SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

SKAITYMO GALIMYBĖS PLEČIASI


Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) kasmet rengia tarptautines bibliotekininkų konferencijas. Prieš šį didįjį metų renginį skirtingose šalyse vyksta vadinamosios IFLA parengiamosios konferencijos. Nors 2012 m. viena iš tokių konferencijų "Bibliotekos tinkluose: kuriančios, dalyvaujančios, bendradarbiaujančios" vyko Lietuvoje, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Lietuvos aklųjų biblioteką labiau domino Taline IFLA bibliotekų, aptarnaujančių skaitymo sutrikimų turinčius asmenis sekcijos, Estijos skaitymo asociacijos ir Estijos aklųjų bibliotekos rugpjūčio 8-9 d. organizuota konferencija "Skaitykime! Jauni asmenys, turintys skaitymo sutrikimų". 

Į šią konferenciją atvyko 61 dalyvis - Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių, Belgijos, Olandijos, Irano, JAV, Japonijos, Kanados, Kroatijos aklųjų bibliotekų ir kitų įstaigų, teikiančių paslaugas skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, atstovai. 

Skaitymo sutrikimai, dar vadinami ir specifiniais mokymosi sunkumais, yra bendras terminas, apimantis disleksiją (literatūriniai suvokimo sunkumai), specifinius kalbos sutrikimus, dispraksiją (judėjimo ir planavimo sunkumai). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad disleksija būdinga apie 5-15 procentų žmonių. Su šia problema susidūrė daugelis pasaulyje garsių, įžymių, talentingų žmonių. Regos negalią turintys žmonės gali kartu turėti ir skaitymo sutrikimų - konferencijoje pristatytas įdomus Anneli Veispak disertacijos pagrindu parengtas pranešimas apie brailio raštu skaitančių neregių skaitymo problemas. 

Bibliotekų paslaugos skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms labai panašios į tas, kurios skirtos akliesiems ir silpnaregiams skaitytojams. Regos negalią ir skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms aktuali ta pati problema - sunku arba net visiškai neįmanoma perskaityti spausdintą tekstą. Dar kartą pasitvirtina teiginys, jog tai, kas kuriama regos negalią turinčių žmonių informacijos prieigai gerinti, tinka ir daugeliui kitų vartotojų. O bibliotekoms svarbu užtikrinti šiems skaitytojams informacijos prieinamumą ir kiekvienam iš jų sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią formatą. 

DAISY formato leidiniai buvo sumanyti Švedijoje ir kuriami kaip priemonė palengvinti mokymąsi regos negalią turintiems studentams ir moksleiviams (šio formato leidiniai nuo 2011 metų leidžiami ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje). Tačiau DAISY leidiniai puikiai tinka ir dislektikams, nes sudaroma galimybė sekti tekstą ir girdėti, kaip tariami žodžiai ir sakiniai. DAISY formato leidinių sklaida skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms aktyviai plėtojama Olandijos ir Belgijos aklųjų bibliotekose. Svarbi ir galimybė vadinamus multifunkcinius leidinius (leidinio tekstas ir šio teksto garso įrašas) atsisiųsti internetu. DAISY leidinius skaitytojams teikiančios bibliotekos pamažu atsisako tradicinio knygų, įrašytų į CD, modelio ir pereina prie DAISY Online, tai yra, leidinių atsisiuntimo internetu sistemos. Olandijos Dedicon bibliotekos tyrimų, plėtros ir paslaugų vadybininkė Katinka de Vos pristatė naują paslaugą - dabar skaitytojai gali internetu atsisiųsti garsinius DAISY formato leidinius. Iš viso skaitytojams prieinama per 40 tūkstančių tokių knygų, daug žurnalų ir laikraščių, prieinamų ne tik kompiuteriais, bet ir mobiliaisiais įrenginiais (tai iPad, iPhone, Android technologijos). 

