NUOMONĖS

Egidijus URNA

PAMĄSTYMAI 2012-ŲJŲ SULAUKUS

Kaip ir kasmet palydėjome senuosius - sutikome Naujuosius. Nepajutome, kaip ir pusiaužiemį atšventėme. O kaip šiais metais gyvena LASS? Kokių permainų atnešė 2012-ieji mūsų organizacijai? 

Beveik kiekvienas paklaustas atsakytų - nieko. Bet ar iš tikro taip yra? Labiau pamąstęs, tikrai taip neatsakytum. Šiais metais sulaukėme labai daug permainų, tik jų mes dar nejaučiame. Pasikeitė finansavimo tvarka. 

Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą "2011 metų socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje" rašėme dar 2010 metų pavasarį - visam Kauno ir Marijampolės regionui vieną. Praėjusių metų rudenį projektus 2012 metams rašėme jau kiekvienai savivaldybei atskirą - visi iki pasiutimo plušėjome ir bijojome, kad gausime labai mažai. Galvoje nuolat kirbėjo klausimas - o kaip išgyventi? Šiandien jau aiškėja finansavimo kontūrai ir "vaizdelis" visai neblogas. Atrodo, ir pinigų susirinksime netgi daugiau nei pernai, ir atlyginimai bus didesni. Taigi, tik gyvenk, dirbk ir džiaukis gyvenimu! 

Kai kurie rajonų pirmininkai jau apkaltino regionų centrus, kad šie "kraugeriai" ankstesniais metais "priglausdavo" jų pinigus. Tačiau ar tikrai taip yra? Kai visi "veržiasi diržus" Lietuvoje ir Europoje, tikrai keistokai atrodo nei iš šio, nei iš to iš kažkur atsiradę "milijonai". O gal "po visu tuo" slypi ir pavojai? Pabandykime paanalizuoti šį fenomeną. 

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pinigų visų neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams davė tiek, kiek buvo davęs pernai, - 14,5 mln. Lt. Vadinasi, pyragas tokio pat dydžio. Tada gal iš tikrųjų centrinė valdžia nugriebdavo storą grietinėlės sluoksnį? Deja, mėgstančius keikti "valdžią" turiu nuvilti - pinigų padidėjimas susijęs su didesniu gabalu, kurį "atsiriekėme" nuo bendro pyrago, o ne su jo dalybomis LASS viduje. Tikslių skaičių pateikti kol kas negalima, nėra šių metų statistikos, bet tikrai aišku, jog gavome daugiau. Kokia priežastis? Atsakymas paprastas - mūsų projektai parašyti pakankamai kvalifikuotai, lyginant su kitais pretendentais, siekusiais finansavimo. 

Kyla kitas klausimas - ar sugebėsime gautus pinigus tinkamai išleisti? Kai kurių filialų pirmininkai turi tik vidurinį išsilavinimą, o socialinio darbo mokėsi irgi ne kiekvienas. Pagal mūsų tradiciją pirmininkas dirba ir kaip socialinis darbuotojas. Bet ar gali neturintis išsilavinimo žmogus teikti kokybiškas socialines, mobilumo ir orientacijos paslaugas? Neįsižeiskite tie, kurie tai darote gerai ir kokybiškai. Jau ir šiemet kai kurių projektų pastabose atsirado punktas: "Mažinti atlyginimą - darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos." Ar neatėjo metas rimtai susimąstyti apie mūsų socialinių darbuotojų kvalifikaciją: "Dirba kvalifikuoti specialistai, turintys ilgametę darbo patirtį su aklaisiais ir silpnaregiais", - taip rašoma kai kuriuose projektuose. O gal turėtume ieškoti žmonių, turinčių socialinio darbo diplomą, patirtį ir, žinoma, norinčių ir mokančių dirbti? Manau, atėjo laikas atskirti pirmininko ir socialinio darbuotojo sąvokas. Pirmąjį pavyzdį turime Klaipėdos regione Plungėje, kur pirmininku išrinktas LASS narys Kazys Kuneika, o socialine darbuotoja priimta reginti, tiflopedagogo išsilavinimą turinti Janina Rupšienė. Šis tandemas dirba tik nuo rudens, bet jau matomi darbo rezultatai, akivaizdus šio sprendimo tikslingumas. 

Pirmininkas turi būti tas žmogus, kuris generuoja idėjas, propaguoja LASS veiklą ir koordinuoja ją savo filiale. Socialinis darbuotojas - tai kvalifikuotas, socialinį darbą išmanantis samdomas specialistas, dirbantis LASS filiale ir teikiantis neįgaliesiems reikiamas paslaugas. Tai gali būti netgi vienas specialistas, dirbantis keliuose netoli vienas nuo kito esančiuose filialuose. Taigi nebijokime pasekti plungiškių pavyzdžiu. 

Šių metų euforija dėl lėšų greitai baigsis. Ateis laikas, kai už gautus pinigus reikės "atidirbti". Neužteks tik ataskaitų. Savivaldos atstovai, kontroliuojantys programų vykdymą, yra vietose ir puikiai matys mūsų darbą. Būkime drąsūs ir pažiūrėkime tiesai į akis. Ar gali žmogus, turintis 20 proc. darbingumo, teikti visas paslaugas, kurios reikalingos mūsų žmonėms ir aprašytos pateiktose programose? Gal nebijokime ten, kur reikia pasisamdyti specialistą, o pirmininkams palikime jų tiesioginį darbą, cituoju LASS filialų nuostatus: "Skyriaus pirmininko kompetencija: organizuoja kasdienę operatyvią skyriaus veiklą; vadovauja skyriui; atstovauja skyriui vietinėse valstybės ir savivaldos institucijose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis; įgyvendina LASS organų ir LASS įsteigtų regioninei veiklai plėtoti skirtų įstaigų, skyriaus susirinkimo ir skyriaus tarybos sprendimus; šaukia skyriaus tarybos posėdžius, nustato jų laiką ir vietą, sudaro jų preliminarią darbotvarkę, ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki tarybos posėdžio praneša šią informaciją visiems tarybos nariams ir skyriaus veiklos teritorijoje LASS regioninę veiklą plėtojančiai įstaigai, pirmininkauja tarybos posėdžiams." 

Nors ir labai reabilituotas, ir savarankiškas būtų aklasis, vienas jis reginčiųjų raštu neužpildys reikiamo dokumento, neperskaitys telefono numerio ar kito rašto. Taigi šalia aklo pirmininko reikalingos ir "akys". Norint teikti kokybiškas paslaugas, konkuruoti su kitomis įstaigomis ir išlaikyti gerą, konkurencingą paslaugų kokybę, neišvengiamai turime į pagalbą kviestis reginčius žmones. 

Šiemet turime gerą situaciją. Gavome nemažai pinigų. Per šiuos metus galime rasti naujų kvalifikuotų specialistų ir spėti įrodyti, kad galime ir sugebame teikti kokybiškas, konkurencingas paslaugas. Kitiems metams rašydami projektus galėsime remtis šių metų patirtimi bei pavyzdžiais ir vėl būti vienu žingsniu pirma kitų, neprarasti lyderio pozicijų. 

Taigi, mieli kolegos, neužmikime ant laurų, atsiraitokime rankoves ir kibkime į darbą, kad sutikdami 2013-uosius, galėtume ir vėl džiaugtis savo pasiekimais.