ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Dainora LAUKŽEMYTĖ

KŪNO KALBA - KELIAS Į SĖKMĘ

Liepos 9 - 13 dienomis "Zelvos" poilsiavietėje vyko kūno kalbos mokymo stovykla seminaras "Kūno kalba - kelias į sėkmę", kurio tikslas buvo supažindinti dalyvius su kūno raiškos priemonėmis bei parodyti, kaip tai svarbu bendraujant su aplinkiniais. Tai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vykdomas tęstinis ketvirtasis projektas. 

Į projektą buvo sukviesta maždaug dvidešimties žmonių grupė, kurią sudarė įvairaus amžiaus asmenys, jau nuo vaikystės turintys nemažų regos sutrikimų. Na, o grupei vadovavo teatro mokytoja Lina Puodžiūnienė iš Vilniaus ir šokio bei judesio mokytoja Lina Pužaitė iš Kauno. Šios dvi puikios pedagogės padėjo labai daug pastangų, išeikvojo nemažai energijos, kad kuo geriau supažindintų grupės dalyvius su nauja informacija, ir šie pradėtų ja naudotis kasdieniame gyvenime. 

"Mes buvome užsiėmę nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, - sako vienas iš projekto dalyvių. - Kiekvieną rytą - mankšta. Pasportavę pusryčiaudavome, o tada kibdavome į darbą." 

L. Puodžiūnienės užsiėmimuose dalyviai mokėsi atsipalaiduoti, atliko kvėpavimo pratimus, kalbėjo apie veido mimiką, mokėsi ją atpažinti. Daug dėmesio buvo skirta gestams. Daugelis net nenumanė, kad yra tiek daug įvairių ženklų, kuriais matantieji išraišingiau perteikia savo emocijas, laisviau bendrauja. Vadovė išmokė veido masažo, taip pat - balso pratimų. Grupė diskutavo apie emocijas, jų perteikimą, įtaką žmogaus fiziologijai. O kad būtų įdomiau, mokytoja įterpė ir kelis teatro elementus. Dalyviai improvizavo, ieškojo išeičių iš įvairių situacijų, stengėsi savo nuotaiką perteikti mimika, kūno kalba bei gestais. 

Vadovė L. Pužaitė projekto dalyvius supažindino su įvairiais šokiais: samba, pasadobliu ir kitais. Tačiau teko šokti tik keletą skirtingų šokių. Kai kurie dalyviai anksčiau iš viso nebuvo šokę ir tik čia suprato, kokį malonumą tai teikia. L. Pužaitės užsiėmimuose visi jautėsi daug laisviau, šokant dingo įtampa, baimė, kompleksai. Dalyviai suprato: žmogaus kūnas yra be galo lankstus ir išraiškingas. Tačiau siekiant tobulumo reikia nemažai pastangų, tad dalyviams reikėjo gerokai paplušėti, kol išmoko reikiamus šokio žingsnelius, be to, reikėjo tobulinti laikyseną ir pusiausvyrą. 

Visą dieną uoliai dirbę vakare stovyklautojai šiek tiek atsipūsdavo: pasipliuškendavo ežere, pasivaikščiodavo po apylinkes. Tačiau ir vakarai buvo kupini veiklos. Dalyviai bendraudavo vieni su kitais, juokaudavo, žaisdavo įvairius žaidimus, dainuodavo, pasakodavo anekdotus. Toks bendravimas kartais tęsdavosi iki vėlyvos nakties, tačiau ryte pabudę stovyklautojai vis tiek būdavo kupini energijos, nestokodavo geros nuotaikos. 

Na, o trečiadienio vakarą visa grupė su vadovėmis sumanė surengti koncertą, į kurį buvo pakviesti visi poilsiavietėje besiilsintys žmonės. Jie ne tik stebėjo seminaro dalyvių talentus, bet ir patys prisijungė prie koncertuotojų. Planuotas nedidelis koncertas virto labai smagia vakarone. Visa poilsiavietė aidėjo nuo dainų, muzikos bei įsilinksminusių žmonių juoko. 

Ketvirtadienį vadovės surengė atsisveikinimo vakarą -"paskutinę vakarienę". Dalyviai ragavo šašlykų, pyragėlių su varške, buvo ir kitokių vaišių. Per šią vakarienę stovyklautojai gavo pažymėjimus, patvirtinančius dalyvavimą seminare, nestigo ir nedidelių dovanėlių. Visi dalijosi įspūdžiais, aptarinėjo projekto trūkumus bei privalumus. O šventės pabaigoje buvo skaitomi pačių sukurti penkiaeiliai apie laiką - juos paragino sukurti vadovė L. Puodžiūnienė. 

Ir štai - projekto pabaiga. Penktadienį grupė suvaidino nedidelį spektaklį, pastatytą pagal vieną japonų legendą. Salė buvo pilna poilsiautojų, stebinčių pasirodymą. Visi buvo laimingi - ne tik žiūrovai, bet ir patys dalyviai bei vadovės. 

Atsisveikinti sunkiausia, bet metas skirtis atėjo. Dalyviai pasikeitė adresais, telefonais, žadėjo vieni su kitais palaikyti artimus ryšius. 

Visi vienu balsu pritarė, kad šis projektas buvo labai naudingas, tik labai jau trumpas: "Čia išmokome ne tik šokti bei reikšti emocijas kūnu. Mes čia puikiai praleidome laiką, susiradome naujų draugų. Tikimės, kad tokių projektų ateityje bus daugiau, ir mes vėl susitiksime, pagilinsime žinias, kurių gavome šią savaitę." 

Vadovės taip pat pritaria: norint gerai išmokti kūno kalbos, neužtenka vienos savaitės. Reikia dirbti daug ir stropiai, kad būtų pasiekta gerų rezultatų. Tad belieka tikėtis - tokie projektai ateityje taps neatsiejami nuo mūsų gyvenimo. 

Dėkojame šio projekto organizatoriams ir rėmėjams: Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Viešajai įstaigai LASS respublikiniam centrui, UAB "Liregus", Nacionalinio Lietuvos radijo "Klasikos" programai ir laidos "Arčiau manęs" rengėjai Gemai Padribonienei bei "Zelvos" poilsiavietės visada dėmesingai administracijai.