IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

SĄJŪDŽIO METAI

Praėjusiame žurnalo numeryje rašėme apie įvykius, buvusius prieš dvidešimt penkerius metus. Prisiminėme vilnietį Stasį Kiškį, tapusį mūsų šalies muzikos žvaigžde. Šįkart - apie atgimimą Lietuvoje, Sąjūdžio istorinį fenomeną. 1988 metų įvykiai - tai graži Lietuvos valstybės atkūrimo, 1990 metų kovo vienuoliktosios dienos Nepriklausomybės akto preliudija. 

Tų metų birželio trečią dieną susikūrusi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė suteikė daug vilčių šalies gyventojams, pakvietė visą Lietuvą susivienyti. Sąjūdžio organizuoti daugiatūkstantiniai mitingai žadino viltį gyventi laisvai, teisingai ir nepriklausomai. Spalio mėnesį įvykęs pirmasis Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas dar labiau suvienijo Lietuvą ir jos žmones bendram tikslui - atkurti nepriklausomą valstybę. Kaip šiame procese dalyvavo mūsų organizacija ir jos nariai? 

Sąjūdžiui paraginus, šalyje prasidėjo nauji ir labai įdomūs procesai - Lietuvos įstaigose ir įmonėse ėmė kurtis visuomeniniai judėjimai - Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupės. Nuo to meto įvykių nuošalyje neliko ir mūsų organizacija, tada ji vadinta Lietuvos aklųjų draugija (LAD) ir jos aktyviausi nariai. Į tų dienų įvykius palankiai žiūrėjo daug Aklųjų draugijos vadovų, tarp jų ir pats pirmininkas Juozas Dzidolikas, nors, tiesą sakant, keletas buvo ir kitaip mąstančių. Tačiau absoliuti dauguma paprastų organizacijos narių pritarė prasidėjusioms permainoms ir su viltimi žvelgė į ateitį. 

Pirmoji mūsų organizacijoje Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupė įsikūrė Kaune - LAD Kauno gamybiniame mokymo kombinate. Drąsiausi labai patriotiškai ir demokratiškai nusiteikę įmonės darbuotojai rugsėjo viduryje susikūrė ir įsteigė rėmėjų grupę. Naujoji grupė dirbo darniai ir operatyviai. Jau po dviejų savaičių, rugsėjo 30 dieną, buvo priimta Sąjūdžio rėmimo grupės veiklos programa. Ji viešai buvo platinama, buvo iškabinta įmonės patalpose, Sąjūdžio grupės informaciniame stende. Sąjūdžio grupė nuo keliolikos entuziastų padidėjo iki šimto narių, o po mėnesio į jos veiklą įsijungė ir įmonės direktorius Antanas Ruginis. Štai ką apie kauniečių veiklą 1988 metais rašė žurnalas "Mūsų žodis": "Sąjūdžio grupės narių devizas - laikytis demokratinės tvarkos, darbo drausmės, gyventi blaiviai ir sąžiningai, drąsiai bet kur reikšti ir ginti savo nuomonę, būti principingiems ir vieningiems siekiant bendrų Sąjūdžio tikslų." Netrukus Sąjūdžio grupės įsisteigė ir kitose organizacijos įmonėse bei įstaigose. Iniciatyvinių grupių nariai diskutuodavo šalies ir aklųjų organizacijos persitvarkymo klausimais, siekė teisingų demokratinių permainų, ruošė įvairius raštus bei kreipimusis į visokiausius valdininkus. Informacijai pateikti buvo labai patogi priemonė - visose penkiose draugijos įmonėse veikė vietinis radijas, vadintas vietiniu radijo mazgu. Per radiją buvo skaitoma naujausia Sąjūdžio rėmimo grupių informacija, naujienos, dažnai į diskusijas atvykdavo įdomūs pašnekovai. Buvo skaitoma ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio spauda bei naujienos. 

