RENGINIAI

Rita ŠIDLAUSKAITĖ

IŠ TOS NAKTIES

Rašinio pavadinimą pasirinkome neatsitiktinai - taip šiais metais pavadinome aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalį, skirtą šio puikaus tango autoriaus, mūsų bendruomenėje gerai žinomo kompozitoriaus, ilgamečio festivalių-konkursų komisijos pirmininko ir šiaip mielo žmogaus Juozapo Kairio 75 metų jubiliejui paminėti. Renginys, kurį iš respublikinio fondo finansavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (kiekvieno miesto meno mėgėjų kultūrinei veiklai skatinti buvo įteikta 1000 litų premija), taip pat buvo skirtas ir Lietuvos aklųjų švietimo 85-mečiui. 

Pažadinęs pavasarį (mat balandžio 12-ąją Klaipėdoje pagaliau nusigiedrijo dangus, sušilo ir neatšalo), festivalis, suvienijęs beveik 400 dalyvių - muzikantų, dainininkų, šokėjų, dramos žanro mėgėjų, skaitovų ir tautodailininkų, iš pajūrio beveik visą mėnesį keliavo po Lietuvą ir baigėsi Panevėžyje. 

Visuose miestuose šventės prasidėjo panašiai - su pagarba ir meile prisimintas J. Kairys, buvo demonstruojamas įrašas iš jo 70-mečio, kuriame, be šio garbaus žmogaus balso, skambėjo ir jau minėtas tango "Iš tos nakties", atliekamas valstybinio choro "Vilnius" ir solisto Vlado Bagdono. Kai kur savo prisiminimais dalijosi amžininkai, draugai, kolegos. 

Visuose penkiuose regioniniuose renginiuose džiugino aklųjų ir silpnaregių dailiųjų amatų meistrų pagaminti darbai - tai sukurti moteriški papuošalai, įvairios paskirties pinti krepšiai krepšeliai, tekstilės, keramikos gaminiai, tapybos darbai. 

Klaipėdiečiai šventę pradėti patikėjo dainininkams. Jonas Drėgva, kaip senam scenos vilkui ir pridera, savo pasirinktas dainas atliko tiesiog puikiai, o Zofijai Vilkienei sekėsi kiek kukliau. 

Visi vėliau pasirodę kolektyvai - folkloro ansamblis "Spingsulė" (vadovė S. Mačernienė), pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas (vadovė I. Pocevičiūtė) ir liaudiškos muzikos kapela "Vira" (vadovas J. Staniulis) - režisūriškai buvo sujungti į vieną spektaklį pagal Žemaitės apsakymą "Rudens vakaras". Sumanymas vertas dėmesio, tačiau viskas vyko šiek tiek ištęstai. "Spingsulė", lyg tarp kitko, stovėjo scenos apačioje, viename kampelyje susispaudusi, gal dėl to ir dainavimas buvo nedrąsus. Ir paprastai tokie balsingi "Vira" kažkodėl buvo kiek "priblėsę". 

Labai pradžiugino kauniečiai - lyg feniksas iš pelenų kyla folkloro ansamblis "Kanapija". Jauna vadovė D. Morkūnienė senjorams "įpūtė ugnies", ir jų dainavime atsirado daugiau pasitikėjimo ir jėgos. O liaudiškos muzikos kapelos "Bičiuliai" naujas ir labai energingas vadovas V. Brušnius - pats kaip ugnis, matyt, dėl to kolektyvas groja neatpažįstamai, taip, kad žiūrovams kojos pačios kilnojasi. 

Neblogai savo programą atliko ir kanklių ansamblis, nors esame girdėję ir sėkmingesnių pasirodymų. 

Moterų vokalinis ansamblis "Retro", vadovaujamas O. Matusevičiūtės, pademonstravo labai apgalvotą repertuarą: nuskambėjo ir daina a-cappella, ir su fortepijoniniu pritarimu, ir su fonograma, ir visos labai neblogai. 

Visuomet maloniai nuteikia mėgėjų teatras "Aira", vadovaujamas Z. Klibavičienės. Šį kartą jis parodė nuotaikingą V. Zaikausko novelės "Muzikantai" literatūrinę-muzikinę interpretaciją. 

Muzikinius pasirodymus praturtino būrelių vadovų trumpi savo veiklos pristatymai: apie kauniečių literatų kūrybą pasakojo LAB Kauno filialo vedėja I. Blaževičienė, kukliai gyrėsi mažakalbis pynimo klubo "Prakalbintas žilvitis" vadovas V. Šlipaitis, apie savo veiklą pasakojo neseniai įsteigto kompiuterinio vartojimo pagrindų gilinimo grupės vadovas R. Dambrauskas. Džiaugsmus ir lūkesčius išsakė senjorų grupei vadovaujantis J. Miliauskas, apie keramikos būrelio darbus pasakojo jo vadovas B. Chudinskij, na, o moterų savipagalbos grupė "Vizija" ir jos vadovė R. Girnienė, paprastai vaišindavusi įmantriais sumuštiniais, pačių kepta duona ar pyragu, šį kartą valgyti nedavė, užtat davė pačių sudarytą receptų knygelę, kad ir mes patys ko nors išmoktume. Labai ačiū, jau pabandėme. 

Šiauliečiai, gražiai prisiminę J. Kairį, festivalio programą pradėjo folkloro ansamblio "Sedula" (vadovė V. Gintilaitė) pasirodymu. Kolektyvas, kuriame sutelkta daugiausia meno mėgėjų, turinčių regos negalią, atliko gana retus žemaičių krašto kūrinius. Folkloro grupė taip pat sudainavo kelis romansus, įterpdama lietuvių poetų eilių. 

