NAUJI LEIDINIAI

Dovilė ZUOZAITĖ

CHORO MUZIKOS GLĖBYJE

Suspindusios balta žiemos skraiste, pripildžiusios mūsų širdis šventinio džiaugsmo, Kalėdos šiais metais mus aplankė su gražiu ir išskirtiniu muzikinio gyvenimo įvykiu. Valstybinis choras "Vilnius" didžiausios metų šventės proga choro muzikos mylėtojams padovanojo tikrą muzikos šventę - kalėdinių giesmių kompaktinę plokštelę "Tylią šventą naktį". 

Tai naujausia choro plokštelė, kurioje skamba lietuvių kompozitorių kūriniai nuo mūsų choro muzikos patriarcho Juozo Naujalio iki šių dienų kūrinių. Šios plokštelės atsiradimą paskatino ne vien Kalėdos - puoselėdamas senas lietuvių choro meno tradicijas, choras visuomet daug dėmesio skiria, kad šios muzikos paveldas bei naujosios partitūros būtų įprasmintos įrašuose. Naujausioje nuostabios ir taurios kalėdinės muzikos rinktinėje įrašytos klasika tapusios Juliaus Siniaus, Juozo Naujalio, Jono Švedo, Broniaus Kutavičiaus giesmės ir Nijolės Sinkevičiūtės 9 dalių ciklas "Kalėdinė muzika" vaikų ir mišriam chorams, kameriniam orkestrui pagal Martyno Vainilaičio, Justino Marcinkevičiaus, Jono Juškaičio, Balio Sruogos, Kristės Gailiūtės, Pauliaus Kuliešiaus, Vytauto Mačernio, Elenos Mezginaitės, Sigito Gedos tekstus. Į svajingą ir pakilią kūrinių nuotaiką prasmingai įsiliejo ir keletas žiemos poezijos štrichų - tai Bernardo Brazdžionio, Henriko Nagio, Henriko Radausko, Jurgio Baltrušaičio eilės, kurias skaito aktorius Ramūnas Abukevičius. 

Muzikinę dovaną "Tylią šventą naktį" valstybinis choras "Vilnius" įrašė kartu su Lietuvos kameriniu orkestru ir Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choru. Tai ne vienintelė "Vilniaus" šiais metais įrašyta kompaktinė plokštelė, kurioje galime pasiklausyti mūsų šalies kūrėjų muzikos. Praėjusį mėnesį valstybinis choras "Vilnius" Kompozitorių sąjungoje pakvietė į dviejų kompaktinių plokštelių pristatymą - "Lietuvių chorinė muzika" ir Algirdo Martinaičio "Missa Misericordiae" ("Gailestingumo mišios"). Tai išskirtinis žvilgsnis į XXI a. kompozitorių Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio, Giedriaus Svilainio, Vytauto Miškinio, Jurgitos Mieželytės, Jono Tamulionio, Donato Zakaro kūrybą. Šių kompaktinių plokštelių atsiradimą lėmė tai, kad prabėgęs XXI a. pirmasis dešimtmetis Lietuvos chorinei kultūrai atnešė išties palankių permainų, buvo jaučiamas pagyvėjimas daugelyje šios srities žanrų. Naujiems kūriniams atsirasti padėjo įvairūs nauji festivaliai, konkursai, užsakymai iškilmingoms progoms, dainų šventėms. Autorius įkvėpė modernios muzikinės kalbos paieškos - tembrinės, ritminės naujovės, netradicinės atlikimo koncepcijos. Dabarties muzika pratęsė ir jau prieš 20 metų prasidėjusias tendencijas, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, o kompozitoriai - kūrybinę laisvę, naujai suskambo sakralinė muzika, istorinės atminties refleksijos. Su šiomis tendencijomis choras ir siekia supažindinti klausytoją - perteikiama ne tik muzikinė medžiaga, bet ir plokštelės knygelėje pateikiamos įžvalgos apie XXI a. choro muzikos svarbą, esama kiekvieno autoriaus pamąstymų apie kūrinį, jo išskirtinumą ar net klausytoją. 

