TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

AR SILKĖ - KŪČIŲ VALGIS?

Žinoma, kad ne. Ar žinote, kad anksčiau silkė buvo laikoma maistu, netinkančiu save gerbiantiems žmonėms? Elgetų ir vienuolių maistas tapo delikatesu tik po to, kai vienam olandų žvejui kilo išganinga mintis silkę apdoroti. Netrukus be naujo patiekalo negalėjo apsieiti nė vieni karališkieji Europos rūmai. Kasmet Olandijoje, Šefeningeno miestelyje, švenčiama Silkės diena, per kurią jo gyventojai ragauja pirmųjų naujojo sezono silkių. Viena silkių statinaitė dovanojama pačiai Olandijos karalienei. Silkė ne vien gardi - joje esančios medžiagos padeda organizmui kovoti su stresu, stiprina imuninę bei nervų sistemą. 

Dabar silkė - dažnas patiekalas ant mūsų stalo. Be jos ir lietuviai neįsivaizduoja savo švenčių. Jei reikėtų suskaičiuoti patiekalus, kurie yra ruošiami su silke, šis skaičius, regis, pasiektų ne vieną šimtą. Tad ką žinome apie ją, išskyrus tai, kad ši žuvis dažniausiai valgoma sūdyta? 

Visame pasaulyje labiausiai vertinami raudonieji ir juodieji ikrai, tačiau japonai pirmenybę teikia silkių ikrams. Šis faktas gali pasirodyti keistas, jei japonai nenutuoktų apie silkių ikrų ypatingas savybes. Juose - iki 14 proc. gerojo cholesterolio, iki 44 proc. riebalus skaidančio lecitino, tai B, A, D, E, C vitaminų rinkinys, čia daug geležies, jodo, kalcio, magnio, kalio, sieros, seleno, cinko, natrio, fosforo ir kitų mineralų - vos ne visa Mendelejevo lentelė. 

Ši gamtos sukurta "vaistinė" puikiai stimuliuoja gyvybinius organizmo procesus - kraujyje didėja hemoglobino kiekis, normalizuojasi arterinis spaudimas, vyksta odos regeneracija. Beje, silkės ikrų poveikis odai toks didelis, kad Japonijoje labai populiarios kaukės iš šio produkto, kurios atnaujina pažeistas odos vietas, lygina raukšles ir stabdo senėjimą. 

Silkių pieniai - taip pat kokybiškas produktas: 100 g pienių energetinė vertė - 100 kcal, todėl juos rekomenduoja valgyti ligoniams, kuriems reikia atgauti jėgas, sportininkams ir darbininkams, kurių didelis fizinis krūvis. Silkių pieniuose beveik nėra angliavandenių, tačiau daug baltymų ir riebalų bei įspūdinga kolekcija mikroelementų: tai geležis, magnis, fosforas, kalis, natris ir daugybė vitaminų - A, E, C, B1, B2, B12, PP. Pieniuose esantis glicinas stimuliuoja smegenų ląstelių veiklą. Silkės pieniai - veiksmingas imunomoduliatorus: jei įtrauksite juos į valgiaraštį, vos pajutę pirmuosius peršalimo požymius, tai arba visai atsikratysite negalavimo arba jis bus labai menkas. 

Ichtiologams žinoma 60 silkių rūšių, kurių dauguma aptinkamos Atlanto ir Ramiajame vandenyne, Baltijos bei Kaspijos jūrose. Dauguma šių žuvų gyvena ir neršia jūroje, tačiau kai kurios plaukia neršti į upes. Vartotojai silkių rūšių neskiria ir dažniausiai vadina sūdytas silkes pagal tai, iš kur jos atgabentos, - Norvegijos, Kaspijos, Olandijos ar Baltijos silkėmis, o taip pat vertina šias žuvis pagal riebumą. Iš tikrųjų įvairių silkių rūšių riebumas nevienodas ir svyruoja nuo 2 iki 33 proc. Riebiausios - Šiaurės platumų silkės, o piečiau aptinkamose - daugiau jodo. Silkė labai vertinga - joje nuo 15 iki 19 proc. baltymų, tačiau pati didžiausia vertybė - tos amino rūgštys, kurios vadinamos nepakeičiamomis, nes žmogaus organizmas jų negamina ir gali gauti tik su maistu. Viena jų - oleino rūgštis - gerina smegenų kraujo apytaką, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Silkę nuolat valgantys žmonės rečiau peršąla, rečiau serga infekcinėmis ligomis, geriau mato vyresniame amžiuje ir netgi išvengia nūdienos rykštės - akių ligų. 

Vis dėlto gydytojai perspėja, kad silkių turėtų privengti ir valgyti jas nedidelėmis porcijomis tie, kas serga inkstų ir kepenų ligomis, opomis, tie, kurių didelis kraujo spaudimas, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu. Žinoma, visiškai silkės atsisakyti nerekomenduojama, tačiau siūloma ją valgyti virtą, o sūdytą prieš vartojimą išmirkyti piene arba stiprioje arbatoje. 

Žinovai tvirtina - neneršusi žuvis laikoma geriausia. Ji yra minkštesnė ir riebesnė. Taip pat kulinarų žodžiais, silkės, kurios yra paruoštos ir supakuotos indeliuose, skirtos tinginiams. Šiuo metu parduotuvėse galima įsigyti pačių įvairiausių silkių - su majonezu, kalmarais, krabais, burokėliais, garstyčiomis. Apdorota silkė nėra vertinama kaip kokybiška, tai - netikras produktas. Pirmiausia joje gali būti gausu maisto priedų su indeksu E. Be to, yra nuomonių, jog žuvies perdirbėjai taip ruošia prastas žuvis - kitaip tariant, filė, kuri yra netinkama, apdorojama ir paruošiama su įvairiais pagardais. 

Tad tikrai geriau pirkti visą silkę su galva, dar neišdarinėtą, ir ją ruošti namuose. Žinosite, jog nusipirkote žuvį, kurioje, galite būti tikri, nėra jokių maisto priedų ar konservantų. Jei labai neturite laiko maistui ruošti, tuomet pirkite paprastą silkių filė, kurią baigsite ruošti namuose. O prie silkių tinka viskas: pomidorai, paprikos, saulėgrąžos, riešutai, kukurūzai ir dar daugelis kitų produktų. Tad sėkmės eksperimentuojant.