NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Eglė JARMOLAVIČIŪTĖ

DAR KARTĄ APIE TELEFONUS

Prieš metus "Zelvoje" vykusiame seminare, kalbėdami apie naujas technologijas, kaip vieną iš didesnių problemų įvardijome prietaisus, turinčius liesti jautrius ekranus, - kaip jie bus pritaikyti neregiams? Šiandien jau turime visai kitokią situaciją. Telefonai, planšetiniai kompiuteriai jau pritaikyti naudoti ir mums, neregiams. 

Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti būtent apie telefonus, nes jais teko naudotis, o kad planšetiniai kompiuteriai, kuriuose įdiegta "Android" operacinė sistema, taip pat pritaikyti neregiams, žinau tik teoriškai, be to, kad ir kaip ten būtų, kai kurias kompiuterio funkcijas, tokias kaip spausdinimas ar interneto naršymas, produktyviau atlikti mygtukais. 

Nenoriu samprotauti, ką vartotojui naudoti paprasčiau - telefonus su mygtukais ar su liečiamu ekranu, turbūt tai priklauso nuo to, prie ko priprantame. Gali būti, kad vartotojui, pirmą kartą gyvenime pradėjusiam naudoti telefoną su jautriu liečiamu ekranu, o vėliau turėjusiam galimybę pereiti prie mygtukų, bus patogiau naudotis tuo prietaisu, kuris turi liesti jautrų ekraną. 

Džiugu tai, kad dabar tereikia sumokėti už telefoną, o ekrano skaitymo programą gauname nemokamai, ir veikia ji kur kas geriau negu "Symbian" aplinkai sukurtos programos "Talks" arba "Mobile speak", kurios, beje, kainuoja labai nemažai. Turime iš esmės dvi alternatyvas: galime rinktis telefonus su kompanijos "Google" sukurta operacine sistema "Android" arba "Apple" "iPphone". "iPphone" telefonai kainuoja du tūkstančius litų, o telefonus su "Android" operacine sistema galima nusipirkti dvigubai pigiau. Tiek vieni, tiek kiti vartotojai teigia, kad telefonai puikiai pritaikyti neregiams, o ir didesnio jų naudojimo skirtumo nelabai esama. Gal skiriasi tik panašias funkcijas atliekančių programų pavadinimai ir, be abejo, jų parsisiuntimo vietos. 

Daugiau norėčiau pakalbėti apie telefonus su "Android" operacine sistema. Kaip minėjau, juose jau iš karto yra įdiegta ekrano skaitymo programa, kurią nesudėtinga pačiam įsijungti, tereikia įsijungus naują telefoną du pirštus - maždaug poros centimetrų atstumu vienas nuo kito - uždėti ant ekrano ir šiek tiek palaikyti. Bet pradedančiam vartotojui geriau būtų pasikonsultuoti su daugiau patyrusiais, kad būtų teisingai atlikti tam tikri nustatymai. 

Norintiems naudotis "Apple" kuriamais "iPhone", galima rinktis bet kurį modelį, aišku, geriausias yra "iPhone 5". Bet štai norintiems pirkti telefoną su "Android" operacine sistema būtina, kad jos versija būtų ne mažesnė kaip 4.1. Štai pora pavyzdžių - tai "Samsung galaxy 2 plius", "LG nexus 4". Šiuos pavyzdžius paminėjau dėl to, kad jie jau išbandyti, o ne dėl konkrečių firmų reklamos. Galima rasti kitų modelių ir juos sėkmingai naudoti. Vartotojai, įsigyjantys "Samsung" kompanijos telefonus, turėtų atkreipti dėmesį, kad "Androidas" čia yra specialiai adaptuotas būtent šios kompanijos gaminamiems telefonams. Todėl "Google" išleidžiami jo atnaujinimai vartotojo iškart nepasiekia, jie turi pereiti per "Samsung" specialistų rankas. O tai gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių. "LG" atveju tarpininko įsikišimo išvengiama ir atnaujinimai vartotoją pasiekia tiesiai iš kūrėjo. 

Telefonų su jutikliniais ekranais privalumai nemenki. Pagrindinis ir didžiausias privalumas yra toks, kad ekrano skaitymo programos tiek telefonuose su operacine sistema "Android", tiek "iPhonuose" puikiai skaito didžiąją daugumą programų, išskyrus, žinoma, grafines programas, tokias kaip žaidimai. 

Telefonas tampa minikompiuteriu - juo naudodamiesi greitai galime sužinoti oro temperatūrą ir prognozę, autobusų ir troleibusų tvarkaraščius, galime žiūrėti norimus televizijos kanalus, klausytis radijo, naršyti "Youtube", be to, esama daug kitokių galimybių. 

