IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

ORGANIZACIJOS MOHIKANAS


Pažvelgę į mūsų organizacijos praeitį, galime rasti daug iškilių asmenybių - žmonių, sąžiningu darbu labai prisidėjusių prie organizacijos kūrimo ir plėtotės, jos klestėjimo. Šiame rašinyje prisiminkime tikrai ryškią organizacijos asmenybę, gerai žinomą ir už jos ribų. Juozapui Kairiui birželio 20 d. būtų sukakę 75-eri. Tai asmuo, kuris visada rasdavo gražių žodžių organizacijos geriems darbams ir darbuotojams, pastebėjęs negeroves pasakydavo ir skaudesnį kritinį žodį, siūlydavo, kaip jas išspręsti. Apie J. Kairį galima kalbėti labai daug ir įvairiai: kaip apie vieną aktyviausių LASS narių, kaip apie kompozitorių, muzikinių kolektyvų vadovą, meno saviraiškos mėgėjų sąjūdžio centrą, tačiau bene geriausiai šio žmogaus nuveiktus darbus ir jo asmenybę apibūdintų du žodžiai - organizacijos mohikanas! 

Juozapas Kairys gimė 1938 m. Teneniuose (Šilalės raj.). 1948 m. rudenį pradėjo mokytis Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Buvo stropus ir aktyvus moksleivis, domėjosi literatūra, garsėjo meniniais gabumais. Neregio muzikos mokytojo A. Majausko pamokytas, pradėjo groti įvairiais muzikos instrumentais: klarnetu, saksofonu, akordeonu, pianinu. Mielai dalyvaudavo ir grodavo įvairiuose moksleivių instrumentiniuose ansambliuose, dažnai šiems ansambliams aranžuodavo įvairias pjeses. Turėjo gražų balsą, dainavo moksleivių chore ir vokaliniuose ansambliuose. Pedagogai, pastebėję neeilinius muzikinius gabumus, vyresniųjų klasių moksleiviui patikėjo vadovauti mokyklos merginų vokaliniam ansambliui. Vidurinę mokyklą J. Kairys baigė 1959 m., už gerą mokymąsi gavo padėką ir buvo apdovanotas sidabro medaliu. Siekdamas muzikinio išsilavinimo ir žinių, mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, jį baigė 1964 m. Vėliau studijavo Valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija). 1970 metais baigė studijas ir gavo chorinio dirigavimo ir muzikos disciplinų dėstymo specialybės diplomą. 

Darbinę veiklą J. Kairys pradėjo 1959 metų vasarą LAD Kauno gamybinio mokymo kombinato spaustuvėje brailio rašto raidžių rinkėju. Nuo 1960 m. rudens įmonės vadovybė jam patikėjo meno vadovo pareigas. 1965 m. tapo LAD Kauno tarprajoninių kultūros namų direktoriumi. 1968 m. J. Kairys buvo išrinktas LAD centro valdybos pirmininko pavaduotoju, gyventi ir dirbti persikėlė į Vilnių. 

Dirbdamas LAD centro valdyboje, pagrindinį dėmesį skyrė neregių kultūrai, muzikai ir švietimui. J. Kairiui padedant, buvo įkurti profesionalūs muzikiniai kolektyvai: kamerinis aklųjų choras Vilniuje ir pučiamųjų instrumentų orkestras Kaune. Įkūrus profesionalius kolektyvus, J. Kairys atsisakė LAD centro valdybos pirmininko pavaduotojo pareigų ir nuo 1972-ųjų dvidešimt metų buvo šių kolektyvų direktoriumi. Po to savanoriškai atsisakė direktoriaus pareigų - iki 2004 m. rudens buvo aklųjų choro "Vilnius" artistas. Vadovaudamas profesionaliems meno kolektyvams, labai stengėsi, kad muzikai gabūs aklieji ir silpnaregiai galėtų tapti šių meninių kolektyvų artistais. Skatino pasirinkti dainininko ar muzikanto specialybę, studijuoti muziką aukštosiose mokyklose. Išskirtinis jo bruožas buvo nuoširdus neregių kompozitorių kūrinių populiarinimas, rūpinimasis jų atlikimu koncertų salėse bei skambėjimu per Lietuvos radiją ir televiziją. 

Jis buvo gabus kompozitorius - sukūrė beveik 150 originalių kūrinių. Išleido penkias natų knygas: "Lietuvai" (1988) - maršai pučiamųjų instrumentų orkestrui, "Troškimai" (1998) - dainos ir giesmės chorams, "Regėjau versmę" (2003) - įvairių žanrų bažnytinė chorinė muzika, "Iš tos nakties" (2007) - dainos solistams, vokaliniams ansambliams ir chorams, "Pragydo paukštelis" (2007) - dainos vaikams. Kūrė vokalinę bei instrumentinę muziką. Daug kūrinių yra sukūręs ir pagal neregių poetų A. Jonyno, V. Areimos, V. V. Toločkos, A. Katiliaus, E. Balčiūtės, A. Narijauskienės tekstus. Nemažai J. Kairio sukurtų kūrinių atlieka įvairūs Lietuvos chorai ir, žinoma, jo iniciatyva įsteigtas choras "Vilnius" bei solistai. Vieną jo kūrinį ypač išpopuliarino dainininkas Vladas Bagdonas. Tai tango "Iš tos nakties" (žodžiai J. Macevičiaus). Šis tango iki šiol dažnai skamba įvairiuose koncertuose. 

