IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

KELIO PRADŽIA - 1962


Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje pradėtos leisti garsinės knygos akliesiems ir silpnaregiams. Šių leidinių atsiradimas iš esmės pagerino neregių gyvenimą ir savišvietą, padidino savarankiškumą ir galimybę naudotis neišsenkančiais informacijos lobynais, padėjo mažinti socialinę bei kultūrinę atskirtį. Žmogaus balsu prabylančios knygos ir įvairūs leidiniai tapo tokie įprasti, kad  

be jų daugelis skaitytojų neįsivaizduoja savo gyvenimo apskritai. Daug žmonių šiuos leidinius ypač vertina, ne vienas garsinę knygą pavadinęs geriausia gyvenimo drauge. Per pusę amžiaus keitėsi ir tobulėjo pati garsinė knyga ir garso skaitymo aparatūra. Pirmosios knygos buvo leidžiamos atviro tipo magnetinėse juostose, susuktos į plastikines rites ir klausomos gremėzdiškais magnetofonais. Vėliau pradėtos leisti patogesnėmis kompaktinėmis kasetėmis ir klausomos su mažesniais ir patogesniais magnetofonais. Pasaulyje sparčiai tobulėjo garso įrašymo ir atkūrimo technologija, šiuolaikinė garsinė knyga labai skiriasi nuo savo pirmtakės - pirmosios knygos, o į delną telpantys grotuvai suteikia daug patogumų ir įvairiausių galimybių skaitytojui. Jubiliejaus proga pažvelkime į garsinės knygos kelio pradžią, fragmentiškai prisiminkime jos tobulėjimą bei sklaidą. 

Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, taip ir Lietuvoje, apie garsines knygas pirmieji pradėjo kalbėti ir viešai diskutuoti patys neregiai. Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje aktyviausi Lietuvos aklųjų draugijos (LAD, dabar LASS) nariai jau atvirai diskutavo apie būtinumą įsteigti garso įrašų studiją ir pradėti garsinti knygas akliesiems lietuvių kalba. Apie šią aktualiją pradėta rašyti ir spaudoje. Lionginas Ragėnas, "Mūsų žodžio" vyriausiasis redaktorius, jau 1961 m. paskelbia porą straipsnių šia tema. Jie sulaukė didelio atgarsio ir neregių pritarimo. Supratingai į šį reikalą pažiūrėjo ir aklųjų organizacijos vadovai. 

1962 m. spalio 2 d. įvyko svarbus ir visiems neregiams reikšmingas LAD centro valdybos prezidiumo posėdis, kuriame priimtas nutarimas "Dėl Lietuvos aklųjų draugijos knygų įgarsinimo cecho organizavimo". Vykdant šį nutarimą, gana greitai LAD Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate įkuriamas naujas padalinys - Garso įrašų studija, kuriai nuo spalio 15 d. pradeda vadovauti Alfonsas Zdanavičius. Greitai įrengiamos patalpos diktoriams, garso įrašymo operatoriams, nuperkama garso įrašymo aparatūra, įvairios reikalingos medžiagos, magnetinės juostos, priimami darbuotojai. Gruodžio 7 d. pradedama garsinti pirmoji knyga - poeto Eduardo Mieželaičio eilėraščių rinkinys "Žmogus". 

Jau pirmosios knygos sulaukė labai palankaus neregių įvertinimo. Gražiai tuos laikus prisimena veteranai, tų dienų liudininkai: V. V. Toločka, L. Ragėnas, S. Pilypienė, A. Katilius, V. Okulič-Kazarinas ir kt. Štai keletas jų minčių: "Niekad nesitikėjome, kad į mūsų gyvenimą ateis tokia prabanga", "Garsinė knyga - stebuklingas patogumas", "Be garsinių knygų gyvenime atsivertų praraja", "Su knyga ėjome ir per mokyklą, ir per gyvenimą". Negaili gražių žodžių garbūs veteranai. Per pirmuosius studijos veikimo metus buvo įgarsintos 45 pavadinimų knygos, tačiau visiems norintiesiems skaityti jų nepakako, susidarydavo laukiančiųjų eilės. Todėl pradėta praktikuoti garsinių knygų kolektyvinius klausymus - LAD įmonėse per vietinį radiją. Vakarais pas turinčius magnetofonus susiburdavo draugų būrelis ir klausydavo iki išnaktų. 

