VIRŠELIS

 

V.VASNECOVAS. ELGETOS DAINININKAI (MALDININKAI)


V.VASNECOVAS. ELGETOS DAINININKAI (MALDININKAI)

Rusų dailininkas Viktoras Vasnecovas (1848-1926) gimė šventiko šeimoje ir tėvo skatinamas buvo pradėjęs mokytis dvasinėje akademijoje, tačiau jos nebaigė ir išvyko į Peterburgą. Ten piešimo pradėjo mokytis dailės mokykloje. Ją baigęs studijavo Meno akademijoje. Ankstyvajame kūrybos periode dailininkas mėgo tapyti buitį - tai liudija ir "Elgetos daininkai (maldininkai)", nutapytas 1873 metais, "Knygų krautuvėlė" ir kt. Tačiau visuomenei geriau žinomas vėlesnis kūrybos periodas - tada dailininkas pradėjo domėtis epu, padavimais, pasakomis, šalies istorija. Ši tematika akivaizdi tokiuose paveiksluose, kaip "Karžygis kryžkelėje", "Po Igorio Sviatoslavičiaus kautynių su polovcais", "Trys požeminės karalystės carienės" ir kt. 

Vieną savo gyvenimo dešimtmetį dailininkas skyrė religinei tematikai. 1885-1896 metais V. Vasnecovas buvo vienas iš pirmųjų dailininkų, sutikusių tapyti 37 metus iš žmonių aukų statytą Vladimiro soborą Kijeve. Nupiešė daug scenovaizdžių eskizų, majolika dekoravo Tretjakovo galerijos fasadą. Dailininko kūriniams būdingi liaudies dailės ir tautosakos motyvai. 1893 metais V. Vasnecovas išrenkamas Peterburgo dailės akademijos akademiku. 

Daugiafigūrinėje drobėje "Elgetos dainininkai (maldininkai)" dailininkas pavaizdavo prie nedidelio miestelio cerkvės vartų sėdinčius ir dainuojančius penkis neregius dainininkus. Neatsitiktinai tapytojas neregius pavadino elgetomis. Jų drabužius galima pavadinti skarmalais. Nugara į žiūrovus sėdintis neregys basas, nors kelių medelių pageltę lapai ir šilta žiūrovų apranga liudija - jau žvarbus ruduo. Tarp neregių - dvi moterys ir trys vyrai. Prie dainininkų stovintis ir dainuojantis šviesiaplaukis berniukas paauglys - jų palydovas. Keturiolikos klausytojų grupėje - įvairaus luomo žmonės: valstiečiai, darbininkai, pirkliai ir namų šeimininkės. Visi įdėmiai klausosi dainuojančiųjų. Jų veiduose - ir susimąstymas, ir liūdesys, ir užuojauta. Vidutinio amžiaus vyžuotas valstietis rausiasi kišenėje - ruošiasi paaukoti kelis variokus dainininkams. Jo veide nesunku įžvelgti aiškų klausimą: "Kiek duoti?" Visi kiti ramiai klausosi, tikriausiai, liūdnų godų apie nelengvą neregio dalią, o gal bažnytinę šventę atliepiančių giesmių. Prie cerkvės tvoros - valstiečių vežimai. Prie vieno iš jų pririšta į jomarką vežama žalmargė. Pro balzganus debesis prasiskverbusi saulė apšvietusi žmonių nelinksmus veidus. Neregių dainavimas sujaudino kiekvieno čia stovinčio sielą. 

Šis aliejumi ant drobės nutapytas vidutinio dydžio (100,5 x 163 cm) paveikslas yra saugomas Rusijoje, Kirovo srities meno muziejuje. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]