EUROPOS LINK

 

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ IŠŠŪKIAI


Praėjusių metų spalio mėn. Madride (Ispanija) vyko Europos aklųjų sąjungos (EAS) technologijų ir informacijos prieinamumo komisijos posėdis. Lietuvai šioje komisijoje atstovauja LASS narys, vienas labiausiai patyrusių neregių kompiuterinių technologijų žinovų Karolis Verbliugevičius. Nors nuo šio posėdžio praėjo daugiau nei trys mėnesiai ir jau suspėjome įžengti į 2013 metus, keltos problemos lieka ir liks aktualios dar ilgai. Tad K. Verbliugevičių paprašėme išsamiau papasakoti, su kokiais informacinių technologijų iššūkiais neregiai Europoje susiduria šiuo metu ir kokius renkasi jų sprendimo būdus. 

 

Svarbiausias šiuo metu akliesiems iškylančias informacinių technologijų problemas galima suskirstyti į penkias kategorijas. Visos posėdyje sulaukė mažesnio ar didesnio dėmesio, visos jos aktualios ir Lietuvos neregiams. 

Pirmoji - tai interneto svetainių prieinamumas neįgaliesiems. Ypatingas dėmesys buvo skirtas bankų, biudžetinių įstaigų interneto svetainėms bei socialiniams tinklams, pavyzdžiui, "Facebook'ui". Prieita prie nuomonės, kad būtina sukurti vaizdo klipą svetaines programuojantiems asmenims, kur būtų demonstruojamos dažniausiai pasitaikančios prieinamumo neįgaliesiems problemos ir jų sprendimo būdai. 

Antroji kategorija - neįgaliesiems pritaikytos elektroninės knygos. Šios problemos svarstymo iniciatoriai buvo komisijos nariai iš Jungtinės Karalystės Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB). Jie pasidalijo informacija apie RNIB bibliotekos artimiausio laikotarpio strategiją. RNIB nusprendė pereiti nuo knygų spausdinimo brailio raštu prie elektroninių knygų skaitymo elektroniniais prietaisais, pvz., brailio eilutėmis, DAISY grotuvais. Tokio sprendimo priežastis - didelės išlaidos popierinėms knygoms leisti bei saugoti bibliotekos patalpose - tokios knygos užima labai daug vietos. 

Trečioji sritis, kurioje neregiams iškyla daug problemų, - mobiliųjų įrenginių prieinamumas. Nuspręsta orientuotis į įrenginius, kuriuose įdiegta "Android" operacinė sistema. Tai daugiausia išmanieji telefonai. Taip pat dėmesys buvo skirtas ir labai paprastiems mobiliesiems telefonams, kurie ypač reikalingi asmenims, nesinaudojantiems daugeliu išmaniųjų telefonų siūlomų funkcijų, o patį įrenginį naudojantiems tik skambinti ir atsiliepti. 

Ketvirta - viešose vietose esančių įrenginių prieinamumas neįgaliesiems. Diskutuota apie galimybes naudotis bilietus parduodančiais terminalais (traukinių, metro ir kt.) bei bankomatais. Tai labai opi problema net ir stipriausiose Europos valstybėse (Anglija, Ispanija, Vokietija). Ispanijoje vykdomas projektas, kurio metu yra pritaikomi bankomatai - į juos įdiegiamos sintetinės kalbos, yra asmens prieinamumo poreikių identifikavimo funkcija. Svarbiausia problema - skirtingi įrenginių gamintojai turi skirtingas technines bei finansines galimybes į savo įrenginius įdiegti papildomų funkcijų. 

Penktoji sritis - skaitmeninės televizijos prieinamumas. Paskutinės šios srities naujienos, kad specialius priedėliams skirtus priedus su ekrano skaitymo programa bei sintetinės kalbos funkcija televizorių gamintojai pradėjo integruoti į naujausius televizorių modelius. Toliausiai nuėjusi šia kryptimi šiandien yra "Panasonic" kompanija, kuri į savo gaminamus modelius diegia šią programinę įrangą su galimybe pasirinkti kalbą. Gaila, bet lietuvių kalbos greitai dar nebus, nes iki šiol neturime geros kokybės sintetinio balso programinės įrangos. Antra kompanija, gaminanti televizorius ir skirianti dėmesį prieinamumui, yra "Philips", tačiau ji kol kas dirba tik Ispanijos ir Anglijos rinkoms. 

Keletas žodžių apie pačią EAS technologijų ir informacijos prieinamumo komisiją. Didžioji komisijos darbo dalis - narių bendravimas, keitimasis nuomonėmis - vyksta nuotoliniu būdu, kartą per du mėnesius rengiamos nuotolinės konferencijos. Kartą per metus komisijos nariai renkasi į posėdį ir apie iškylančias problemas, jų sprendimo būdus diskutuoja gyvai. Esame ekspertų grupė, teikianti siūlymus ir rekomendacijas, kaip ir ką reikėtų daryti, kad informacinė aplinka regėjimo negalią turintiems žmonėms taptų kuo prieinamesnė ir draugiškesnė. Mūsų rekomendacijos keliauja į Europos aklųjų sąjungą, iš ten - į Europos neįgaliųjų forumą ir ES institucijas. Pavartę įvairius teisės aktus pamatysime, kad juose skiriama dėmesio, kai kada net nemažai, informacinei aplinkai ir informacinėms technologijoms, skirtoms negalią turintiems žmonėms, pritaikyti. Tačiau visi ar beveik visi tokie teisės aktai dažniausiai yra tik rekomendaciniai, todėl tiek valstybinės įstaigos, tiek verslo struktūros gali į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, jų nuostatų laikytis tik iš dalies arba nesilaikyti visai. Tiek mūsų, kaip komisijos, tiek ir EAS tikslas, kad iki 2015 m. daugelis tokių dokumentų taptų privalomais teisės aktais, kurių turėtų būti visuotinai laikomasi. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]