MEDICINA

GELTONOJI DĖMĖ

Veriant metų vėrinį prie gerų dalykų: išminties, kantrybės, gyvenimo patirties, neišvengiamai prisideda ir nemalonių karoliukų. Vienas iš jų - įvairūs sveikatos negalavimai. Kaip vienam anekdote teigiama, jei, sulaukęs penkiasdešimties metų, atsikėlęs kūne nejauti maudimo ar skausmo, žinok - tu jau rojuje. 

Mūsų akys taip pat sensta. Bėgant metams akys ne tik silpsta, bet ir pradeda "sirgti". Viena iš tokių ligų yra akies geltonosios dėmės degeneracija. Ji dažniausiai priskiriama vyresnio amžiaus žmonėms. Geltonosios dėmės pokyčių atsiranda, sulaukus penkiasdešimties metų. Ši akių liga labai pavojinga. Laiku jos negydant, pasekmė - aklumas. 

"Mūsų žodžiui" apie akies geltonosios dėmės degeneraciją papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių skyriaus vedėjas bei Vilniaus universiteto ausų, nosies, gerklės, akių klinikos docentas Andrius Cimbalas. 

Kas yra geltonoji dėmė? 

Geltonąja dėme vadiname mūsų akies tinklainės centrinę dalį. Ši tinklainės dalis atsakinga už centrinį matymą. Už tą jo dalį, kuri padeda aiškiai išskirti įvairiausius objektus. Gerai matome skaityti, galime atpažinti veidus, žiūrėti televizorių ir pan. O visa kita akies tinklainė yra skirta bendrai orientacijai erdvėje. Geltonoji dėmė, palyginti su visos akies dugnu, yra nedidelė, bet labai svarbi. Jeigu ši akies dalis pažeista, prieš mūsų akį - didelė, plati tamsi dėmė. Geltonąją dėmę turi kiekvienas žmogus. Deja, bėgant metams, pradeda vystytis akies geltonosios dėmės degeneracija. Tai pokyčiai, sukeliantys tinklainės centrinės zonos dalies nykimą. Tinklainė atrofuojasi arba suragėja. Joje atsiranda randų. Pirmieji šios ligos požymiai pastebimi sulaukus penkiasdešimties metų amžiaus. Labai retai pasireiškia ir jaunesniems žmonėms. 

Geltonosios dėmės degeneracija penkiasdešimtmečiams yra pradinės stadijos. Tuo metu atsiranda smulkūs nepašalintų, atidirbusių medžiagų (šiukšlių) židinukai ir pigmentacijos pokyčiai. Šie akies geltonosios dėmės pokyčiai matymo sutrikimų dar nesukelia. Vėliau, ligai progresuojant, ryškėja pažengusi geltonosios dėmės degeneracija. Dažniausiai ji pasireiškia pacientams, sulaukusiems 65 metų. Akies geltonosios dėmės degeneracija skirstoma į dvi rūšis: 

1) atrofinę arba sausą degeneraciją; 

2) neoskulinę arba šlapiąją degeneraciją. 

Tuo metu po tinklaine, o vėliau pačioje tinklainėje, išauga naujadarinės tinklainės kraujagyslės. 

Daugelis man užduotų klausimą: kaip pačiam suprasti, kad prasidėjo akies geltonosios dėmės pokyčiai? Šis reiškinys turi kelis simptomus: gali atsirasti nežymus vaizdo kreivinimas, skaitant tekstą gali atrodyti, kad raidės iškrenta, linijos netiesios arba pats žmogus gali pajausti, kad jo matymas tampa neryškus. 

Gydymas 

Pradinei akies geltonosios dėmės degeneracijai gydymo nėra. Šioje ligos stadijoje galime kalbėti tik apie tam tikras prevencijos priemones. Šios ligos rizikos veiksniai yra šie: rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, padidintas cholesterolio kiekis kraujyje ir nesveikos mitybos įpročiai. Nenorėdamas susirgti žmogus pirmiausia turi pašalinti šiuos rizikos faktorius. Labai svarbu mityba. Būtina laikytis dietos. Pirmiausia derėtų mažinti riebalų kiekį. Mitybos raciono pagrindą turi sudaryti daržovės bei žuvis. Akims svarbiausios yra lapinės daržovės: špinatai, brokoliai, salotos, kopūstai ir t. t. Žinoma, vyresnio amžiaus žmogus labai daug daržovių nevalgo. Todėl būtinų akims medžiagų stoką galima kompensuoti maisto papildais su liuteinu ir ksentinu. Tai tokios medžiagos, kurios organizme nėra sintezuojamos. Mes jas gauname tik su maistu. Šios medžiagos užtikrina akies geltonosios dėmės normalų funkcionavimą. Visos išvardintos maisto grupės yra aktualios esant tik pradinei geltonosios dėmės degeneracijos stadijai. Kuomet liga įsibėgėja, tenka griebtis kitų gydymo būdų. Iš kitų prevencijos dalykų minėtina apsauga nuo saulės. Jeigu jauno žmogaus saulės spinduliai yra efektyviai sulaikomi ir neutralizuojami akies tinklainėje, tai, sulaukus vyresnio amžiaus, saulės spinduliai pradeda kenkti akims. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kad pridengtų akies tinklainę nuo tiesioginių jos spindulių. Mėlyno spektro saulės spindulius efektyviausiai sulaiko rausvos spalvos apsauginiai akinių stiklai. 

