SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

 

DAR NE ATASKAITINIS


Sigitas ArmonasŠių metų gegužės 30 dieną Vilniuje rengiamas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXIV suvažiavimas. Ta proga į keletą klausimų atsakė, mintimis apie nūdienos problemas pasidalijo LASS pirmininkas Sigitas Armonas. Jį kalbino žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiasis redaktorius Vytautas Gendvilas. 

 

Vytautas Gendvilas. Kas reikšmingo įvyko mūsų organizacijoje nuo LASS XXIII suvažiavimo? 

Sigitas Armonas. Kažko labai ypatingo per tuos metus neatsitiko. Esu jau sakęs ir dar kartą pasikartosiu: nauja tai, kad pasikeitė mūsų organizacijos filialų finansavimo tvarka. Nuo 2012 metų pradžios socialinės paslaugos, kurias teikia ir mūsų organizacijos struktūriniai padaliniai, finansuojamos vietos savivaldos. Antras svarbus dalykas: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga pirmą kartą veiklos istorijoje įgyvendina Europos lėšomis finansuojamą projektą "Neregys kelyje į darbo rinką". Tai mūsų organizacijai nauja patirtis ir nauja veikla. 

V. G. Kaip vykdomi LASS XXIII suvažiavimo nutarimai? 

S. A. LASS XXIII suvažiavime pritarėme, kad reikia tęsti anksčiau priimtas 2010-2012 metų mūsų organizacijos veiklos kryptis iki 2014 metų. Apie tai, kaip jas vykdome, kalbėsime per ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą. Tada bus ir skaičiai, ir konkretus įvertinimas. O ką nuveikėme per šiuos metus, galima susipažinti LASS XXIV suvažiavimui pateiktoje ataskaitoje. 

V. G. Kokį pažymį galėtų pasirašyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga už "perėjimą" į savivaldybių biudžetus? 

S. A. Baimė buvo didelė. Tačiau, manau, šią problemą išsprendėme pakankamai sėkmingai. Mūsų organizacijos filialai nėra vienodai pajėgūs spręsti problemas ir vykdyti projektus. Čia nemažai nuveikė ir filialams talkino regioniniai aklųjų centrai didžiuosiuose šalies miestuose. Jie ir kuruoja savivaldybėms filialų pateiktus socialinių paslaugų teikimo projektus. Gerai, kad šiems projektams finansavimas padidintas valstybiniu mastu. Lyginant su 2008, ikikriziniais metais, Nacionalinei žmonių su negalia socialinės integracijos programai finansavimas sumažintas, mūsų skaičiavimais, apie 30 procentų. Dėl to mažiau lėšų gavo nacionalinės žmonių su negalia asociacijos. O Socialinių paslaugų teikimo bendruomenėje programoms 2013 metais skirta lėšų daugiau nei 2012 metais. Bėda čia tik ta, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialai lėšų projektams įgyvendinti gauna nevienodai. Kartais norėtųsi, kad vienam projektui būtų skiriama daugiau, o kitam - galbūt mažiau, tačiau sprendimus priima savivaldybių specialistai ir ekspertai. Esant buvusiai sistemai kompensuoti lėšų gavimo skirtumus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga galėdavo, kai jas skirstydavo centralizuotai. Noriu padėkoti regioniniams aklųjų ir silpnaregių centrams, kurie LASS filialams talkino teikiant projektus savivaldybėms. Šių projektų nauda ta, kad mūsų organizacijos nariai turi darbo, kita vertus, akliesiems ir silpnaregiams galime suteikti geresnes socialines paslaugas. 

V. G. Kokia šio "projektinio gyvenimo" ateitis? 

S. A. Kalbant apie ateitį reikėtų pasakyti, kad šiuo metu svarstoma galimybė projektus ruošti trejų metų laikotarpiui. Teikdami 2014 metams projektus praktiškai juos teiksime artimiausiems trejiems metams. Kaip projektus pateiksime, kaip jie bus įvertinti, taip ir gyvensime tą laiką. 

Su projektais siejamas ir dar vienas šių metų svarbus momentas: metų pabaigoje filialuose vyks ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai. Baigiasi ketverių metų kadencija. "Žmogiškieji ištekliai" yra labai opus dalykas. Mes turime atvirai kalbėti tiek besiruošdami suvažiavimui, tiek ir jame apie tai, kad į organizaciją reikia pažvelgti šiek tiek naujai, sisteminiu požiūriu. Mes - ne uždara sistema, mus veikia visuomenės pasikeitimai. Tad turime į juos adekvačiai reaguoti. Turime poreikius suderinti su finansavimo galimybėmis. Kartu reikia galvoti apie mūsų darbuotojų kompetenciją. Negalime pamiršti diplomatijos ir kitų dalykų. Kuo toliau, tuo labiau ryškėja takoskyra tarp filialo pirmininko ir socialinių paslaugų žmonėms su regos negalia teikėjo. Vis stiprėja tendencija, kai LASS rajono filialo pirmininku išrenkamas visuomeninis pirmininkas, o socialiniam darbui ir projektams įgyvendinti pasamdomas kitas žmogus - specialistas. Tai daroma ne iš piktos valios, o todėl, kad projektų vykdytojams reikalavimai nuolatos didėja. Apie tai reikia kalbėti atvirai. 