Belgijos skaitymo sutrikimų turinčių žmonių bibliotekos Komunikacijos ir sklaidos vadovė Saskija Bots (Saskia Boets) papasakojo apie žaismingą iniciatyvą - projektą "Nekenčiu skaitymo!", kurio tikslas buvo paskatinti disleksijos problemą turinčius 8-14 metų vaikus ir jaunuolius, negalinčius "suvaldyti" spausdinto teksto ir dėl to patiriančius diskomfortą mokantis, rinktis alternatyvą - skaityti garsines knygas. Projektas vykdytas bendradarbiaujant su Švietimo ir kultūros departamentu bei organizacija, kuri tekstines knygas leidžia garsiniu formatu ir jas platina tarp skaitymo sutrikimų turinčių žmonių. Galimybė skaityti knygos tekstą ir jo klausytis tuo pačiu metu labai sudomino jaunimą. Šiuo metu apie 80 proc. regiono viešųjų bibliotekų teikia skaitytojams DAISY leidinius, kurie padeda vaikams ir jaunimui mokytis, suvokti informaciją, atlikti įvairias užduotis, namų darbus. Patraukli projekto dalis - jo reklaminiai plakatai, kurie buvo iškabinti daugybėje šalies geležinkelio stočių, ir spalvingi žaisliuko formos žymekliai, dalinami vaikams. DAISY leidiniai paskatino skaityti ir pamėgti knygas daug Belgijos jaunuolių. 

Įspūdingas tiek turiniu, tiek pristatymu buvo Islandijos aklųjų bibliotekos direktorės Toros Sigridur Ingolfsdotir pranešimas apie šios bibliotekos patirtį, įtraukiant į bibliotekos skaitytojus disleksiją turinčius žmones. Pati Tora, anksčiau dirbusi knygų leidybos sferoje, vadovauti bibliotekai ėmė 2007 m. Tuo metu Islandijos aklųjų bibliotekos paslaugomis naudojosi 1600 skaitytojų (Islandijoje yra 320 tūkst. gyventojų), iš kurių 70 proc. buvo pagyvenę žmonės. Šiuo metu ši biblioteka turi 5400 vartotojų, iš kurių 60 proc. - jauni, disleksijos problemą turintys asmenys. Siekdami paskatinti jaunuosius dislektikus skaityti aklųjų bibliotekos leidinius, bibliotekos darbuotojai apkeliavo visą šalį, lankėsi vietinėse mokyklose ir bibliotekose. Sudominti jaunus žmones biblioteka (didžioji jų dalis yra 10-29 metų amžiaus) padėjo ir tai, kad buvęs bibliotekos logotipas buvo pakeistas nauju - šiuolaikiškesniu ir patrauklesniu. 

Konferencijoje pateikta daug gerosios patirties pavyzdžių. Vienas jų - Didžiosios Britanijos karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) paslaugos skaitymo sutrikimų turintiems vaikams. RNIB nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su partneriais - Nacionaline aklų vaikų sąjunga, Bibliotekininkystės ir informacijos institutu CILIP, leidėjais, mokyklomis, skaitymo agentūra, kuria ir teikia įvairias paslaugas regos negalią ir skaitymo sutrikimų turintiems jauniesiems skaitytojams. Viena jų - nacionalinė skaitymo skatinimo kampanija "Vasaros skaitymo iššūkis", skirta paskatinti vaikų skaitymą per atostogas. RNIB nacionalinė biblioteka sudaro knygų brailio raštu ir padidintu šriftu sąrašus, siunčia leidinius skaitytojams. Naujiena - skaitytojams neseniai pradėti siūlyti labai didelio šrifto (24 dydžio) leidiniai. 

