MUMS RAŠO

Janina AIŽINIENĖ

NĖRA LAIKO LIŪDĖTI

Gyvenimas ne tik gražus, bet ir sudėtingas. Kartais žmogų lydi sėkmė, bet pasitaiko ir nesėkmių, būna draugų, bet tenka sutikti ir priešų. Mūsų organizacijos nariai turi regėjimo negalią, bet, kita vertus, patiria iš likimo ir šviesių akimirkų. Gera širdis, humoro jausmas, gyvenimo džiaugsmas, noras neleisti liūdėti kitiems - visa tai jų stiprybės ženklai. Štai jau antrą dešimtį renkasi į repeticijas LASS Radviliškio rajono filialo vokalinis ansamblis "Pasagėlė". Ne visi turime Dievo dovaną - balsą, o išeiti į viešumą norime. Taigi pamėginome vaidinti. Na, ir mūsų narė, buvusi mokytoja Reda Petrauskienė tapo režisiere. Pirmas blynas nebuvo prisvilęs, taigi buvo ir daugiau spektaklių. 

Šią vasarą karšta ne tik lauke - tokia ir mūsų veikla. 

Gegužė, birželis, liepa, o mūsų artistai nenustoja repetuoti, koncertuoti, vaidinti, dalyvauti išvykose po Lietuvą. Lankomės ir kaimyninėse šalyse. LASS Radviliškio rajono organizacija - tai didelė šeima, be kurios ir savaitę negalime prabūti. 

Pernai susitikome su Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro nariais Radviliškio rajone, Aukštelkų kaime, pas mūsų rėmėją ūkininką Kęstutį Savicką, jo gražioje sodyboje. Čia dar labiau sustiprėjo draugystė su šiauliečiais. 

Šįmet kilo idėja pradėti kasmetinį teatrų festivalį "Bičiuliškos dūzgės 2013". Pakvietėme Šiaulių rajono Kuršėnų invalidų draugijos dramos kolektyvą (vadovė Virginija Beniušienė) ir Radviliškio rajono Kutiškių bendruomenės daugiafunkcinio centro dramos būrelį (vadovė Genovaitė Zdanienė). 

Susitikimo vietos ilgai ieškoti nereikėjo. LASS Radviliškio rajono filialo pirmininkė prisiminė Angelo statulėle "Gerumo šviesa" apdovanotą ūkininką - medžio drožėją Antaną Bitį. Paskambino - jis maloniai sutiko priimti. Tai nuostabi vieta Radviliškio rajone, Kunigiškių kaime: didelis sodas, kiemas išpuoštas medžio skulptūromis. O žmogus tikrai geros širdies. Liepos 18 dieną visus tris kolektyvus priėmė kaip artimus giminaičius, vaišino dukros Rūtos virta kopūstiene, karštomis bulvėmis, šviežiu medumi. Taip nuo pietų iki vakaro bendravome: žaidėme žaidimus, dainavome. Pats įdomiausias užsiėmimas - tai kelionė su šeimininku, kai visi svečiai buvo vežami arkliu, kai jiems buvo parodyti puošiantys kaimą Antano drožiniai. 

Vakare, kai žmonės pamelžė karves, pašėrė gyvulius, visi susirinko Kunigiškių bendruomenės centre - žiūrėjo trijų kolektyvų pasirodymus. Kaimo bendruomenės pirmininkė džiaugėsi sulaukusi tokio gausaus artistų ir bendruomenės žmonių būrio. Po spektaklio Antano Bičio sodyboje tęsėsi vakaronė. Kepėme šašlykus, dainavome prie laužo. Mūsų organizacijos nariams padėjo vietos gyventojai. 

Žmonės suprato, kad pagalba žmogui su negalia lengvina jo gyvenimą, kad patiems pagalbininkams leidžia tapti geresniems. Dievas ir sukūrė margą pasaulį, kad susibūrę kartu nugalėtume vargus, kad stiprios rankos padėtų silpnesniam. 

Nutarėme festivalį rengti kiekvienais metais - įtraukti daugiau neįgalių kolektyvų. Tegyvuoja "Bičiuliškos dūzgės"!