IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

DIENA PRASIDEDA BĖGIMU


Kiekvienas žmogus dieną pradeda labai skirtingai. Vieni ryte stengiasi kuo ilgiau padrybsoti lovoje, kiti, priešingai, jau prieš darbo dienos pradžią sėdi savo darbo vietoje, treti be kasdienio sportavimo neįsivaizduoja gyvenimo. Deja, tokių yra ne tiek daug. Šiame straipsnyje papasakosime apie žmogų, kuris jau daug metų kasdien aktyviai sportuoja, nubėga daug kilometrų ir neįsivaizduoja dienos pradžios be šio jau įprastu tapusio ritualo. Kasdienės treniruotės ir bėgimas - tai gyvenimo būdas, suteikiantis šiam žmogui norą aktyviai gyventi ir kurti. Tai žinoma sportininkė, įvairių varžybų dalyvė, rekordininkė ir čempionė - panevėžietė Sigita Markevičienė. Beveik prieš dvidešimt penkerius metus pasirinktam gyvenimo būdui moteris ištikima iki šiol. Apie šią sportininkę žinoma daug ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Apie ją ir jos pasiekimus daug rašė Lietuvos bei užsienio spauda, pasakojo įvairios televizijos ir radijo stotys. Apie šią stiprios valios moterį yra gera proga pakalbėti dar kartą, nes ji šį pavasarį švenčia gražią gyvenimo sukaktį. Sveikindami ir linkėdami visokeriopos gyvenimiškos ir sportinės sėkmės, prisiminkime svarbesnes Sigitos gyvenimo akimirkas. 

Sigita Markevičienė (Butaitė, Kriaučiūnienė) gimė 1962 m. gegužės 6 d. Upytėje, Panevėžio rajone. Mokėsi Upytės aštuonmetėje ir Naujamiesčio vidurinėje mokyklose. Baigė Panevėžio prekybos mokyklą. Dirbo Upytės parduotuvėje vedėja. 1985 m. gegužės 13 d. pateko į automobilio avariją. Sigita buvo sužalota, neteko regėjimo, reikėjo ilgai gydytis. Sustiprėjusi ir atgavusi jėgas, rudenį atvyko mokytis į Aklųjų reabilitacijos profesinę technikos mokyklą, veikusią Kretkampyje, Šakių rajone. Po mokymo kursų, įgijusi gyvenimo tamsoje patirties, įsikūrė Panevėžyje ir įsidarbino LASS Panevėžio įmonėje. Šioje įmonėje dirbo dešimt metų iki 1994 metų pabaigos. Apsipratusi su gyvenimo realybe, pasirinko aktyvų gyvenimą, pradėjo sportuoti ir dalyvauti meninės saviraiškos kolektyvuose. 

S. Markevičienė - viena žymiausių neregių sportininkių mūsų šalyje. Apie jos karjerą, pergales ir rekordus būtų galima parašyti didelį straipsnį, net apybraižą. Bet šiame žurnale to padaryti neįmanoma, tad apžvelgsime tik epizodiškai. 

Paraginta likimo draugų, 1987 m. pirmą kartą dalyvavo neregių bėgikų krose, vykusiame Kretkampio gyvenvietėje. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos sporto vadovai ją iškart pastebėjo, pakvietė rimčiau treniruotis ir sportuoti, sakė, kad taip yra lengviau užmiršti negalią. Šie raginimai buvo lemtingi. Pradėjusi aktyviai sportuoti, su didžiuoju sportu Sigita nesiskiria iki šiol - jis tapo neatskiriama gyvenimo dalis. S. Markevičienė - daugkartinė Lietuvos aklųjų moterų lengvosios atletikos varžybų dalyvė, čempionė ir rekordininkė. Kalbėdama apie sportinę karjerą, su pagarba ir dėkingumu visada prisimena pirmuosius trenerius - Joną Burakovą, Gintarių Audicką, Virginiją Pakeltienę - ir, be abejo, ilgametį ir dabartinį trenerį Sergejų Sokolovą. 