Ypatingą vietą maestro kūryboje užima bažnytinė muzika. Tai pasakytina apie jo kūrybą Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nenutoldamas nuo religinių lietuviškų vertimo tekstų, kompozitorius sukūrė brandžius ir didelės apimties kūrinius - "Requiem" ir "Mišias a-moll". 

Dar ankstyvoje jaunystėje pamilo akordeoną ir su juo nesiskyrė visą gyvenimą. Kūrė muziką ir šiam instrumentui, dažnai pats ją ir atlikdavo. Daugiau kaip 30 metų su akordeonininku Stasiu Stasiuliu grojo duetu, dažnai koncertuodavo įvairiuose renginiuose. Lietuvos radijas ir šalies bibliotekos sukaupė ir iki šiol išsaugojo jų dueto įgrojimų. Lietuvos aklųjų biblioteka, pasitikdama kompozitoriaus septyniasdešimtmečio jubiliejų, surinko geriausius buvusio akordeonininkų dueto įrašus ir išleido kompaktinę plokštelę "Prisiminimai". 

J. Kairiui buvo nesvetima ir antroji kūrybinė mūza - literatūra. Dar vidurinėje mokykloje buvo aktyvus literatų būrelio narys. Šalies periodiniuose leidiniuose yra skelbęs daugiau kaip 100 straipsnių muzikos, kultūros ir kitais aktualiais gyvenimo klausimais. Ypač nuoširdžiai ir stropiai jis ruošė garsines literatūrines-muzikines kompozicijas. Parašė tekstų apie gabius neregius muzikantus, dainininkus ir įvairius muzikinius kolektyvus. Šios garsinės literatūrinės-muzikinės kompozicijos yra reikšmingos ne tik aklųjų, bet ir visos Lietuvos kultūriniam gyvenimui, turi didelę išliekamąją vertę. 1993 m. išleista jo prisiminimų knyga "Du šviesos taškai" apie dainininkę B. Grincevičiūtę ir rašytoją A. Jonyną. 

J. Kairys nevengė ir visuomeninio darbo. Jam yra tekę būti nuolatinių ir laikinųjų LASS komisijų nariu. Daug dešimtmečių jis buvo nepakeičiamas mūsų organizacijos meno saviveiklos kolektyvų apžiūrų bei konkursų vertinimo komisijų pirmininkas. 

Daugiau kaip 40 metų buvo aktyvus LASS centro tarybos narys. Posėdžiams visada ruošdavosi rimtai, turėjo tvirtą ir geranorišką nuostatą apie akląjį ir silpnaregį. Paskutiniais gyvenimo metais sunkiai sirgo nepagydoma liga, bet, kiek leido jėgos, buvo aktyvus ir neabejingas šios organizacijos plačiašakei veiklai. J. Kairys mirė 2008 m. spalio 11 d. Jis buvo ir iki šiol yra žymiausias Lietuvos neregys kompozitorius bei muzikantas. Tikras mūsų organizacijos patriotas, tikras LASS nario pavyzdys - į jį turėtų lygiuotis visi. Sukauptą ilgametę patirtį mielai perduodavo jaunesniems kolegoms. Rūpinosi tiflologinės-kraštotyrinės medžiagos ir muzikinių įrašų išsaugojimu, buvo nuolatinis Lietuvos aklųjų bibliotekos konsultantas ir patarėjas. Sukaupęs paskutines jėgas stoiškai atlaikė savo paskutinį jubiliejinį septyniasdešimtmečio renginį Vilniuje Kongreso rūmuose 2008 m. birželio 20 d. Gulbės giesmė - tai Juozapo Kairio autorinių dainų chorui ir solistams plokštelė "Svarbiausi žodžiai" dienos šviesą išvydo likus mėnesiui iki mirties. 

Už aktyvią ir nesavanaudišką veiklą J. Kairys yra gavęs įvairių padėkų ir apdovanojimų. 1996 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui Juozapą Kairį apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu. 

Lietuvos aklųjų biblioteka, siekdama išsaugoti šio žmogaus atminimą, renka prisiminimus ir planuoja išleisti knygą apie maestro Juozapą Kairį. Kreipiamės į skaitytojus, galinčius ir norinčius prisiminti šį garbų žmogų. Prisiminimus prašome siųsti į bibliotekos Tiflotyros skyrių. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Liepos 6 d. sukanka 50 metų, kai (1963) Rygoje įvyko pirmasis Pabaltijo respublikų - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - aklųjų draugijų meno saviveiklininkų festivalis. Nuo to laiko meno mylėtojų susitikimai tapo tradiciniai. 

Liepos 27 d. sukanka 75 metai, kai (1938) gimė Irena Stelmokaitė, dainininkė, įvairių konkursų ir apžiūrų dalyvė bei laureatė (mirė 2012). 

Liepos 27 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1943) Joana Aldona Kondratienė (Marcinkevičiūtė), matematikė, brailio rašto redaktorė nuo 1974 m. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]