V. G. Vadinasi, projektai - sau, o LASS ir jos filialai - sau? 

S. A. Jei pažvelgsime į istoriją, tai praeityje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga buvo ekonominis pagrindas neregių poreikiams tenkinti. Taip pat iš organizacijos lėšų buvo išlaikoma ir pati Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Dabar didesnę dalį sąjungos veiklai gaunamų lėšų sudaro iš valstybės gaunamos programinės lėšos. Tos programos turi aiškius tikslus ir uždavinius. O Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga savo tikslus yra nusistačiusi organizacijos įstatuose. Dažnai vieni ir kiti tikslai sutampa. Tačiau yra ir skirtumų. Ruošdamiesi ateičiai ir galvodami apie LASS, kaip nevyriausybinę organizaciją, turime peržiūrėti savo tikslus. Turime kelti tokius tikslus, kuriuos galėtume įgyvendinti be valstybinių programų pagalbos. Reikia įsiklausyti ir į žmonių klausimą: "O ką jūs man duosite?" 

Apsispręsti, ko norime, nėra lengva. Per nepriklausomybės metus užaugo nauja žmonių su regėjimo negalia karta. Mes ir už mus vyresni dar prisimename praeitį ir buvusį gyvenimą, lyginame dabartį su tuo, kas buvo. Jaunimo kitokia pasaulėžiūra, kitoks mąstymas. Turime nuspręsti: ar vis dar lyginamės su praeitimi, ar galvojame, kaip spręsti dabar gyvenimo diktuojamas problemas? Būdamas organizacijos vadovas, su šia dilema susiduriu labai dažnai. Kas dabar teisus: ar tas, kuris gailisi neveikiančios mūsų įmonės, ar tas, kuris sako, kad tai yra socialistinės planinės ekonomikos reliktas, kuris ir turėjo žlugti. Mums, ypač vyresnės kartos žmonėms, skaudu apie tai kalbėti. Man svarbu, kad žmogus galėtų dirbti ir oriai gyventi. Senosios ir jaunosios kartos neregių poreikiai yra skirtingi. Skiriasi požiūriai į švietimą, ugdymą, integraciją. 

V. G. Tačiau tų pačių problemų turintiems žmonėms yra ir bendrų dalykų? 

S. A. Savaime aišku, kad yra ir bendrų problemų, nes mus vienija bendra bėda - blogas matymas. Tačiau turime nepamiršti, kad keičiasi ir mūsų organizacijos struktūra. Nematančių arba stipriai neprimatančių žmonių mažėja. Daugėja silpnaregių. Turime ir į tai reaguoti. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje kalbama, kad silpnaregiai nesupranta neregių. Tai taip pat svarbu. Turime matyti besikeičiančią situaciją ir ieškoti problemų sprendimo būdų. 

V. G. Ką dar turėtume nuveikti iki LASS XXV ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo? 

S. A. Turime įsisąmoninti, kad šių metų suvažiavimas tokios sudėties renkasi paskutinį kartą. Kitas suvažiavimas bus jau kitoks. Kiti bus ir jo delegatai. Manau, kad nemenka dalis jo delegatų bus nauji žmonės. Kaita yra natūralus dalykas. Sunku yra iš anksto tą suvažiavimo delegatų sudėtį prognozuoti. Todėl dar sunkiau kalbėti apie tai, ką suvažiavimas svarstys ir kokius priims sprendimus. Tačiau rengiant suvažiavimą dirbs dar "senoji komanda". Ji turėtų tinkamai pasiruošti teikdama socialinių paslaugų bendruomenėje projektus trejiems metams. Mūsų organizacijos veiklos pagrindas yra LASS filialai. Todėl labai svarbu, kad 2013 metų pabaigoje būtų aišku, kas dirbs organizacijoje artimiausius ketverius metus. Labai svarbu rasti ir mūsų veikla sudominti gerai darbą galinčius atlikti žmones. Jei pateiksime gerus projektus savivaldybėms, tai stabiliai gyvensime ir trejus artimiausius metus. Taigi didžiausia atsakomybė tenka šių projektų kuratoriams - regioniniams aklųjų ir silpnaregių centrams. 

Turime nepamiršti ir dar vieno darbo. Dabar jau turime pradėti galvoti apie naujus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įstatus. Jų nekeitėme aštuonerius metus. Reikia juos bent jau peržiūrėti. Kartu nusibrėšime ir 2014-2018 metų veiklos kryptis. 

V. G. Šių metų pradžioje žurnale nerimavote dėl Kaune esančios LASS įmonės "Regplasta" veiklos. Kokia padėtis dabar? 

S. A. Bėda ta, kad šios įmonės mes negalime remti, nes neturime finansinių išteklių. Politiškai žiūrint, yra taip: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga į Kauno aklųjų įmonės "Regplasta" išlikimą investavo daug. Apie tai, kad įmonės veikla prasta ir kad įmonė gali bankrutuoti, kalbame jau apie dešimt metų. Kalbėta ir apie įmonės restruktūrizavimą, imtos ir paskolos, buvo ir patalpos parduotos, kad gauti pinigai būtų panaudoti įmonei išlaikyti ir padėti jai išlikti. Į šią įmonę "sudėti" milijonai. Šių metų balandžio 24 dieną LASS centro taryboje pasakėme vieni kitiems, kad daugiau išteklių įmonei remti neturime. Negalime 28 žmonių su regėjimo negalia darbo vietų išsaugojimą remti milijonais. Beje, iš valstybės socialinėms įmonėms gaunama parama nėra maža. Mes, kaip organizacija, steigiame įmones, kurių tikslas - darbo vietos žmonėms su regėjimo negalia. Tačiau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga neturi tikslo steigti įmones, kaip ūkio subjektus. Mums svarbios ne įmonės, o žmogaus su regėjimo negalia darbas. Beje, Kaune turime dvi socialines įmones - tai "Regplasta" ir "Kregis". Žinau, kad dalis "Regplastos" žmonių su regėjimo negalia darbo ras "Kregyje". Jame turėtų įsidarbinti devyni buvę "Regplastos" darbuotojai, spręsime ir kitų aklųjų bei silpnaregių darbuotojų problemas. 

V. G. Ačiū už pokalbį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]