Lietuvos aklųjų draugija nuolat rūpinosi garsinių knygų ir kitų garsinių leidinių gamyba ir kokybe. Buvo atnaujinama garso įrašymo aparatūra, gerinama studijų akustika. Stengtasi, kad knygas įskaitytų profesionalai diktoriai ir aktoriai, kad skambėtų taisyklinga lietuvių kalba. Buvo sukurta bibliotekinio aptarnavimo sistema, apimanti visą Lietuvą. Nuo 1966 m. gegužės mėnesio pradėti leisti garsiniai žurnalai, o nuo 1968 m. reguliariai įrašinėjami ir tiražuojami įvairūs tiflologiniai įrašai apie įvairų neregių gyvenimą mūsų šalyje. 1986 m. liepos mėn. išleista pirmoji garsinė knyga kompaktinėse kasetėse - Justino Marcinkevičiaus dramos "Mindaugas" ir "Mažvydas". Šiuos kūrinius įskaitė aktorius Arnas Rosenas. Nuo tada knygos buvo leidžiamos dviem formatais - atviro tipo magnetinėse juostose ir kompaktinėse kasetėse. 

Garsinės literatūros leidybą vykdė įvairūs LAD struktūriniai padaliniai: nuo 1965 iki 1973-ųjų - Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos spaustuvė ir garso įrašų studija, nuo 1973 m. balandžio 1 d. iki 1990 m. rugsėjo 30 d. - Lietuvos aklųjų draugijos garso įrašų namai, nuo 1990 m. spalio 1 d. garsinių knygų ir kitų garso įrašų leidyba buvo perduota Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinei centrinei bibliotekai. 1992 m. biblioteka tapo valstybine institucija - Lietuvos aklųjų biblioteka - ji perėmė ir garsinių leidinių gamybą. 

Pažymėtinas garsinių knygų leidybos laikotarpis - LAD garso įrašų namuose. Čia pradėjo dirbti kvalifikuoti garso įrašymo inžinieriai, operatoriai, redaktoriai ir kiti specialistai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas garsinių knygų kokybei ir taisyklingai lietuvių kalbai. Įsigyta profesionali garso įrašymo ir atkūrimo aparatūra. Atsisakyta iki tol naudotos buitinės aparatūros. Specialiai Garso įrašų namams pastatytame naujame pastate įrengtos modernios studijos ir aparatinės, sumontuota tuo metu geriausia garso įrašymo aparatūra, pagaminta Vengrijoje, Čekoslovakijoje ir Japonijoje. Šiame pastate, esančiame Naugarduko gatvėje Vilniuje, garsinės knygos leidžiamos nuo 1984 m., čia veikia Lietuvos aklųjų bibliotekos Garsinių leidinių redakcija ir Knygų leidybos skyriai. 

Šiuo metu Lietuvos aklųjų biblioteka yra vienintelė institucija šalyje, leidžianti garsines knygas ir kitą garsinę informaciją akliesiems ir silpnaregiams. Nuo 2005 m. garsinės knygos leidžiamos tik kompaktinėse plokštelėse (CD). Kasmet išleidžiama daugiau kaip 200 pavadinimų naujų garsinių knygų, 16 pavadinimų periodinių žurnalų, daugiau kaip 100 įvairiausių tiflologinių įrašų. Taip pat skaitmeninamos ir perrašomos į kompaktines plokšteles ankstesniu formatu įrašytos knygos. 

Biblioteka, pasitikdama prasmingą jubiliejų - garsinės knygos penkiasdešimtmetį, skaitytojus pradžiugino nauja paslauga - virtualia aklųjų biblioteka. Skaitytojai garsinę literatūrą gali parsisiųsti internetu. 

Per 50 metų knygas įskaitė žinomi Lietuvos aktoriai ir radijo diktoriai: M. Mironaitė, D. Rutkutė, G. Urbonaitė, V. Vidaitė, S. Adomėnas, A. Bružas, D. Bulavas, S. Kubilius, E. Kunavičius, V. Radzevičius, A. Rosenas, A. Sadukas, K. Sakalauskas, Č. Stonys, J. Šalkauskas, V. Širka ir daugelis kitų. Statistikos mėgėjams pasakysime, kad per tuos metus įvairius leidinius įskaitė daugiau kaip 120 skaitovų. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Lapkričio 8 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Leokadija Jakonytė, aktyvi LASS narė Vilniuje, saviveiklininkė, žurnalo "Mūsų žodis" darbuotoja. 

Lapkričio 12 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Genovaitė Girčytė, aktyvi organizacijos narė, buvusi LASS Zarasų rajono filialo pirmininkė. 

Lapkričio 16-17 d. - prieš 40 metų (1972) Lietuvos aklųjų draugija suorganizavo pirmąją respublikinę mokslinę konferenciją "Aklųjų socialinės ir darbo problemos Lietuvoje". 1976 m. pranešimų pagrindu buvo išleista knyga. 

Lapkričio 24 d. sukanka 75 metai, kai (1937) įvyko B. Grincevičiūtės pirmas koncertas per Kauno radiją. Nuo šio pasirodymo tiesioginiame eteryje prasidėjo jos, kaip dainininkės, penkiasdešimt metų trukęs koncertinis kelias. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]