TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

GURMANŲ VALGIS - SŪRIS

Vieni jį mėgsta, kiti - mėgsta labai, o treti - tiesiog dievina. Gaminami sūriai iš karvės, ožkos, avies pieno. Rinktis yra iš ko, tuo labiau, kad tai labai naudingas produktas. 

Neįmanoma suskaičiuoti pasaulyje užregistruotų sūrių - jų tokia daugybė. Vien Prancūzijoje - daugiau nei 3 tūkst. sūrių pavadinimų. Be prancūzų, pasaulyje yra pagarsėję Olandijos, Anglijos, Belgijos, Vokietijos ir Italijos sūrininkai. Dabar ir Lietuvoje yra pagaminama labai skanių sūrių, pasirinkimas tikrai didelis. 

Pagal gamybos būdą sūriai skirstomi į kietuosius, puskiečius, minkštuosius, varškės, sūryminius (brandinamus ir laikomus specialiame sūryme), lydytus ir pelėsinius. 

Varškės sūriai savo švelnumu ir šviežiu skoniu primena varškę. Prie jų patiekiami baltieji, rožiniai ir "jauni" raudonieji vynai. 

Tradiciniai minkštieji sūriai yra du - su vadinama nuplauta plutele, susidarančia po daugkartinio sūrio trynimo, ir su pelėsine balta bei gelsva plutele. Pelėsiniai sūriai idealiai dera su raudonaisiais vynais. 

Kietųjų ir puskiečių sūrių - daugiausia. Labai gero skonio lietuviškų sūrių galima rasti mūsų parduotuvėse, tiesa, jie kiek brangesni už paprastus, bet tikrai nenusileidžia skoniu kai kuriems atvežtiems iš užsienio. Jie taip pat labai tinka kaip šaltas užkandis. 

Mėlynųjų pelėsių sūriai išsiskiria ypač aštriu skoniu ir aitriu kvapu. Visi turbūt žino "Rokforo" sūrį, kuris yra neoficialus lyderis sūrių, gaminamų iš avių pieno. 

Sūris - nepaprastas produktas. Jo brendimas gali tęstis ir po to, kai jį nusipirkote. Tinkamas sūrio laikymas - vienintelis būdas pratęsti mėgavimąsi jūsų pasirinkta rūšimi. Jeigu tai darysite netinkamai, sūrio brendimo procesas gali paspartėti - bus sugadintas tiek išorinis produkto vaizdas, tiek jo skonis. Dėl staigių temperatūros pokyčių ar sumažėjusios drėgmės sūris išdžius, taps pernelyg kietas, praras savo skonį. 

Ideali temperatūra sūriui laikyti yra 5-8 laipsniai ir 90 proc. drėgmė. Namų sąlygomis geriausia vieta bus apatinė šaldytuvo lentyna. Kad sūris nepelytų ir neprisigertų kvapų, laikykite jį suvyniotą į maistinę plėvelę ar popierių. Šis būdas - geresnis nei hermetiškai uždarytas indas: mat jame sūris "uždus". O kad sūriui užtektų drėgmės, jį, įvyniotą į popierių, galite dar įsukti į drėgną rankšluostį. 

Sūriai, kurie laikomi specialiame sūryme, greitai išdžiūsta, jei sūrymo nėra. Skirtingų rūšių sūrius geriau laikyti atskirai, ypač pelėsinius. Jei mėgstate mėlynųjų pelėsių sūrius, nenuimkite papildomo apvalkalėlio, saugančio nuo pelėsių plitimo. 

Yra net taip vadinamas sūrio etiketas. Tad kaip mes jį patiekiame? 

Labiausiai paplitęs sūrio vartojimo būdas - sumuštinis. Per pusryčius ar, patiekiant šį produktą kaip užkandą prie gėrimų, galima jį derinti su duona ar, padalijus gabaliukais, į kiekvieną įbesti specialius medinius pagaliukus. Pagal etiketą sūris pasiūlomas pietų pabaigoje kaip savarankiškas antras patiekalas tarp užkandžių ir deserto ar kaip lengva užkanda prie vyno. Sūrio asorti įprasta pasiūlyti po visų skanumynų, netgi saldžių, prieš kavą. 

Kelios pagrindinės sūrių lėkštės taisyklės: 

- lėkštėje gali būti penkių ir daugiau rūšių sūrių; 

- sūriai lėkštėje dedami ratu (pagal laikrodžio rodyklę), pradedant varškės ir minkštaisiais, baigiant kietaisiais ir aštraus skonio; 

- minkščiausią sūrį reikia dėti ten, kur būtų skaičius 6, įsivaizduojant, jog lėkštė - tai ciferblatas; 

- tarp paskutinio ir pirmojo sūrio gabalėlių derėtų palikti tarpelį, kad švelnūs sūriai nesugertų aštresnių sūrių aromatų; 

- sūriai dedami gana dideliais vienodais gabalėliais. 

Dažnai vietoj sūrių lėkštės naudojama lenta - didelė, apskrita, kelių centimetrų storio, iš tvirto medžio. 

Sūrių lenta puošiama vaisiais ir riešutais. Su minkštaisiais sūriais labai dera vynuogės ar kriaušės, supjaustytos griežinėliais. Avokadai paryškina melsvojo sūrio skonį. Prie kietųjų sūrių labiau tinka riešutai - migdolai ar graikiniai. 

Prieš pateikiant į stalą, sūriai laikomi 2-3 valandas esant kambario temperatūrai- šitaip sūriai atskleidžia savo aromatą. 

Tuno ir sūrio salotos: indelis konservuoto tuno, svogūnas, 100 g fermentinio sūrio, 3 kiaušiniai, 2 šaukštai majonezo. 

Tuną sudėkite į dubenėlį, sumaišykite su smulkiai supjaustytu svogūnu. Sūrį ir virtus kiaušinius sutarkuokite, supilkite majonezą ir viską gerai sumaišykite, jei reikia, truputį pasūdykite, pagardinkite pipirais. Šią masę galima tepti ant sumuštinių, galima patiekti atskirai. 

Burokėlių salotos su sūriu: 3 virti vidutinio dydžio burokėliai, nedidelis indelis konservuotų žaliųjų žirnelių, 100 g fermentinio sūrio, žalumynų, majonezo arba aliejaus, druskos. 

Burokėlius ir sūrį sutarkuokite, suberkite nukoštus žirnelius, susmulkintus žalumynus, pasūdykite. Pagardinkite majonezu ar aliejumi, gerai išmaišykite. Skanaus!