Hegė Meretė Enget pristatė trejų metų trukmės (2010-2013) tebevykstantį nacionalinį Norvegijos projektą, kuriuo, bendradarbiaujant šalies vyriausybei, apskritims ir savivaldybėms, siekiama jaunuoliams iš socialiai jautrių grupių (pavyzdžiui, imigrantų), sudaryti palankesnes sąlygas įgyti vidurinį išsilavinimą. Nemažai šių jaunų žmonių turi didesnių ar mažesnių skaitymo sutrikimų. Šią mokymosi problemą padėjo išspręsti Norvegijos aklųjų biblioteka (NLB), siuntusi mokymo įstaigų bibliotekoms garsines knygas (kai kuriems mokiniams - net jų gimtąja kalba), įrašytas į kompaktines plokšteles, buvo galima jas atsisiųsti ir į kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius. NLB suteikė tautinių mažumų jaunuoliams didelę galimybę, nes garsinės knygos Norvegijoje yra labai brangios, ir mokyklos negali aprūpinti jomis visų skaitymo sutrikimų turinčių mokinių. 

Suomijos aklųjų bibliotekos darbuotoja Minna Katela papasakojo apie šios bibliotekos paslaugas disleksiją turintiems vaikams ir 10-18 metų paaugliams, kalbėjo apie tai, kaip tokiais atvejais bendradarbiaujama su tėvais ir mokytojais. Projektas pradėtas socialiniame tinkle Facebook, kur buvo sukurtas animacinis veikėjas ežys Sipė - paauglys ežys, turintis disleksiją ir skaitantis garsines knygas. Komentarai rašomi šio veikėjo vardu, ir tai, bibliotekos darbuotojų nuomone, buvo pagrindinė projekto sėkmės priežastis. Socialinio tinklo puslapyje vyksta daug konkursų - pavyzdžiui, nuotraukų konkursai, geriausios knygos rinkimai. Taip pat skelbiama informacija apie disleksiją, pateikiamos knygų apžvalgos, anonsuojami renginiai. Sukurtas animacinis filmas apie Sipę, kalėdiniai kalendoriai. Projektas turi beveik 8 tūkst. "fanų", iš kurių dauguma yra 13-17 metų jaunuoliai. Disleksiją turinčių bibliotekos klientų per dvejus projekto vykdymo metus patrigubėjo. 

IFLA bibliotekų, aptarnaujančių skaitymo sutrikimų turinčius asmenis, sekcijos vadovas Koen Krikhaar pristatė sekcijos ir joje dalyvaujančių bibliotekų veiklą. Daug dėmesio konferencijoje skirta specialiosioms technologijoms: projektui RoboBraille, naujos kartos DAISY grotuvams, Online DAISY platformai. 

Didelis ir turiningas renginys leido perimti iš užsienio kolegų gerąją patirtį, sukėlė daug minčių ir idėjų. Ne visos jos gali būti pritaikomos "čia ir dabar". Visų pirma, disleksija Lietuvoje nepripažįstama kaip oficiali negalia, todėl šią problemą turintiems žmonėms Lietuvos aklųjų biblioteka negali teikti specialiųjų formatų leidinių. Tikėkimės, kad pasaulinė patirtis, bibliotekų bendradarbiavimo rezultatai paskatins pokyčius ir Lietuvoje. 

Jau pasibaigus konferencijai Taline, paskutinę praėjusios vasaros dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, įvyko projekto "Virtuali aklųjų biblioteka" rezultatų aptarimas. Šis projektas, galėtume sakyti, - pati tikriausia sąsaja su konferencijoje išsakytomis mintimis, naujomis skaitymo galimybių plėtros idėjomis. Kartu tai akivaizdus įrodymas, kad neatsiliekame ar beveik neatsiliekame nuo užsienio kolegų. Virtuali aklųjų biblioteka Lietuvos skaitytojams taip pat leidžia atsisiųsti garsines knygas bet kuriuo paros metu, jas gauti ir skaityti neišeinant iš namų, skaityti internete, savo kompiuteryje, mobiliuoju telefonu, MP3 ar DAISY leidiniams skirtu grotuvu. Per nepilną mėnesį joje jau užsiregistravo 80 regėjimo negalią turinčių skaitytojų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]