Netrukus valstybinio choro "Vilnius" kūrybinę biografiją papildys ir ketvirtoji šiemet įrašyta kompaktinė plokštelė "Neregėtas Vilkončius". Tai vieno ryškiausių šiuolaikinės estrados klasikų, dainų, muzikos kino filmų, spektaklių autoriaus, skirtingo žanro ir stiliaus muzikos kūrėjo, švelnaus, skaidraus tembro atlikėjo Laimio Vilkončiaus kūriniai chorui. Tad valstybinis choras "Vilnius" kartu su kompozitoriumi ir ėmėsi dar "neregėtos" misijos šią įvairią muziką įrašyti į vieną kompaktinę plokštelę, atskleisti skirtingų laikotarpių L. Vilkončiaus kūrybą, o visuomenę supažindinti su mažiau žinoma choro muzika. Šios kompozitoriaus dainos klausytojus žavi tiek subtilia, vidinių išgyvenimų kupina kalba, tiek žaisminga ir šmaikščia nuotaika, dainomis, kuriose akademiškumas pinasi su vinguota muzikos tėkme. Kompozitoriaus kūrybos paslaptis - ne tik melodinga, turtinga ir charakteringa muzikos kalba, bet ir pasirinkti tekstai, kurie su muzikos garsais sukuria dar subtilesnę emocinę prasmę. L. Vilkončius dainoms renkasi Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Jono Meko kūrybą ar netgi savo paties eiles. 

Šie metai valstybiniam chorui "Vilnius" buvo turtingi ne tik įrašytų kompaktinių plokštelių, bet ir teminių, premjerinių programų: tai ir II Šv. Jokūbo festivalis, edukacinė poeto Jono Mačiulio Maironio programa "Jau niekas tavęs taip giliai nemylės", šiuolaikinių užsienio autorių sakralinių kūrinių koncertas "Žvaigždžių šviesa", pirmą kartą choro atliktos stambios formos, kaip antai: Gioachino Rossini "Stabat Mater", "Petite messe solenele", Ilariono Alfejevo "Pasijos pagal Matą", Vytauto Juozapaičio oratorija "Mažvydas", pirmą kartą Lietuvoje atlikta ypatingos vokalinės ir ritminės technikos reikalaujanti Igorio Stravinskio "Svadebkos" partitūra. Nors šie choro "Vilnius" įvykiai išties prasmingi ir vertingi, tačiau Lietuvos choro istorijoje be galo svarbi įrašuose užfiksuota kompozitorių kūryba. Apie vieną svarbiausių valstybinio choro "Vilnius" veiklos barų - lietuvių kompozitorių muzikos įamžinimą - choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Povilas Gylys kalbėjo: "Šių įrašų tikslas yra kuo plačiau skleisti aukšto meistriškumo reikalaujančią muziką, nes ne taip dažnai koncertinė praktika suteikia progą su ja susipažinti taip, kaip klausytojus pasiekia įrašuose įamžinta kūryba. Tad valstybinis choras "Vilnius" tokiu būdu tikisi prisidėti prie šio meno populiarinimo ir šalyje, ir tarptautinėse erdvėse, paskatinti pačius kompozitorius naujoms idėjoms, prisidėti prie to, kad Lietuvos kompozitorių muzika sulauktų įvertinimo tarptautinėse erdvėse, juolab kad šiuolaikinio meno populiarumas glaudžiai susijęs su tarptautine veikla. Mes turime neaprėpiamų choro muzikos klodų, tad mūsų kolektyvo misija visuomet išlieka tokia pati - šiuos muzikinius turtus kuo prasmingiau ir įdomiau perteikti, surasti tinkamų būdų ir formų, kaip ši muzika galėtų pasiekti kuo platesnę visuomenę."