Pirmi startai Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo sėkmingi. 1988 m. vykusiame Tarybų Sąjungos čempionate Ukrainoje, Vorošilovgrado mieste (dabar - Luganskas), Sigita tapo vidutinių nuotolių - 800, 1500, 3000 metrų - prizininke, iškovojo du sidabro ir vieną bronzos medalius. Po metų sekėsi dar geriau, analogiškuose Tarybų Sąjungos uždarųjų patalpų (žiemos) ir vasaros lengvosios atletikos čempionatuose tapo čempione. 

Nuo tų metų prasidėjo gana ilgas ir sėkmingas lengvaatletės pergalių kelias. 1990 m. Vokietijoje, Marburgo mieste vykusiame tarptautiniame lengvosios atletikos čempionate, Sigita tapo 800 m bėgimo nugalėtoja. Sėkmė lydėjo ir kituose tarptautiniuose lengvosios atletikos čempionatuose. 

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sportininkams atsivėrė puikios galimybės. 1991 m. įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija, netrukus ši organizacija tapo tarptautinių organizacijų nare. Sportininkai, turintys regos negalią, įgijo galimybę atstovauti mūsų šaliai - Lietuvos Respublikai - Europos ir pasaulio čempionatuose bei parolimpinėse žaidynėse. S. Markevičienė yra viena aktyviausių tarptautinių varžybų dalyvių, taip pat ir tituluočiausia Lietuvos sportininkė. Ji septynis kartus tapo Europos lengvosios atletikos varžybų vidutinių nuotolių bėgimo čempione - 800, 1500 ir 3000 metrų distancijose - tai įvyko 1993, 1995, 1997 metais. 1994 m. ji tapo 800 m rungties pasaulio čempione. 

S. Markevičienė - vienintelė neregė sportininkė, dalyvavusi net 5 parolimpinėse žaidynėse. Tokių laimėjimų gali pavydėti netgi sveiki sportininkai. 

Labai sėkmingi startai buvo jos pirmosiose parolimpinėse žaidynėse Barselonoje 1992 metais: iškovoti 3 sidabro medaliai - tai 800, 1500 ir 3000 metrų distancijos - bei bronzos medalis 400 metrų bėgimo takelyje. 1996 m. Atlantos (JAV) parolimpinėse žaidynėse pasiektas 1500 m bėgimo pasaulio rekordas - 5 min. 0,87 sek. 2000 m. Sidnėjaus (Australija) parolimpinėse žaidynėse Sigita dar kartą gerina šios rungties rezultatą - 4 min. 58,07 sek., taip pat pasiekia ir 5000 m bėgimo pasaulio rekordą - 20 min. 5 sek. Šis rekordas iki šiol nepagerintas. 

S. Markevičienė nevengia ir savanoriško darbo bei visuomeninių pareigų. Nuo 2000 m. yra Lietuvos aklųjų sporto federacijos vykdomojo komiteto narė. Panevėžio sporto klubo "Šviesa" narė - jau nuo 1993 metų. Dešimt metų (1999-2009) buvo aktyvi LASS Panevėžio dramos kolektyvo "Arka" narė. Garsėjo kaip gera poezijos skaitovė. Viena ir su kolektyvu pasirodydavo koncertuose ir apžiūrose. 

Už sportinius laimėjimus, už šalies garsinimą daug kartų apdovanota padėkos raštais, diplomais ir medaliais. 1996 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas gerai įvertino nuopelnus Lietuvai ir apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamentas 1992 m. ir 1996 m. apdovanojo medaliais "Už aukštus sporto pasiekimus". 2007 m. Lietuvos Tautinis olimpinis komitetas S. Markevičienę apdovanojo Kilnaus sportinio elgesio garbės diplomu. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 4 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Elena Lilija Keršienė (Janulytė), tiflopedagogė, literatė, tautodailininkė. 

Birželio 8 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Jūratė Lapinskienė (Radišauskaitė), tiflopedagogė, LASUC dirbanti nuo 1977 metų. 

Birželio 27 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Virginija Karalienė (Sakalauskaitė), gydytoja oftalmologė, dirbanti LASUC, aktyvi Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos tarybos narė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]