PROJEKTAI

Audronė JOZĖNAITĖ

NEREGYS KELYJE Į DARBO RINKĄ


Rankos ant kompiuterio klaviatūros"Neregys kelyje į darbo rinką" - taip vadinasi Europos socialinių fondų (ESF) finansuojamas projektas, kurį šių metų kovo mėnesį pradėjo vykdyti VšĮ LASS respublikinis centras. Tiems skaitytojams, kurie yra nors kiek labiau susipažinę su ES projektais, gali būti įdomu sužinoti, kad laimėtas projektas vyks pagal žmogiškųjų išteklių plėtros programą, prioritetas - kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis, uždavinys - stiprinti socialinę aprėptį, na, o priemonė vadinasi - socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką. O jei skaitytojas yra mažiau išprusęs Briuselio terminologijos ir politikos srityje, užtektų pasakyti, kad projekto tikslas - regos neįgaliųjų integracija į darbo rinką, suteikiant bendrų ir specialių žinių bei įgūdžių, didinančių jų galimybes susirasti darbą arba skatinančių jo ieškoti. 

Kodėl buvo imtasi tokio didelio projekto? Meluotume, jei teigtume, kad per tą pusmetį, kai buvo rengiama paraiška, ieškoma partnerių, konsultuojamasi su specialistais, nebūta dvejonių. Ar sugebėsime pasiekti rezultatų? Ar verta tiek laiko skirti biurokratinėms procedūroms? Ir kas nežino, kiek daug popieriaus reikia sugadinti dirbant su Europos finansuojamomis programomis? Be to, ar žmonės norės dalyvauti mokymuose ir, svarbiausia, ar žmonės norės dirbti? Vis dėlto turėjome ir turime labai svarbų motyvą dirbti šia linkme. Juk tiek LASS veiklos 2010 - 2012 metų kryptyse, tiek LASS įstatuose kalbama apie regėjimo neįgaliųjų verslumo skatinimą, motyvaciją įsidarbinti ir dirbti, pagalbą akliesiems ir silpnaregiams realizuojant jų teisę į darbą. Taigi, atrodo, kad šis projektas - puiki priemonė įgyvendinti šias nuostatas. 80 aklųjų ir silpnaregių iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kelmės, Mažeikių ir Vilniaus (po 10 iš kiekvieno) dvejus su puse metų dalyvaus kompleksiniuose mokymuose, kurių tikslas - gerinti socialinius bei darbo įgūdžius. Tai ir neregių bei silpnaregių poreikių nustatymas, individualus socialinis konsultavimas ir profesinis orientavimas, orientacijos ir mobilumo erdvėje įgūdžių ugdymas ir atstatymas, mokymai naudotis technologijomis ir optinėmis priemonėmis, neregių buitinių ir savitarnos įgūdžių ugdymas bei atstatymas, kompiuterinio raštingumo žinių ir įgūdžių formavimas. Projekte numatyta labai daug individualaus darbo su regėjimo neįgaliaisiais, taigi dėmesio žmogui tikrai nepritrūks. Kadangi Lietuvoje labai trūksta kompiuterinio raštingumo specialistų darbui su neregiais, laikantis projekto, bus parengti 8 kompiuterinio raštingumo lektoriai, kurie vėliau bus įdarbinti ir individualiai mokys akluosius ir silpnaregius, dalyvaujančius šiame projekte. Šiam tikslui bus įsigyti 8 nešiojamieji kompiuteriai su visa neregiams mokyti būtina programine įranga. Be to, įvairiai kitokiai veiklai vykdyti bus įsigyta ir kitų specialių priemonių. Darbui su tiksline grupe, su anksčiau minėtais 80 aklųjų ir silpnaregių šiuo metu jau įdarbinti 7 LASS sistemoje dirbantys socialiniai darbuotojai (Vilnius į šį projektą įsijungia tik nuo rudens). 8 parengti kompiuterinio raštingumo lektoriai pradės dirbti su neregiais kitų metų pradžioje. Be individualaus darbo su žmonėmis, numatytas ir mokymasis grupėse. Tai bendravimo psichologijos ypatumai, darbo teisės žinių ugdymas, žinių apie lygias galimybes formavimas, verslumo įgūdžių ugdymas. VšĮ LASS respublikinis centras neturi visų reikiamų sričių specialistų, kurie garantuotų gerą mokymo kokybę, todėl kai kurios paslaugos bus perkamos konkurso būdu. 

