TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI

 

IŠGIRSK PASAULĮ


Tokiu Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) sumanytu šūkiu šiais metais pasitinkame Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, skirtą lietuviškai garsinei knygai, jau 50 metų neregius ir silpnaregius lydinčiai per gyvenimą. 

2012 m. kovo 1 d. įvykusiame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos posėdyje buvo priimtas nutarimas "Dėl 2012 metų paskelbimo GARSINĖS KNYGOS METAIS Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenėje". Buvo pritarta LAB su LASS parengtai garsinės knygos 50-mečio proga numatytai veiklos programai. 

Garsinė knyga, savo kelią pradėjusi 1962 metais, padidino neregių savarankiškumo ir informacijos prieinamumo galimybes, pagerino savišvietą, padėjo mažinti socialinę atskirtį visuomenėje. Tai buvo tiesus kelias į regėjimo neįgaliųjų kultūrinę bei socialinę integraciją, reabilitaciją ir naujų technologijų diegimą. 

1962 m. Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate buvo įkurta Garso įrašų studija, kuriai pradėjo vadovauti Alfonsas Zdonys-Zdanavičius. Metų pabaigoje jau gimė pirmoji įgarsinta knyga - Eduardo Mieželaičio poema "Žmogus", kurią įskaitė aktorius, radijo ir televizijos diktorius Vytautas Kybartas. 30 metų garsinių knygų leidyba bei jų kokybe, knygų skaitymo aparatais rūpinosi Lietuvos aklųjų draugija ir jos struktūriniai padaliniai - steigtos įstaigos (LAD leidyklos spaustuvė ir garso įrašų studija, LAD garso įrašų namai, LASS respublikinė centrinė biblioteka). 1992 m. bibliotekai, tapusiai valstybine institucija - Lietuvos aklųjų biblioteka, buvo perduota visų garsinių leidinių ir kitos garsinės informacijos akliesiems ir silpnaregiams gamyba. Išsamesnė istorinė apžvalga išdėstyta Lietuvos aklųjų bibliotekos išleistame 2012 m. Tiflologiniame kalendoriuje, interneto svetainėse www.lass.lt, www.labiblioteka.lt . 

Dabar garsinės knygos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, - populiariausias ir dažniausiai neregių bei silpnaregių skaitytojų pasirenkamas formatas. Kasmet Lietuvos aklųjų biblioteka išleidžia per 200 pavadinimų naujų garsinių knygų, o senosios baigiamos perrašyti skaitmeniniu formatu. Šiuo metu LAB fonduose sukaupta per 14 tūkst. pavadinimų garsinių įvairių dokumentų, kuriais naudojasi daugiau kaip 3 tūkstančiai aklų ir silpnaregių visoje Lietuvoje. 

Plakato fragmentas "Išgirs pasaulį"Norisi priminti, kad "Garsinės knygos metai" startavo balandžio 19-20 dienomis Lietuvos aklųjų bibliotekoje vykusia turininga tarptautine konferencija "XXI amžiaus skaitmeninė garsinė knyga: leidyba, sklaida, skaitytojas", kuri išsamiai buvo pristatyta ir žurnalo "Mūsų žodis" puslapiuose. Parengta kilnojamoji nuotraukų paroda "Garsinei knygai - 50", kurią papildo unikali surinktų garsinių knygų skaitymo aparatų kolekcija - nuo pirmųjų magnetofonų iki šiuolaikinių skaitmeninių technologijų. Ši paroda jau keliauja ir dar keliaus po Lietuvą, teiks informaciją visuomenei apie garsinės knygos leidybos istoriją, raidą ir nueitą 50-ties metų kelią. 

Garsinės knygos metai įprasminti ir kitais džiugiais pasiekimais bei naujovėmis. LAB, sėkmingai įgyvendinus projektą "Virtuali aklųjų biblioteka", rugsėjo mėnesį pradėjo veikti Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema ELVIS, suteikianti galimybę neregiams ir silpnaregiams, neišėjus iš namų, parsisiųsdinti norimas skaityti garsines knygas ir kitus skaitmeninio formato leidinius. Toks naujų technologijų šuolis ir džiugina skaitytojus, ir kelia šiokį tokį nerimą. Tačiau bibliotekos specialistai, įdėję daug pastangų tokiam projektui vykdyti, nuoširdžiai ir kantriai išklauso kiekvieną skaitytoją ir suteikia visą informaciją. Taigi, turime kuo pasidžiaugti ir padėkoti bibliotekai už tokią savalaikę iniciatyvą. 

Spalio 15 d. Vilniaus rotušėje bus pagerbti ilgamečiai LAB darbuotojai, diktoriai, kiti specialistai, daugelį savo profesinės veiklos metų atidavę garsinėms knygoms leisti, joms tobulinti, skaitytojams aptarnauti ir informacijai teikti. Valstybinis choras "Vilnius" tradiciškai pradžiugins nuotaikingu koncertu. Tą pačią savaitę, spalio 19 dieną, Lietuvos aklųjų bibliotekoje vyks teminis vakaras drauge su bendruomene, su geriausiais garsinių knygų skaitytojais. Tikimės, kad LASS miestų ir rajonų filialai, regioniniai, paslaugų ir ugdymo centrai, kitos aklaisiais ir silpnaregiais besirūpinančios institucijos, bendradarbiaudamos su LAB ir jos filialais, deramai paminės garsinės knygos 50-metį ir vietos bendruomenėse. 

Kasmet Tarptautinės baltosios lazdelės dienos proga skirtinguose rajonuose vyksta aklųjų ir silpnaregių dienos "Susitikimai". Spalio antrąją savaitę toks renginys vyks Molėtuose. Drauge su rajono savivaldybe, seniūnais, socialiniais darbuotojais bei vietos regėjimo neįgaliųjų bendruomene numatyta apvalaus stalo diskusija "Neregio vieta visuomenėje", LASS atstovų susitikimai su vietos žiniasklaida, bendro lavinimo mokyklų pedagogais ir moksleiviais, neregių literatų susitikimas su molėtiškiais meninio žodžio kūrėjais, neregiais ir silpnaregiais sportininkais, bus surengta paroda "Garsinei knygai-50" bei regioninė aklųjų ir silpnaregių meninių darbų ekspozicija. Paskutinę "Susitikimų" dieną Molėtų kultūros centre vyks mėgėjų teatrų festivalis, skirtas pirmojo Molėtų paminėjimo istorijos šaltiniuose 625 metų jubiliejinei sukakčiai ir Baltosios lazdelės dienai. Linkime daug malonių įspūdžių, aktyvaus dalyvavimo renginiuose ir visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio. 

 

LASS respublikinis centras 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]