VIRŠELIS

Z. Z. AUNG. AKLOJO ELGETOS MEILĖ

Šiuolaikinis Birmos dailininkas Zaw Zaw Aung gimė 1971 metais Danubyu mieste. 1990 metais Aung baigė Rangūno dailės mokyklą. Dailininkas tapo realaus gyvenimo vaizdus, mėgsta su budizmu susijusias temas. Z. Z. Aung yra vienas iš populiariausių Birmos jaunosios kartos dailininkų. Jo darbai žinomi ne tik savoje šalyje, bet ir užsienyje. 

Paveiksle "Aklojo elgetos meilė" - jaudinanti scena. Senyvo amžiaus neregys sėdi ant grindinio. Greičiausiai tai pėsčiųjų dažnai praeinama vieta. Dabar jų sumažėjo - aplink jau tvyro tamsa. Neregys įsikūręs po žibintu. Jo gelsva it medus šviesa užliejusi dvi žmonių figūras. Pagyvenęs susirūpinusio veido vyriškis palinkęs ties jam ant kelių padėtu palydovo veidu. Neregys tarsi klausosi vienodo ir tolygaus užsnūdusio vedlio kvėpavimo. Dvi gilios raukšlės šalia plačiašnervės nosies, užmerktos akys, metų rėžiai kaktoje rodo didelį rūpinimąsi savo palydovu. Vyras susirietęs, prispaudęs prie savęs dryžuotą medžiaginį maišelį su savo nepavydėtinu turtu. Kaire ranka apkabintą vedlį senolis, regis, bando apsaugoti nuo artėjančios vakaro vėsos. Kitoje rankoje laikomas rožančius iš lėto slenka tarp elgetos pirštų. Marga skara lyg turbanas dengia vyriškio galvą. Tik pagal metų šarmos nubalintus ūsus galime nuspėti ir po skara slypinčių plaukų spalvą. Be abejonės, ji kažkada buvo tokia, kokia šiandien yra mažojo palydovo, - juoda lyg varno sparnas. Vyriškio sodraus rudumo oda - kontrastas švelniai gelsvai palydovo odai. Kukli vedlio apranga - trumparankovė palaidinė, vos sėdmenis dengiančios trumpikės ir paprasčiausias vasarinis apavas - sandalai. Prieš sėdinčią porą padėtas galvos dydžio, paprastai naudojamas viralui metalinis puodas aukoms. Nuovargio iškankintus ir netyčia užsnūdusius prašytojus monetos skambesys ne tik pažadintų - atgytų ir prigesusi viltis pavakarieniauti. Prieš šį įspūdingą puodą guli galbūt rasta, o gal ir neregio rankomis nulaužta rusva gumbuota medžio šaka - ji padeda ne tik susiorientuoti, bet ir apsiginti nuo nuolat persiokiajančių šunų, o galbūt ne tik nuo jų. 

Europiečiui sunku įvertinti Rytų žmones - atskirti jų lytį, o ypač amžių. Todėl sunku įspėti, kas guli ant neregio elgetos kelių, - berniukas ar mergaitė, paauglė ar jau subrendusi moteris. Sudžiūvęs kūnas, liesos kojos nepadeda įminti šios nelengvos mįslės. Menkai čia gelbsti ir autoriaus pasiūlytas paveikslo pavadinimas. Šis dailininko nutapytas garbaus amžiaus vyriškis už geranoriškumą ir paslaugumą gali mylėti vedlę mergaitę ar berniuką, bet tai gali būti meilė ir moteriai už jos sielos šilumą. 

Vytautas GUDONIS