Svarbiausias projekto veiklos rodiklis - įsidarbinusių tikslinės grupės narių skaičius, įgytų žinių ir suformuotų įgūdžių pritaikymas praktikoje. Mūsų atveju pasibaigus projektui turi įsidarbinti ne mažiau kaip 22 regėjimo neįgalieji. Kuo daugiau - tuo geresnis rodiklis. Atrodytų, nedaug: iš 80 žmonių tik 22 asmenys. O dar turint galvoje, kad LASS turi savo įmones ir įstaigas. Be to, įdarbinti siūlosi ir kitos socialinės įmonės. Ir visgi tai gali būti problema. Rengiant projektą buvo remiamasi prieš porą metų LASS atlikta darbingo amžiaus nedirbančių žmonių analize. Ši informacija iš dalies buvo skelbta straipsnyje "Pasivažinėjus po savivaldybes" 2010 m. aštuntame "Mūsų žodžio" numeryje. Tuo metu atvirai nenorą dirbti pareiškė apie 150 LASS narių. Net 500 regėjimo neįgaliųjų kaip pagrindinę nedarbo priežastį įvardijo sveikatą, nors, LASS filialų pirmininkų nuomone, nemažai žmonių, kurie teisinosi negalintys dirbti dėl sveikatos, greičiausiai neturėjo motyvacijos. Ką gi, šis projektas turi daug priemonių, skatinančių motyvaciją. Deja, jau pirmaisiais projekto vykdymo mėnesiais iškilo motyvacijos dalyvauti projekte problema. Tikslinės grupės surinkimas buvo gana problemiškas. Stebina žmonių abejingumas: "O kam čia reikia, ir ką man tas projektas ir mokymai duos? Duokit darbo, o ne mokslo (o kad nieko nemoka dirbti, tai jau visai nesvarbu)." Labai akivaizdu, kad neblogos socialinės garantijos mažina žmonių aktyvumą. Žinoma, tokie žodžiai gali žeisti tuos, kurie su entuziazmu ėmėsi projekto veiklos. O tokių yra maždaug trečdalis. Belieka tikėtis, kad, baigiantis projektui, motyvuotų dirbti ir psichologiškai pasirengusių grįžti į darbo rinką regėjimo neįgaliųjų bus kur kas daugiau. 

Ar esame 100 procentų patenkinti projekto turiniu? Taip negalėtume teigti. Norėtume, kad iš ESF projekto galėtume įsigyti daugiau specialių priemonių ir įrangos. Galbūt kai kam gali pasirodyti, kad kai kurių mokymų yra per daug. Bet, rašydami projektą, turėjome laikytis reikalavimų, žaisti pagal tam tikras taisykles. Biurokratija, lydinti kiekvieną ES finansuojamą projektą, - taip pat priklauso žaidimo taisyklėms. 

Skaitytojui tikriausiai smalsu išgirsti apie projekto biudžetą. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma - 1 milijonas 58 tūkst. 59 Lt. Iš jų: 440 tūkst. 65 Lt skirta darbo užmokesčiui (darbuotojams, dirbantiems su tiksline grupe); 177 tūkst. 867 Lt - perkamoms paslaugoms mokymams įsigyti; 219 tūkst. 304 Lt - pagalbinėms priemonėms įsigyti; 58 tūkst. 760 Lt - transporto išlaidoms; 21 tūkst. 700 Lt - komandiruotėms; 7 tūkst. 75 Lt - viešinimui; 133 tūkst. 288 Lt - netiesioginėms išlaidoms (administravimui, tarp jų ir perkamoms administravimo paslaugoms). 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]