Yra labai naudingų programų būtent akliesiems. Viena iš tokių "Gogles" - su ja galime nufotografuoti ir perskaityti tekstą. Pavyzdžiui, gautus laiškus iš pašto dėžutės, etiketes ant įvairių buteliukų (tiesa, jas šiek tiek sudėtinga nufotografuoti, bet įmanoma), taip pat galima atpažinti pinigus. "Gogles" panaši į daugeliui žinomą kompiuterio programą "Fine reader", ji analizuoja nufotografuotą tekstą, o rezultatą perskaito su ekrano skaitymo programa. 

Visiškai nematant gali būti kiek sudėtinga gerai nufotografuoti visą popieriaus lapą taip, kad iš jo nedingtų dalis teksto, nes neregys gali nesiorientuoti, ar visą lapą nufotografuoja kamera, todėl iš pradžių gali tekti paeksperimentuoti. Kaip minėjau, galima perskaityti ir tai, kas parašyta ant produktų etikečių, bet jas gerai nufotografuoti sudėtingiau negu popieriaus lapą, bet vėlgi padirbėjus - įmanoma. 

Man pasirodė labai naudingos programos, skelbiančios viešojo transporto tvarkaraščius. Ne visada po ranka turime kompiuterį, taigi ir internetą, bet telefoną kišenėje ne vienas iš mūsų nešiojasi visur ir visada, todėl be jokio vargo galima pasižiūrėti reikiamus tvarkaraščius ir paplanuoti, kada išeiti, kad nereikėtų ilgai stovėti stotelėje. Šių programų yra kelios: "Busai Vilnius", "Busai Kaunas" ir "Busai Klaipėda". Svarbu, kokio miesto viešojo transporto tvarkaraščių reikia. "Maršrutai.lt" programoje -visos Lietuvos visų transporto rūšių tvarkaraščiai. Man labiau patinka būtent "Busai" - ji patogesnė naudoti, bet joje nėra tarpmiestinio transporto tvarkaraščių. Šioms programoms nereikia pastovaus interneto ryšio - jis reikalingas tik tada, kai programa turi atsinaujinti. 

Vis plačiau neregiai naudojasi "GPS" navigacija, šiuose telefonuose ji jau kur kas tobulesnė negu mums žinoma "Loadstone" programa. Navigacinių programų yra įvairių, mano išbandytos - "Osbind" ir "Navigon". Programai užtenka nurodyti adresą, pasirinkti transporto rūšį: "pėsčiomis, automobiliu ar dviračiu", ir ji balsu praneša, kur eiti ar važiuoti. Informacijos tikslumas priklauso nuo žemėlapių kokybės bei "GPS" ryšio su palydovais. 

Yra ir kitų naudingų programų, tokių kaip kompasas, spalvų atpažinimas, šiek tiek matantiems - didinimo stiklas, kuris gali padidinti objektus, matomus su telefono fotokamera. Taip pat galime naudotis gerai žinoma "Skype" programa. Taip pat turime programą "Wechat", su kuria galime siųsti ir klausytis balso žinučių, tik tiek "Skype", tiek "Wechat" neveiks be interneto ryšio. Visi šie išmanieji telefonai turi galimybę jungtis prie interneto bevieliu ryšiu. 

Kalbant apie objektyvumą, reikia aptarti ir šių sistemų minusus, jų yra iš esmės tik du: lyginant su įprastais telefonais, šių akumuliatoriai išsikrauna daug greičiau, ypač jeigu naudojame juos ne vien skambinti, bet ir žinutėms rašyti. Taip pat juose nėra ir greitai nebus lietuvių kalbos sintezatoriaus. Tiesa, entuziastai, kurie tobulina navigacines programas, šiek tiek pritaikė čekų kalbos sintezatorių. Plačiau negaliu to pritaikymo komentuoti, nes nebandžiau, tik žinau, kad jis neveikia su telefone jau esančia ekrano skaitymo programa "Talkback", bet veikia su kita analogiška programa "Spiell". 

Visas šias ir kitas programas galime parsisiųsti iš puslapio "play.google.com", tik būtina turėti "gmail" paskyrą. Programas galima siųstis ir iš kompiuterio, tereikia, kad telefone ir kompiuteryje būtų užsiregistruota su ta pačia "gmail" paskyra. 

Kai kuriuos skaitytojus turbūt domina telefonai su mygtukais, jų dar galima nusipirkti, bet tik naudotų, nors girdėjau, kad kai kas dar neseniai pirko parduotuvėse. 

Taigi situacija dabar tikrai nėra bloga, nes telefonai labai neblogai pritaikyti naudoti neregiams, tereikia įdėti šiek tiek pastangų, kad galėtume visavertiškai pasinaudoti jų galimybėmis. Gal kiek sunkiau žmonėms, pripratusiems naudoti lietuvių kalbos sintezatorių, bet, kaip minėjau, jo nei greitai, nei nelabai greitai neturėsime. Lengviau turbūt vyresnio amžiaus žmonėms būtų įdiegti rusų kalbos sintezatorių, o jaunesniems - pratintis vartoti anglišką.