Dabar pakalbėkime apie vėlyvąją geltonosios dėmės degeneraciją. Jai būdinga po tinklaine, o vėliau pačioje tinklainėje, išaugančios naujadarinės kraujagyslės. Tai organizmo metamas gelbėjimo ratas nesveikuojančiai akies daliai. Naujadarais mėginama pamaitinti tinklainę, dėl lėtinių uždegimų sutrikus medžiagų apykaitai. Ši organizmo reakcija, naujų (kompensuojamųjų) kraujagyslių augimas yra būdingas visam žmogaus organizmui. Deja, šios naujosios kraujagyslės ne pagerina, o kaip tik pablogina situaciją. Mūsų akies tinklainė yra labai plona ir skaidri. O naujosios kraujagyslės yra kitokios sandaros. Jų sienelės yra nesandarios. Per jas prasisunkia skysčiai ir tinklainė užburksta. Kraujui prasisunkus, tinklainė pradeda kraujuoti. Dėl to tinklainė nesugeba priimti maistą. Todėl žmogaus matymas gerokai pablogėja. 

Gydytojų tikslas - sustabdyti naujų kraujagyslių augimą. Anksčiau buvo taikomas gydymas lazeriu, kai tiesiogiai buvo prideginamos naujosios kraujagyslės. Šis būdas pasiteisino tik tada, kai jos augdavo greta centro, o ne centre. Lazerio spinduliu prideginus tinklainę likdavo randas. O tai negerai. Vėliau buvo sukurtas kitoks lazeris. Tai vadinamoji fotodinaminė terapija. Naudojant tokį gydymo būdą, akies tinklainėje nedeginami audiniai. Į veną suleidžiamas vaistas. Jis cirkuliuodamas susikaupia tose naujadarinėse kraujagyslėse ir tampa aktyvus tik tada, kai pašvieti lazeriu. Taip kraujagyslės užsitrombuoja ir sunyksta. Vėliau buvo mėginta taikyti spindulinį gydymą, radioterapiją. Šis gydymo būdas nelabai pasiteisino, todėl jo buvo atsisakyta. Chirurginis gydymas mėginant persukti tinklainę, pažeistą vietą pakeisti sveikąja, taip pat nepasiteisino. Po kiek laiko degeneraciniai procesai atsinaujindavo. 

Perversmą akies geltonosios dėmės degeneracijos gydyme padarė Jungtinių Amerikos Valstijų oftalmologai. Tai įvyko gan neseniai - tik 2004 metais. Tais metais pasirodė pirmieji straipsniai šia tema. Oficialiai šis gydymas patvirtintas 2006 metais. Po metų jis atkeliavo ir į Europą. Jo principas yra gan paprastas - į akį suleidžiami vaistai, stabdantys naujadarinių kraujagyslių augimą. Užblokavus šį sektorių, per savaitę naujosios kraujagyslės sunyksta. Tiesa, naujasis gydymas yra ilgas. Pradedama nuo trijų injekcijų per mėnesį. Vaistai suleidžiami į akies stiklakūnį. Ta procedūra yra atliekama operacinėje. Jai ruošiamasi kaip tikrai intrabulinei operacijai. Vėliau vaistai leidžiami pagal poreikį. Gydymas trunka kelerius metus. Vidutiniškai būna dešimt injekcijų. Pacientas po injekcijos tą pačią dieną yra išleidžiamas namo. Šį gydymą visiškai kompensuoja valstybė. Pačiam pacientui už vaistus mokėti nereikia. 

Deja, akies geltonosios dėmės degeneracija kol kas nėra pagydoma. Šis gydymo metodas tik pristabdo degeneracinius procesus. Efektas - 90 procentų žmonių yra sustabdomas regėjimo blogėjimas. Taip pat pašalinama aklumo rizika. Negydant apakimas yra beveik šimtaprocentinis. 

Žmonėms, sulaukusiems penkiasdešimties metų, patarčiau pas okulistą lankytis kas dveji metai, o, jeigu nustatoma geltonosios dėmės degeneracija, lankytis kasmet, o gal net ir dažniau. Pats paprasčiausias būdas nustatyti degeneracijos pradžią yra toks: paimti langeliais nubraižytą popieriaus lapą ir į jį įdėmiai įsižiūrėti. Jeigu pamatysite vienoje vietoje susitraukusius ar kaip tik įsitempusius langelius, tuomet kreipkitės į savo poliklinikos oftalmologą. Jis patars, kaip toliau jums gydytis. 

Užrašė Emilija DERŠKUTĖ