Apie kitus Šiaulių kolektyvus, kaip antai, vokalinį ansamblį "Dermė", liaudiškų šokių grupę "Vajaunas", liaudišką kapelą "Šelmiai", čia nekalbėsime, tik pasakysime, kad jie gana profesionalūs, bet čia beveik nerasime žmonių su regėjimo negalia, o tai neatitinka festivalio reikalavimų. 

Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras festivalį pradėjo plačiu Juozapo Kairio, žmogaus ir kūrėjo, pristatymu, ir visi buvome pakviesti tylos minute pagerbti jo atminimą. 

Petro Garšvos vadovaujamas estradinės muzikos ansamblis "Vilkpėdė", atlikdamas sudėtingus kūrinius, pademonstravo meistriškumą: daugiabalsumą, gerą intonavimą. 

Kanklių ansamblis "Kamanės" (vadovė R. Mockūnienė) šį kartą, mūsų manymu, pasirodė blankokai. 

J. Višinskienės vadovaujamo rusų liaudies dainos ansamblio solistė Marina su savo kazokiška daina išjudino ir ansamblį, ir žiūrovus, o Olego Baziliuko įtaigus dainavimas kai kam net ašarą išspaudė. 

Plastikos studija "Tu ir aš" - čia buvo akivaizdus vadovės R. Januškevičienės skonis ir išmaningumas - pasirodė miela ir šokėjams, ir žiūrovams. Tai, kad neregiai šoka linijinius šokius, labai didelis vadovės ir pačių šokėjų pasiekimas. 

Folkloro ansamblis "Versmė" (vadovai D. ir D. Mockevičiai) pademonstravo pasvalietišką, dzūkišką ir žemaitišką pasakojimus, vyrišką, moterišką ir bendras dainas, netgi formulinę, pašoko ratelį "Padelnyko dieną", ir tai beveik visiškai atitiko reikalavimus, keliamus folkloro ansambliui. Geras skambėjimas, balsų darna - šiam ansambliui neturime ko prikišti. 

Tautinių šokių kolektyvas "Šimtažiedis" (vadovė R. Januškevičienė), kad ir atsinaujinęs (o gal kaip tik dėl to) pademonstravo gerą meninį lygį - ne be reikalo jie yra tapę įvairių konkursų nugalėtojais. 

Panevėžio ir Utenos apskričių aklųjų ir silpnaregių laisvalaikio ir užimtumo centras kaip visada išradingai pradėjo šventę. Skambant J. Kairio dainai "Iš tos nakties" scenoje tango labai įspūdingai šoko abiturientai. 

Senjorų klubas "Pavakarys" pristatė pačių sukurtą ir labai gražiai surežisuotą literatūrinę kompoziciją "Žodžiai Tau", skirtą Juozapui Kairiui. 

Solistas Algis Bružas savo maloniu tenoru taip pat nenuvylė. 

Dramos studija "Arka" ir su trimis aktoriais sugebėjo parodyti gerą spektakliuką, ypač Antosėlė gerai vaidino - tiesiog profesionaliai. Surežisuota apgalvotai, puikiai įterpti garsai, režisierei Rimai Žostautienei pagyrimas. 

Ainos Paschalidi ir Petro Simonaičio duetas, nors abu dainavo vienu balsu, skambėjo silpnokai, bet nuoširdžiai. Labai gaila, kad iširo puikus A. Markevičiaus ir P. Simonaičio duetas. 

Skaitovė Elena Giedraitienė, silpno kūno, bet stiprios dvasios moteris, labai įkvėptai padeklamavo Maironį. 

Nieko negali prikišti ir visai neblogai sušokusiai Dainoros Venclovienės "Kanarėlei". Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, o strykčioja kaip jaunos. 

Jau ir taip gerą nuotaiką dar labiau praskaidrino skaitovė Janina Juodzevičienė - ji su taikliu humoru žaismingai padeklamavo savos kūrybos eilių. 

"Atsisveikinimo taurė" - kapela "Iškepuris" (vadovė R. Jurkienė). Instrumentų įvairovė - tai smuikas, akordeonas, saksofonas, būgnas, labai nuoširdžiai braukomas metalofonas, barškučiai, neįkyri "lakštingala". Smagiai sugriežė valsą. Klausantis jų, atrodė: jiems patiems smagu, kad groja "nevaldiškai". 

Visas šventės veiksmas rutuliojosi "restorane", kur sėdinti už staliuko ori prieškario porelė Greta ir Rimgaudas Valiuliai užsakinėjo, ir jiems buvo pripildytos ir atneštos visos pageidautos taurės (meilės, išminties, atsisveikinimo...), o mes, žiūrovai ir būti kritiška bandanti komisija, turėjome pripažinti, kad kaip žuvelės ant jauko užkibome ant talentingai sukurpto scenarijaus. Ir tuomet jau ne taip ir svarbu, ar kas padainavo "falšyvą" natą, ar ne taip pasisuko. Smagu, gražu ir tiek. Ir dar tos parodos-pardavimo grožybės, tokios moteriškos, tokios subtilios, taip ir norisi ką nors įsigyti. 

Skaitytojas sakys - na, ir įsigiedojo komisija apie tą Panevėžį, bet ką padarysi, kad jų šventė ir vėl, kaip ir pernai, buvo pati gražiausia.