Kaip ir visos Lietuvos, taip ir tarp LAD narių, didelio atgarsio sulaukė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas - jis vyko Vilniaus sporto rūmuose 1988 m. spalio 22-23 dienomis. Jame svečių teisėmis dalyvavo keliolika mūsų organizacijos narių (tarp jų buvo ir šių eilučių autorius - red. pastaba). Dar prieš suvažiavimą keli vilniečiai buvo susitikę su iniciatyvinės grupės nariu filosofu Romualdu Ozolu. Derino Sąjūdžio leidinių leidybą akliesiems ir silpnaregiams prieinamais formatais. Gavus pritarimą, visas suvažiavimas buvo įgarsintas, padaryta daug garso įrašų kopijų, jos platintos per Aklųjų bibliotekos aptarnavimo vietas visoje šalyje. Bibliotekininkai suprasdami šio įvykio svarbą yra išsaugoję šį garso dokumentą - norintieji paskaityti jį gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir dabar. Taip pat neregių pageidavimu nuo 1989 metų pradžios laikraštis "Atgimimas" buvo pradėtas garsinti ir spausdinti brailio raštu. Kas savaitę pasirodantis leidinys buvo labai populiarus ir noriai skaitomas. 

Šiame straipsnyje neaptarsime visų to meto entuziastų ir geranoriškai nusiteikusių grupių veiklos, jų buvo labai daug, visi dirbo nuoširdžiai - viskas daryta Lietuvai. Paminėjus vieną ar kitą entuziastą gali pajusti nuoskaudą kiti. Šiaip ar taip, negalime nepaminėti vilniečių ir keleto jų pavardžių. LAD kultūrinių įstaigų susivienijusios grupės dirbo ir veikė labai aktyviai: rūpinosi aklųjų organizacijos narių kultūriniu švietimu, organizuodavo susitikimus su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais, vėliau - su Sąjūdžio tarybos nariais, platino Lietuvos sąjūdžio medžiagą, tautinę atributiką. Šiame darbe itin entuziastingai dirbo Aklųjų bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Jadvyga Kuolienė. 

Neregiai dėl objektyvių priežasčių negali visur savarankiškai judėti, bet vienaip ar kitaip norėjo dalyvauti, prisidėti prie to meto įvykių. Pavyzdžiui, vieni rašė tų dienų įvykių kroniką, pildė dienoraščius, kiti darė garso įrašus iš įvairių radijo stočių ir dalijo draugams. Įdomus faktas: žinomas LAD veikėjas Antanas Grigutis fiksavo tų dienų įvykius, iš įvairių radijo stočių ir televizijų į magnetofono juostas įrašinėjo aktualias laidas bei reportažus. Tokių įrašų susikaupė daug, kelios dešimtys juostų. Visą kelerių metų sukauptą garsinę medžiagą ilgą laiką saugojo pats, bet vėliau nusprendė kauptus įrašus perduoti Lietuvos aklųjų bibliotekai. 

Sąjūdžio ir atgimimo veikla turėjo didelę įtaką Lietuvos aklųjų organizacijos veiklos permainoms. Jos prasidėjo 1989 metais, bet tai - jau kito straipsnio tema. O prieš dvidešimt penkerius metus Sąjūdžio pažadinta Lietuva davė gražių vaisių - kalbame apie šalies demokratiją ir civilizuotą požiūrį į kiekvieną žmogų - sveiką ar turintį vienokią ar kitokią negalią. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 1 d. - Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 

Spalio 10 d. - Pasaulinė regėjimo diena. Minima antrąjį spalio ketvirtadienį nuo 1998 m. 

Spalio 12 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1933) Romualda Zagorskienė (Navickaitė), spaudos darbuotoja, grožinės literatūros vertėja iš anglų kalbos. 

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena. Lietuvoje minima nuo 1993 m. 

Spalio 25 d. - 1991 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta visateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 31 d. prieš 85 metus (1928), pirmą kartą neregiai, Kauno aklųjų instituto auklėtiniai, koncertavo per Kauno radiją. Eteryje skambėjo pirmasis tiesioginis neregių koncertas Lietuvoje.