkos staigiai nepadidėtų žemės mokestis, įstatyme numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį švelninami galimo mokestinės vertės padidėjimo padariniai. Jei 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė padidėja, lyginant su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu buvusia verte, tai iš šios mokestinės vertės 2013 metų mokestiniu laikotarpiu atimama 0,8, 2014 metų laikotarpiu - 0,6, 2015 metų mokestiniu laikotarpiu - 0,4, 2016 metų mokestiniu laikotarpiu - 0,2 šio žemės ploto vieneto (aro) mokestinės vertės padidėjimo sumos. 

Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę suma 2013-2017 metų mokestiniais laikotarpiais negali būti didesnė kaip vienas litas už vieną arą. 

Įstatyme nustatyta, kad mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną, taigi, jei žemės sklypą asmuo įsigijo po birželio 30 d., jis žemės mokestį pradės mokėti tik ateinančiais metais. 

Mokesčio mokėtojams patiems nereikia pildyti žemės mokesčio deklaracijos ir apskaičiuoti mokesčio dydžio. Tai privalo atlikti atitinkamos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri užpildytas žemės mokesčio deklaracijas privalo pateikti gyventojams ne vėliau kaip iki lapkričio 1 d. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]